Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2019-10-10 17:16

---

Per pirmą 2019 pusmetį atlikdami savo darbą nuo agresyvių šunų nukentėjo net 12 Lietuvos pašto laiškininkų ir ši tendencija nedžiugina – tokių atvejų kasmet daugėja 30 proc. Kad darbuotojų sužalojimų sumažėtų, spalio mėnesį AB Lietuvos paštas pradėjo prevencinę kampaniją „Šuo (ne)kanda“.

Kampanijos metu pašto skyriuose gyventojams nemokamai dalijami specialūs lipdukai, skirti pažymėti kiemus, kuriuose yra palaidų šunų. Žmonės į pašto dėžutes gaus į šią problemą dėmesį atkreipiančias informacines skrajutes, o dėl agresyvaus šuns nepristačius siuntos ar prenumeratos apie tai gyventojai bus informuojami atskiru pranešimu.

„Palaidų ir agresyvių šunų problema jau daugelį metų aktuali kaimiškose šalies teritorijose, tačiau fiksuojama, jog pastaruoju metu laiškininkai vis dažniau šunų užpuolami ne kaimuose ar vienkiemiuose, bet privačių namų teritorijose, kai atlieka savo tiesioginį darbą – atneša prenumeruojamą leidinį, registruotą laišką, siuntinį ar socialines išmokas. Nors laiškininkams pavyko išvengti didesnių sveikatos sutrikdymų, norime paprašyti gyventojų skirti daugiau dėmesio savo augintinių priežiūrai ir nepalikti palaidų šunų neaptvertose teritorijose, nes kitu atveju laiškininkas gali atsisakyti pristatyti korespondenciją“, – sakė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

Bendrovės duomenimis, 2017 m. buvo sužalota 10 laiškininkų, 2018 m. – 13, o per pirmą šių metų pusmetį šunų padarytas žaizdas gydytis turėjo jau 12 laiškininkų. Nors Lietuvos paštas imasi visų atsargumo priemonių, kad darbuotojai būtų maksimaliai apsaugoti (jiems išdalijamos specialios atmintinės, taip pat – dujų balionėliai apsiginti nuo agresyvių gyvūnų), šuo neretai laiškininką sukandžioja tuomet, kai šis talpina spaudą į pašto dėžutę, pritvirtintą ant tvoros ar prie namo.

„Suprantame, jog gyventojai nori apsaugoti savo turtą, tad norime priminti, kad namus sergstinčio šuns išpuolių galima išvengti tinkamai įrengus pašto dėžutes. Pašto įstatymas numato, jog laiškų dėžutės turi būti įrengtos laiškininkams lengvai prieinamose vietose, pavyzdžiui, ant tvoros taip, kad šuo nepasiektų laiškininko. Gyventojai, kurių kiemuose šunys dažniausiai būna nepririšti, Lietuvos pašto skyriuose gali nemokamai pasiimti specialų lipduką – jį užklijavę ant tvoros ar vartelių, apie galimą grėsmę informuos korespondenciją atnešusį laiškininką“, – kalbėjo V. Budrienė.

Pagal Pašto įstatymą, korespondenciją laiškanešiai gali pristatyti tik į tvarkingas, rakinamas ir aiškiai pažymėtas pašto dėžutes, kurios turi būti lengvai prieinamose vietose:

• daugiabučiuose namuose – kiekvienoje laiptinėje ne aukščiau kaip antrame namo aukšte;

• individualiuosiuose namuose – prie įėjimo į gyvenamąją teritoriją arba ant greta gatvės esančių namų sienų, tvorų, stovelių;

• sodininkų bendrijose – prie pagrindinių įvažiavimų į sodininkų bendriją;

• įmonėse, įstaigose ar organizacijose – prie pagrindinio įėjimo į pastatą.

Šuniui užpuolus ir sužalojus laiškininką, apie tai visada pranešama policijai, tad augintinio savininkui gresia piniginės baudos, o jei sužalojimas sunkesnis, – baudžiamoji atsakomybė.



Lietuvos pašto inf.

Galerija: Šuo (ne)kanda

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---