Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Vilkaviškio rajono ligonius aptarnauja keturios greitosios medicinos pagalbos brigados.

Autorės nuotr.

Nuolatinės reformos sveikatos apsaugos sistemoje išderina medikus ir pacientus. Nuo rugsėjo greitosios pagalbos medikams teikiama nauja paslauga, o nuo lapkričio keisis skubios pagalbos teikimo tvarka.

Medikai nepatenkinti

Jau trečia savaitė greitosios medicinos pagalbos medikai dirba pagal vadinamąją klasterinę sistemą.

Infarktą, insultą ar daugybines traumas patyrusių ligonių jie nebegabena į tretinio lygio gydymo įstaigas – pacientus pakeliui perima specialiai sukurtos klasterinės medikų brigados.

Taigi ligonį perdavę kolegoms rajonų greitosios pagalbos ekipažai gali suktis atgal ir vykti pagalbos teikti kitiems pacientams. Toks pakeitimas priimtas dėl to, kad ligonio transportavimu užimti rajonų medikai sugaišta daug laiko, o greitosios pagalbos ekipažų regionuose ir taip trūksta.

Tačiau ne visi medikai patenkinti naująja tvarka, mat ligonis iš vienos greitosios pagalbos ekipažo į kitą perkeliamas pakeliui, sutartose vietose. Deja, jos nėra tam pritaikytos. Taigi siaučiant vėjui ar lyjant sunkus ligonis neštuvais nešamas iš vienos mašinos į kitą. O netrukus prasidės ir sniegas, speigas, tad tiek medikai, tiek ligoniai gali susidurti su papildomais sunkumais.

Kaunas per toli

Nors žiniasklaidoje jau pasirodė naująja sistema pasipiktinusių greitosios pagalbos medikų komentarų, Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos tarnybos skubios pagalbos vyr. specialistė Natalija Anisimavičienė sakė įžvelgianti ir pliusų. Mat klasterinėse brigadose dirba po du medikus ir vairuotoją, o rajonų greitosios pagalbos ekipažuose tėra vienas medikas. Tad sudėtingose situacijose daugiau medikų rankų labai praverčia.

Kita vertus, Vilkaviškio medikams naujoji tvarka nelabai aktuali, mat su ja susidurs tik išskirtiniais atvejais. Klasterinė greitosios pagalbos sistema taikoma tuo atveju, kai į tretinio lygio gydymo įstaigą (mūsų rajonui – Kauno klinikas) ligonis gabenamas iškart iš nelaimės vietos po patirto insulto, infarkto ar daugybinių traumų. Visais šiais atvejais būtina skubi pagalba, tad brangi kiekviena minutė.

– Mūsų rajonas nuo Kauno klinikų nutolęs gan dideliu atstumu, todėl vežti infarktą ar daugybines traumas patyrusį ligonį tokį kelią, nestabilizavus jo būklės, greitosios pagalbos medikai nesiryžtų, – aiškino N. Anisimavičienė. – Tad tokius ligonius mes pirmiausia gabename į savo rajono ligoninę, o į Kauną jie vėliau pervežami reanimobiliu.

Naujovės neišbandė

Anot medikės, mūsų rajone situacija labai palanki, nes ligoninėje turime Priėmimo ir skubiosios pagalbos, Reanimacijos skyrius su kiaurą parą budinčiais reanimatologais, traumatologais, galinčiais suteikti pagalbą ir stabilizuoti ligonio būklę.

Jei rajono medikams pakeliui į Kauną tektų perduoti ligonį klasterinėms brigadoms, jos pasitiktų Skriaudžiuose.

Ūmų insultą patyrusius ligonius, jei nuo pirmųjų simptomų praėję ne daugiau nei 4, 5 val., greitosios pagalbos medikai gabena tiesiai į Marijampolės ligoninę, turinčią galimybę atlikti intravenines trombolizes. Todėl pakeliui perduoti ligonį klasterinėms brigadoms neprireikia.

– Kol kas naujosios sistemos neišbandėme, tad ir kritikuoti neturime pagrindo, – sakė N. Anisimavičienė. – Su ja galime susidurti nebent tokiu atveju, jei būsime kviesti pagelbėti kolegoms į kaimyninį Šakių rajoną, iš kur atstumas iki Marijampolės didesnis nei iki Kauno.



Siūlo sprendimą

Dar viena naujovė medikų laukia nuo lapkričio. Sveikatos apsaugos ministerija nutarė pakeisti skubiosios medicinos pagalbos teikimo tvarką, kad nuimtų dalį krūvio nuo ligoninių Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių. Šie skyriai poliklinikų nedarbo valandomis ir savaitgaliais labai apkrauti, nes į juos suguža ir sunkių būklių, ir lengvai negaluojantys pacientai.

Naujoji tvarka leis skubiąją pagalbą skirstyti į kelis lygius: pagalba pacientams galės būti teikiama ne tik skubiosios pagalbos skyriuose, kaip yra dabar, bet ir teritoriniuose skubiosios pagalbos padaliniuose bei skubiosios medicinos pagalbos kabinetuose.

Tai reikštų, jog skubią pagalbą mūsų rajone ištisą parą turėtų teikti ne tik ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrius, bet ir pirminės grandies sveikatos priežiūros įstaigos – poliklinikos ar šeimos klinikos.

Kaip aiškina sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, į ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių turėtų kreiptis tik sunkūs ligoniai, kuriuos būtina stacionarizuoti. O patyrę lengvesnius sveikatos sutrikimus ar lėtinių ligų paūmėjimus asmenys turėtų kreiptis į kiaurą parą budintį skubiosios pagalbos kabinetą. Tokiuose kabinetuose būtų teikiamos paslaugos pagal šeimos gydytojo kompetenciją. Čia dirbantys medikai galėtų stabilizuoti terapines būkles, suteikti pagalbą patyrusiesiems išnirimus, patempimus, lūžius ir spręsti, ar pacientui būtinas tolimesnis gydymas.



Kabinetų nebus

Tačiau mūsų rajono gydymo įstaigų vadovai įsitikinę, jog sveikatos priežiūrą formuojantys politikai visiškai nenutuokia apie tai, kas vyksta regionuose. Didmiesčių poliklinikos turi daug medicininės įrangos, dirba daugybė medikų, tad ir galimybės visai kitos.

Ligoninės vyr. gydytojas Linas Blažaitis sakė, kad sužinoję apie šias reformas mūsų rajono sveikatos priežiūros įstaigų vadovai buvo susirinkę ir tarėsi, kaip tai galėtų įgyvendinti. Medikai paskaičiavo, jog norint įkurti skubiosios pagalbos kabinetą, kuris teiktų pagalbą kiaurą parą, reikėtų 5 papildomų gydytojų ir dar tiek pat slaugytojų etatų.

Kad įstaiga galėtų teikti skubią pagalbą, visą parą turėtų veikti diagnostinė laboratorija, reikėtų rentgeno aparato, papildomos įrangos – taigi, didžiulių investicijų.

– Mūsų ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrius per parą priima iki 100 ligonių ir tai tikrai didžiulis krūvis, – kalbėjo L. Blažaitis. – Problema ta, jog žmonėms trūksta sąmoningumo, į ligoninę jie atvyksta ir dėl mažų negalavimų. Tik 20 proc. iš visų besikreipusiųjų paguldoma į stacionarą.

Kadangi skubiosios medicinos pagalbos kabinetų steigimas nėra privalomas, tikėtina, kad rajonuose jų ir nebus. Anot L. Blažaičio, tam, jog išspręstų šią problemą, politikai turėtų ne kurti naujas struktūras, o stiprinti esamas.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---