Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

---

Jau šį savaitgalį Lietuva laikrodžius pasuks viena valanda atgal ir kaip kasmet pereis į žiemos laiko režimą.

Draudikai atkreipia dėmesį į įdomią detalę: laiko persukimas ne tik subjektyviai paveikia žmonių savijautą, bet ir atsispindi avaringumo statistikoje.

Draudimo bendrovė BTA išnagrinėjusi pastarųjų trejų metų duomenis nustatė, jog po laiko pasukimo paskutinį spalio savaitgalį, artimiausią pirmadienį eismo įvykių skaičius šokteli net 25 proc. palyginus su kitomis darbo dienomis.

Ir žiemos, ir vasaros laikas persukamas savaitgalį, iš šeštadienio į sekmadienį, kad turėtume laiko prisitaikyti, įsijausti į pasikeitusį laiką. Tačiau akivaizdu, kad vienos dienos tam paprastai neužtenka, ir tai jaučiama jau pirmadieniais – žmonės patiria daugiau streso, esama daugiau skubėjimo ir automatiškai – daugiau smulkių eismo įvykių.

Tiksliai nusakyti, kaip žmonių savijautą veikia laiko persukimas – sudėtinga, tačiau akivaizdu, kad poveikis dažniau net ir subjektyviai vertinamas neigiamai.

„Vienareikšmiškai nesutariant laiko persukimas yra gerai, blogai ir kokias apskritai pasekmes sukelia žmonių savijautai, dauguma europiečių ir lietuvių laiko sukinėjimo norėtų atsisakyti. Tą patvirtino 2018 metų vasarą 28-iose Bendrijos narėse vykusi apklausa. Kaip bežiūrėtume, dauguma mūsų turi daugiau ar mažiau nusistovėjusį individualų paros ritmą, kuris, pasukus laikrodžius keičiasi visa valanda. To, panašu, pakanka, kad bent kurį laiką jaustume įtampą“, – konstatuoja jis.

Pasak A. Žiukelio, vienos savaitgalio dienos yra per mažai tikrai adaptacijai, todėl pirmadienį nepatariama pernelyg smarkiai atsipalaiduoti.

2018 metais net 4, 6 mln. žmonių dalyvavo apklausoje dėl laiko sukiojimo ir 80 proc. jų pasisakė prieš tokią praktiką. Skelbta, kad tai didžiausio apklausos dalyvių skaičiaus sulaukusi apklausa ES istorijoje.



Tradicija sukioti laikrodžius buvo įvesta 1916 metais, kai Vokietiją krėtė Pirmasis pasaulinis karą ir šalis siekė taupyti elektrą, dujas ir kitus išteklius. Vokietijos pavyzdžiu netrukus pasekė kitos Europos šalys, pirmiausia Austrijos-Vengrijos imperija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Taip vasaros laikas įsitvirtino Vakarų visuomenėse. Po I Pasaulinio karo kai kurios šalys laikrodžio sukimą dukart per metus atšaukė, tačiau Antrojo pasaulinio karo metais vėl prie jo grįžo.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---