Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2019-09-23 16:40

---

Valstybės saugomą Paežerių dvaro ąžuolą išlaužė rudens vėjai.

Autorės nuotr.

Praėjusią savaitę rašėme apie stipraus vėjo suniokotą Paežerių dvaro ąžuolą. Šiuo metu sprendžiama, ką daryti, kad medis gyventų kuo ilgiau.

Smarkiai pažeistas puvinio

Prieš savaitę vėjo išlaužta valstybės saugomo senojo Paežerių dvaro ąžuolo kamieninė atšaka tebeguli jo parko teritorijoje. Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorė Jurgita Morozaitė teigė, kad išlauža apgenėta ir bus palikta iki pavasario. Atšilus orams ketinama surengti plenerą, o iš storo rąsto pagaminti ką nors gražaus, įprasminant medžio gyvenimą.

Tuo metu UAB „Arbovita“ specialistas Renaldas Žilinskas, apžiūrėjęs senąjį ąžuolą, redakcijai sakė, jog šis neatlaikė dėl to, kad yra smarkiai pažeistas puvinio.

„Matyt, šoninis vėjas pasuko atšaką ir medis lūžo. Iš tiesų vėjas net nebuvo labai stiprus – tas ąžuolas ne tokių audrų yra matęs. Liūdna, bet nieko nepadarysi – amžius daro savo. Gyvos medienos likę labai mažai, visas medžio vidus išpuvęs. Galima sakyti, jog pastaruosius metus tik sutvirtinimo lynai jį ir laikė“, – kalbėjo R. Žilinskas.

Vos prieš tris savaites arboristas buvo įlipęs į Paežerių dvaro ąžuolą jo apžiūrėti, bet medžio būklė nesukėlė jokio įtarimo. Diržai, kuriais sutvirtintas ąžuolo vainikas, yra su specialiu indikatoriumi ir šis perkrovos nerodė.

Priminsime, kad Paežerių dvaro galiūną arboristai aptvarkė prieš trejus metus. Tačiau, anot R. Žilinsko, tvarkyti ąžuolą susigriebta kiek per vėlai, nes tada medis jau buvo pradėjęs plyšti. Tąkart specialistai smarkiai jį apgenėjo, išretino viršūnės šakas, kurių svoris labiausiai plėšė senolį, diržais sutvirtino vainiką. Medis su pašalinta žaluma „atsikratė“ maždaug 1 tonos svorio.



Formuoti antrinę lają

Lietuviai ąžuolus myli už jų grožį ir kuplumą. Tačiau ypatingai masyvaus vainiko svorio senieji medžiai neretai nepajėgia išlaikyti.

R. Žilinsko teigimu, ąžuolai – labai gyvybingi, tad kol yra bent keli centimetrai sveikos medienos, kol brazdas gyvas, tol medis ir žaliuoja. Kartais net įtarimo nekyla, kiek daug jo vidus pažeistas.

„Visų senųjų ąžuolų likimas toks pat, tik jei laiku nesiimama jokių priemonių, viskas vyksta greičiau. Tačiau nulūžus šakoms susiformuoja antrinė laja, gyvasis stuobrys, kuris tęsia senojo ąžuolo gyvenimą“, – pasakojo specialistas.

Kaip pavyzdį jis pateikė įspūdingai atrodantį Kybarčių ąžuolą, augantį Šiaulių rajone. Šio medžio likęs gal trečdalis, jis išlūžęs ir atskilęs, bet iš likusios atplaišos žaliuoja išaugusios šakos.

„Mūsų atveju Savivaldybės administracijai ir Saugomų teritorijų tarnybai pateikiau pasiūlymą ąžuolo vainiką stipriai išretinti, formuoti naują karūną, antrinę lają – tam, kad medis kuo ilgiau gyventų. Dabar jis skyla toliau ir jei nieko nedarysime – akivaizdu, kas laukia netolimoje ateityje“, – kalbėjo R. Žilinskas.

Tačiau šis ąžuolas yra paskelbtas valstybės saugomu gamtos objektu, tad bet kokiems veiksmams reikia pritarimo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT). Tikimasi, jog artimiausiu metu medžio apžiūrėti atvyks VSTT specialistai ir bus priimtas sprendimas, kokių priemonių imtis.



Pakenkia iš nežinojimo

Paežerių ąžuolas, kurio amžius siekia per keturis šimtmečius, buvo „remontuotas“ ir seniau. Maždaug prieš keturiasdešimt metų jis buvo suraišiotas metalo juostomis, į kamiene atsiradusią ertmę prikrėsta betono.

Žmonės senolį saugojo taip, kaip mokėjo, tačiau, A. Žilinsko teigimu, toks medžio „gydymas“ ilgainiui pridarė bėdos: dėl temperatūrų skirtumo betonas judėjo, draskė medieną, o galiausiai atsirado plyšiai, kuriuose susilaikęs vanduo tik greitino puvimo procesą.

Specialistai sako, kad žalos medžiams žmonės kartais padaro iš nežinojimo. Štai tuo pačiu metu, kaip ir Paežeriuose, vėjas nulaužė vešlų beržą Teiberių kaime (Klausučių sen.). Jo kamiene taip pat buvo įsimetęs puvinys. Jaunimas medžio gailėjo dar ir dėl to, jog tarp dviejų beržų buvo įtaisytas skersinis sportuoti.

Tačiau, R. Žilinsko nuomone, kaip tik metalinis strypas, įkaltas į kamienus, ir sutrumpino beržo gyvenimą, nes pažeidė medžio imuninę sistemą.

„Beržas yra gana atsparus į vidų patenkančioms infekcijoms, bet jei puvinys patenka į šerdį, medis išpūva per keletą metų ir jo stabilumas labai susilpnėja“, – aiškino arboristas.

Net ir inkilus keliant patariama prie medžio juos ne kalti, ne raišioti vielomis, o daryti kablius ir kabinti ant šakos.

„Ploną vinutę įkalę medžiui nepakenksime, ypač ąžuolui. Šis turi rauginių medžiagų ir per tam tikrą laiką jos metalą ištirpdo. Blogiau medį „smaugti“ vielomis, kurios per ilgus metus įauga į žievę. Apskritai, reikėtų žinoti, jog kaldami, vielomis vyniodami ar juo labiau strypais gręžiodami medį pažeidžiame jo imuninę sistemą. Bet kuri įaugusi, pažeista medžio dalis yra potenciali lūžio vieta“, – teigė specialistas.

Galerija: Ąžuolas

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---