|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Sveikata
Ieva Driukienė teigia, kad pagrindinė žindymo taisyklė būtų atmesti visas taisykles bei instrukcijas ir stengtis vadovautis natūraliais mamos instinktais, intuicija, vis pasitikrinant su kompetentingu žindymo specialistu, jei kyla tam tikrų abejonių.Birutės SIMANAVIČIENĖS nuotr.
Apie tai, su kokiais neramumais žindydama susidūrė ir kaip juos sprendė, pasakoja „La Leche lygos“ žindymo vadovė, tinklaraštininkė ir keturių vaikų mama Ieva Driukienė, o savo įžvalgomis dalijasi medicinos mokslų daktarė, gydytoja neonatologė, LSMU docentė Eglė Markūnienė. Kaip ir kiekvienai moteriai, I. Driukienei žindymo istorija prasidėjo dar prieš gimstant vaikeliui, o pirmų mėnesių vizitus pas gydytoją ji atsimena kaip egzaminus. „Nors visuomet žinojau, kad tik labai maža dalis moterų negali žindyti, vis tiek su kiekvienu vaiku kyla ši baimė, o su pirmagimiu ji buvo pati didžiausia – ar vaikelis tikrai pakankamai suvalgo ir yra sotus. Žinau, kad tai galiu įvertinti atsižvelgdama į kūdikio tuštinimąsi ir šlapinimąsi, odos būklę ir bendrą savijautą, tačiau, matyt, man daro įtaką atmosferoje tūnanti visų moterų baimė nemokėti pasirūpinti savo vaiku“, – pasakoja tinklaraštininkė. Pasak gydytojos neonatologės dr. E. Markūnienės, neretai mamas gąsdina ne tik įvairiausios mintys ir abejonės, bet ir tam tikri įvykiai, kuriems reikalinga kompetentinga pagalba čia ir dabar. Nugriaužti ir skaudantys speneliai ar krūties uždegimas – pagrindinės problemos, kamuojančios nepatyrusias moteris pirmuoju žindymo laikotarpiu. Vieną tokių situacijų patyrė ir I. Driukienė, kai augindama savo pirmagimį itin rimtai sunerimo apčiuopusi pieno sąstovius. Tuomet žindyvė dar nežinojo, ką tokiu atveju daryti, ir greitai pasikvietė konsultantę iš kursų, kuriuos lankė nėštumo metu. Vis dėlto ši nebuvo kvalifikuota specialistė, todėl konsultantės apsilankymas į jaunos šeimos namus atnešė daugiau sumaišties nei ramybės. Pirmąkart, kai pirmagimis, būdamas apie 7 mėn., susirgo rotavirusu, mamos išsigelbėjimas buvo jos natūralus pienas, nes negalėdamas ir nenorėdamas nieko valgyti vaikelis mielai žindo, todėl nepritrūko skysčių. Taigi šeimai pasisekė, nes nereikėjo nei gulėti ligoninėje, nei kūdikiui lašinių statyti, kad sustiprintų jo organizmą ir greičiau susidorotų su virusu. Antrajam vaikeliui žindymas padėdavo nurimti po dienos darželyje, o dabar jis yra nepriekaištingos sveikatos – dažnai lieka visiškai sveikas, nors kiti namiškiai sloguoja ar skundžiasi gerkle. Be to, turi puikų sąkandį, kuriam taip pat darė įtakos taisyklingas žindymas. Šeimos mažieji, 2 metų ir 3 mėnesių sūnus ir puspenkto mėnesio dukrytė, dabar dar yra žindomi, o labiausiai I. Driukienę džiugina tai, kad turint galimybę miegoti kartu nėra bemiegių naktų: šalia gulinčiam vaikui galima lengvai paduoti krūtį ir kelis, ir keliolika kartų, pati mama neišsibudina labiau nei versdamasi nuo šono ant šono. Beje, mamai, be išmiegotų naktų, sutaupytų nervų ir pakilusios savivertės, dar yra laktacinė amenorėja. „Džiaugiuosi, kad nereikia vargti su mėnesinėmis, ir tikiu, jog taip taupau savo hemoglobiną, linkusį