„Santaka“ / Juvelyrikos studentė Ieva: tai ne tik paprasti žiedai ar auskarai / Renkuosi profesiją

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Renkuosi profesiją

Dalinkitės:  


Ieva Laskevičiūtė mėgsta pasipuošti savo sukurtais aksesuarais.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Juvelyrikos studentė Ieva: tai ne tik paprasti žiedai ar auskarai


Vilkaviškietė Ieva Laskevičiūtė galimybę studijuoti sostinėje iškeitė į savo svajonių studijas Žemaitijoje. Dėl tokio pasirinkimo šiandien Telšiuose juvelyriką studijuojanti mergina nė kiek nesigaili ir jau svajoja apie nedidukę nuosavą studiją. Su Ieva kalbamės apie mokslą, kūrybą ir aksesuarų gimimą.

– Ieva, kaip supratai, kad nori būti juvelyre? Ar buvo sunku priimti sprendimą, kur stoti?

– Mane visada traukė meno kryptis ir, atrodo, žinojau jau nuo pat mažų dienų, kad galiu ja eiti. Ir ėjau... Lankiau dailės studiją Vilkaviškyje, važinėjau į papildomas tapybos ir kompozicijos pamokas Vilniuje, be kurių būtų buvę labai sunku įstoti ir turėti bendrą suvokimą apie meno pagrindus. O juvelyrika mano akiratyje pasirodė 11–12 klasėje, kai pradėjau domėtis Vilniaus dailės akademijos (VDA) siūlomomis programomis. Sudomino meno ir amato sintezė juvelyrikoje bei jos įvairiapusiškumas.

– Didelė dalis baigusiųjų mokyklą renkasi tarp Vilniaus ir Kauno. Kokias emocijas tau sukėlė žinojimas, jog artimiausius metus mokysiesi Telšiuose? Ar tai patrauklus, patogus miestas studijoms?

– Neslėpsiu, iš karto mane tai baugino ir stabdė. Juk turbūt daugelio svajonė yra pabaigus mokyklą išvykti į didmiestį. Galiausiai noras studijuoti juvelyriką laimėjo. Kadangi šio amato Lietuvos aukštosiose mokyklose galima išmokti tik VDA Telšių fakultete, tai kito pasirinkimo, mano akimis žiūrint, tuo metu neturėjau.


Šiandien tikrai nesigailiu, kad pasirinkau juvelyriką. Telšių fakulteto bendruomenė yra labai glaudi ir šeimyniška, nė viename kitame VDA fakultete to nerasi. Pats fakultetas yra pritaikytas studijoms. Miestas be galo gražus ir jaukus, visada jautiesi kaip kurorte (net bendrabutis yra 100 metrų nuo Masčio ežero). Tačiau veiklos jaunimui ten trūksta, bet kas nori, jos randa arba tiesiog gerokai sutaupo pinigų ir laiko mokslams.

– Trumpai papasakok, kaip atrodo tavo studijos.

– Pagrindinis dalykas, žinoma, yra specialybės. Tai yra juvelyrika arba kalvystė – renkiesi pats aukštesniuose kursuose. Kiekvieną semestrą pagal programą yra mokoma skirtingų juvelyrikos technikų ar profilių, taip pat yra ir juvelyrinis konceptas, kitaip sakant – idėja. Tada kiekvieną semestrą prisideda vizualiniai menai: tapyba ir piešimas, juvelyrinis piešimas, skulptūra, medalis, kompozicija, šiuolaikinis menas, meno istorija, fotografija, kompiuterinės technologijos ir, žinoma, daugelis kitų pasirenkamųjų dalykų.

– Kiek kūrybos ir kiek techninio darbo yra juvelyrikoje?

– Beveik per pusę. Šiuolaikinėje juvelyrikoje be technologijos, koncepto, formos ir medžiagos ieškojimo būsi tik amatininkas. Jeigu nori būti menininkas, reikia pasitelkti visus šiuos kriterijus ir dar daugiau. Juk juvelyrika – tai ne tik paprasti žiedai ir auskarai , tai gali būti ir kur kas daugiau. Telšių fakultete yra reikalaujama tapti ir geru technologu, ir menininku. Aišku, baigusieji kartais pasirenka vieną iš šių dviejų sričių.


– Kaip atrodo aksesuaro sukūrimo procesas nuo idėjos gimimo iki galutinio rezultato?

– Na, abstrakčiai pasakojant, viskas prasideda nuo idėjos formulavimo ir eskizavimo, ieškojimų, dažnai – tam tikrų bandymų, medžiagų, technologijų pasirinkimo. Antra dalis yra darbo atlikimas, pradedant nuo metalo ir (ar) kitų medžiagų ruošinio išsiliejimo ar pasiruošimo, formavimo ir baigiant apdailos darbais.

– Žinau, jog pusmetį studijavai užsienyje. Kokių patirčių pasisėmei ten?

– Taip, studijavau Birmingamo universiteto (Jungtinė Karalystė – red. pastaba ) juvelyrikos mokykloje. Gavau puikią progą pakeliauti, užmegzti naujų pažinčių ir, be abejonės, susipažinti su britų konceptualia juvelyrika bei įvairiais „priekūniais“. Labai džiaugiuosi, kad pasisekė ten išvykti, daugeliu atvejų tai praplėtė mano akiratį ir buvo labai naudinga. O žvelgiant grynai iš specialybės pusės, susipažinau su netradicinėmis ir nebūdingomis medžiagomis bei jų jungimu juvelyrikoje.

– Ar meno supratimas, jo interpretavimas labai skiriasi Anglijoje ir Lietuvoje?

– Manyčiau, taip. Juk kiekvienas žmogus šiek tiek skirtingai ir savaip supranta meną, tai yra labai žavu ir gražu. O jei lygintume pačią juvelyrikos sritį, galiu drąsiai sakyti, kad lietuviai tikrai nenusileidžia britams.


– Kokia didžiausia tavo profesinė svajonė?

– Šiuo metu mano svajonė – labai studentiška ir paprasta: turėti savo juvelyrikos studiją su jai skirtais įrankiais ir mašinomis. Tačiau jie kainuoja kosminius pinigus. Ir, aišku, kaip čia dar nesvajosi apie savos kūrybos pripažinimą ir pastebėjimą…

– Ką dar veiki laisvu nuo studijų metu?

– Mėgstu „pasikultūrinti“, pakeliauti, būti su šeima ir draugais.

– Jeigu šiandien rengtum visų savo pagamintų juvelyrikos darbų parodą, kaip ją pavadintum?

– Oi, nežinau... Sunku pasakyti. Gal „3 su trupučiu“, nes šiek tiek daugiau nei 3 metus kvėpuoju juvelyrika.



Aušrinė VAŠČĖGAITĖ

Sidabriniai auskarai https://www.silvera.lt/auskarai



Publikuota: 2019-09-17 14:26:42

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai