Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Naudinga

---

Sutaupyti nori visi, tačiau ne visuomet tam užtenka valios ir pastangų.

Ekspertai sako, kad kasdienes išlaidas lemia pirkimo įpročiai – tai, kiek pinigų išleidžiame, priklauso ir nuo mūsų nuotaikos ir nuo planavimo įgūdžių, o neapgalvoję įsigyjame net ir tai, ko mums iš tiesų nereikia. Sutaupyti apsipirkinėjant – misija įmanoma, pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos skyriaus vadovės Ievos Gindrėnės, tereikia nepamiršti kelių svarbių imo metu tikrai sumažėtų. Pinigų nesutaupome ir tuomet, kai turime įprotį pirkti vos pamatę akcijos ar išpardavimo ženklus.

Neseniai JAV atliktas tyrimas parodė, kad 63 proc. pirkėjų įsigyja akcijos ženklu pažymėtą prekę, net jei jos jiems ir nereikia. Be to, apsipirkimo per akcijas metu nusiperkama daugiau netgi akcijos ženklais nepažymėtų prekių.

Taupančiųjų klaidos

Tyrimai rodo, kad 87 proc. lietuvių mano, jog taupyti yra būtina arba reikia taupyti bent jau norimam tikslui. Tačiau vien žinoti, kad taupyti būtina arba norėti taupyti, anot finansų ekspertės, neužtenka. „Ir čia yra pirmoji mūsų klaida – neretai mes taupyti norime, bet realiems veiksmams pritrūksta disciplinos“, – sako specialistė.

Kita taupymo klaida J. Cvilikienė laiko ne konkretų finansinį elgesį, o psichologinį nusistatymą: „Jei pradėję taupyti galvosime ne apie tai, kuo mums santaupos svarbios ir naudingos, o apie tai, kad vardan tam tikrų taupymo tikslų mes iš savęs kažką atimame šiandieną, atsidėti bus sunku ir skausminga bei, tikėtina, nedarysime to labai disciplinuotai.“

Būtent disciplina, periodiškumas ir yra tai, kas padeda taupyti efektyviausiai. „Taigi, geriausia atsidėti periodiškai, nors ir mažesnes sumas, nei atsidėti daug, tačiau taip psichologiškai ir finansiškai „nuskriausti“ savo šiandieninį aš“, – pabrėžia J. Cvilikienė.

Kaip sutaupyti apsipirkinėjant?

Pirmiausiai reikėtų gerai apgalvoti produktus ir prekes, kurių tikrai reikia įsigyti: „Rekomenduočiau susidaryti jų sąrašą. Dabar, kai mūsų kasdienybė yra persikėlusi į išmaniuosius telefonus, prekių sąrašus nesunkiai ir patogiai galime susidaryti juose.“

Jai pritaria ir prekybos tinklo „Rimi“ komercijos skyriaus vadovė Ieva Gindrėnė. Pasak jos, nors pirkinių sąrašas dar asocijuojasi su ranka ant lapelio surašytais produktais, šiandien jau yra kur kas išmanesnių galimybių. Mobilioji programėlė gali padėti susidėlioti prekes taip, kad sąrašą galėtų papildyti visi šeimos nariai. Taip ne tik išvengiama produktų susidubliavimo, bet ir lengviau valdomos kasdienės išlaidos.

„Daugelis gal ir girdėjo, kad planuotis pirkinius naudinga, bet kaip iš tikrųjų tai pasiteisina – sužinoti galima tik pabandžius. Teisingai susiplanuotas apsipirkimas padės išvengti visapusiško švaistymosi – tiek išlaidomis, tiek nesuvartotais produktais, kurių kasdien, remiantis pasauliniais tyrimais, išmetama labai daug“, ­– apie maisto švaistymo problemas primena I. Gindrėnė.

Parduotuvėje geriausia turėti tikslą, o ne klaidžioti aklai, todėl sąrašas ne tik padės atsispirti pagundoms, bet ir leis sutaupyti laiko. Pasak ekspertų, svarbu nepirkti maisto produktų išalkus, jei patiriate stresą, nes krepšelyje atsidurs neapgalvoti, impulsyvūs pirkiniai.

Apsipirkinėti taip pat nepatariama esant pavargus ar skubant, geriau lankytis parduotuvėse, kurių išplanavimas ir prekių vietos jums gerai žinomos – taip neteks klaidžioti ir užkliūti už nereikalingų pagundų.

Sutaupoma ir renkantis pigesnes prekes

I. Gindrėnė sako, kad sutaupyti apsipirkinėjant iš tiesų galima atidžiau renkantis, kas dedama į pirkinių krepšelį. Pirkdami kasdienes prekes ir maisto produktus mažiau išleisite tada, jei dažniau tos pačios kategorijos prekių kainas palyginsite tarpusavyje. Ypač, jei tai pagrindiniai, kiekvienuose namuose randami produktai kaip vaisiai, daržovės, kruopos, pienas, duona.

Pigesnius produktus galima atpažinti iš mažiau įmantrios pakuotės. Be to, tai, kad prekė bus pigesnė, tikrai nereikš mažesnės jos kokybės.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---