laikytis ties apatine normos riba. Didžioji žindymo nauda mamai matoma tik labai ilgoje perspektyvoje, todėl kai išeisiu į pensiją, galėsiu papasakoti, ar pavyko nesusirgti vėžiu, diabetu, osteoporoze ir kitomis ligomis“, – teigia I. Driukienė. Pasak I. Driukienės, pagrindinė taisyklė būtų atmesti visas taisykles bei instrukcijas ir stengtis vadovautis natūraliais mamos instinktais bei intuicija, vis pasikonsultuojant su mediku ar žindymo specialistu, jei kyla tam tikrų abejonių. „Man pačiai pasitikrinti visada padeda paprastas klausimas: o urvinė moteris taip darytų?“ – teigia jauna mama. Dažnai moterys savo aplinkoje neturi šeimos su kūdikiu ir net neįsivaizduoja, kaip viskas vyksta, kad rekomenduojama nueiti į kokius nors, kad ir ne į pačius geriausius ar populiariausius, kursus. „Ne tik mamoms, bet ir tėčiams vertėtų apsilankyti kursuose, nes apie 60 proc. žindymo sėkmė priklauso nuo vyro požiūrio ir pagalbos. Nors tokiuose mokymuose lankytis išdrįsta nedaugelis, atėję tėčiai prisipažįsta sužinoję daug naudingos informacijos ir pakeitę savo nuomonę apie tai, kad žindymas yra vien tik mamos darbas“, – priduria E. Markūnienė. Tiek į „La Leche lygą“, tiek asmeniškai į I. Driukienę kreipiasi daugybė moterų. Kai kurios gana gerai supranta, kas joms nutiko, bei žino, kaip tai išspręsti, todėl joms užtenka tik pasitikrinti, kad elgiasi teisingai. Vis dėlto labai daug moterų visiškai nesupranta, koks yra normalus tam tikro amžiaus kūdikių elgesys, ir jos dažnai nori spręsti dalykus, kurie iš tiesų nėra problema. Tokioms moterims tuo metu reikia emocinės pagalbos suprasti ir išgyventi tą netikėtą situaciją. Tačiau gydytoja neonatologė dr. E. Markūnienė priduria, kad tam tikromis situacijomis labai svarbu pasirinkti profesionalaus mediko pagalbą, nes, pavyzdžiui, įvairiais krūtų infekcijos ar kitų negalavimų atvejais gali pagelbėti tik kompetentingi savo srities gydytojai. Kiekviena žindyvė susiduria su vis kitokiais asmeniniais iššūkiais, neretai drįsta sudvejoti žindymo nauda, bijo galimo skausmo ar net galvoja pakeisti natūralų pieną dirbtiniais mišinukais. I. Driukienė įsitikinusi, kad daugumai moterų trūksta pagalbos, atsakymų į klausimus pirmomis valandomis, dienomis ligoninėje ar ką tik grįžusioms namo, todėl drąsina visas moteris nebijoti kreiptis. „Jeigu jaučiate, kad akušerė per menkai įsigilino į jūsų klausimą ar kažko nepasakė, nepamokė, klauskite dar ir dar kartą. Kartais iki sėkmingo žindymo trūksta labai nedaug, ir dar negirdėjau nė vienos žindymo patirtį turėjusios moters, kad gailėtųsi žindžiusi“, – pataria keturių vaikų mama I. Driukienė. Medicinos mokslų daktarė E. Markūnienė primena, kad natūralus mamos pienas yra nepakeičiamas kūdikio maistas ir vaistas, o padėties be išeities nėra, todėl atsiradus abejonėms vertėtų pasitarti su kompetentingu gydytoju ar specialistu. „Net įsivaikinusios ir vaikų negimdžiusios moterys geba žindyti, tik tam reikia žinių, tikslingos pagalbos ir pasiruošimo – to paties, kaip ir savo įsčiose vaiką nešiojančioms moterims“, – teigia E. Markūnienė. Užsk. 3000 Publikuota: 2019-10-18 09:13:54 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|