|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Renkuosi profesiją
Ieva Laskevičiūtė mėgsta pasipuošti savo sukurtais aksesuarais.Nuotr. iš asmeninio albumo
– Mane visada traukė meno kryptis ir, atrodo, žinojau jau nuo pat mažų dienų, kad galiu ja eiti. Ir ėjau... Lankiau dailės studiją Vilkaviškyje, važinėjau į papildomas tapybos ir kompozicijos pamokas Vilniuje, be kurių būtų buvę labai sunku įstoti ir turėti bendrą suvokimą apie meno pagrindus. O juvelyrika mano akiratyje pasirodė 11–12 klasėje, kai pradėjau domėtis Vilniaus dailės akademijos (VDA) siūlomomis programomis. Sudomino meno ir amato sintezė juvelyrikoje bei jos įvairiapusiškumas. – Neslėpsiu, iš karto mane tai baugino ir stabdė. Juk turbūt daugelio svajonė yra pabaigus mokyklą išvykti į didmiestį. Galiausiai noras studijuoti juvelyriką laimėjo. Kadangi šio amato Lietuvos aukštosiose mokyklose galima išmokti tik VDA Telšių fakultete, tai kito pasirinkimo, mano akimis žiūrint, tuo metu neturėjau. Šiandien tikrai nesigailiu, kad pasirinkau juvelyriką. Telšių fakulteto bendruomenė yra labai glaudi ir šeimyniška, nė viename kitame VDA fakultete to nerasi. Pats fakultetas yra pritaikytas studijoms. Miestas be galo gražus ir jaukus, visada jautiesi kaip kurorte (net bendrabutis yra 100 metrų nuo Masčio ežero). Tačiau veiklos jaunimui ten trūksta, bet kas nori, jos randa arba tiesiog gerokai sutaupo pinigų ir laiko mokslams. – Pagrindinis dalykas, žinoma, yra specialybės. Tai yra juvelyrika arba kalvystė – renkiesi pats aukštesniuose kursuose. Kiekvieną semestrą pagal programą yra mokoma skirtingų juvelyrikos technikų ar profilių, taip pat yra ir juvelyrinis konceptas, kitaip sakant – idėja. Tada kiekvieną semestrą prisideda vizualiniai menai: tapyba ir piešimas, juvelyrinis piešimas, skulptūra, medalis, kompozicija, šiuolaikinis menas, meno istorija, fotografija, kompiuterinės technologijos ir, žinoma, daugelis kitų pasirenkamųjų dalykų. – Beveik per pusę. Šiuolaikinėje juvelyrikoje be technologijos, koncepto, formos ir medžiagos ieškojimo būsi tik amatininkas. Jeigu nori būti menininkas, reikia pasitelkti visus šiuos kriterijus ir dar daugiau. Juk juvelyrika – tai ne tik paprasti žiedai ir auskarai , tai gali būti ir kur kas daugiau. Telšių fakultete yra reikalaujama tapti ir geru technologu, ir menininku. Aišku, baigusieji kartais pasirenka vieną iš šių dviejų sričių. – Na, abstrakčiai pasakojant, viskas prasideda nuo idėjos formulavimo ir eskizavimo, ieškojimų, dažnai – tam tikrų bandymų, medžiagų, technologijų pasirinkimo. Antra dalis yra darbo atlikimas, pradedant nuo metalo ir (ar) kitų medžiagų ruošinio išsiliejimo ar pasiruošimo, formavimo ir baigiant apdailos darbais. – Taip, studijavau Birmingamo universiteto (Jungtinė Karalystė – red. pastaba ) juvelyrikos mokykloje. Gavau puikią progą pakeliauti, užmegzti naujų pažinčių ir, be abejonės, susipažinti su britų konceptualia juvelyrika bei įvairiais „priekūniais“. Labai džiaugiuosi, kad pasisekė ten išvykti, daugeliu atvejų tai praplėtė mano akiratį ir buvo labai naudinga. O žvelgiant grynai iš specialybės pusės, susipažinau su netradicinėmis ir nebūdingomis medžiagomis bei jų jungimu juvelyrikoje. – Manyčiau, taip. Juk kiekvienas žmogus šiek tiek skirtingai ir savaip supranta meną, tai yra labai žavu ir gražu. O jei lygintume pačią juvelyrikos sritį, galiu drąsiai sakyti, kad lietuviai tikrai nenusileidžia britams. – Šiuo metu mano svajonė – labai studentiška ir paprasta: turėti savo juvelyrikos studiją su jai skirtais įrankiais ir mašinomis. Tačiau jie kainuoja kosminius pinigus. Ir, aišku, kaip čia dar nesvajosi apie savos kūrybos pripažinimą ir pastebėjimą… – Mėgstu „pasikultūrinti“, pakeliauti, būti su šeima ir draugais. – Oi, nežinau... Sunku pasakyti. Gal „3 su trupučiu“, nes šiek tiek daugiau nei 3 metus kvėpuoju juvelyrika. Aušrinė VAŠČĖGAITĖ Sidabriniai auskarai https://www.silvera.lt/auskarai Publikuota: 2019-09-17 14:26:42 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|