„Santaka“ / Vilkaviškio šaulių vaidmuo krašto istorijoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda kiaules Pajevonyje. Tel. 8 617 51 369.
Galioja iki: 2021-12-06 10:37:15



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2019-09-12 17:17

Dalinkitės:  


Vilkaviškio šauliai prie tuometinės „Žiburio“ gimnazijos apie 1930 metus. Centre (stovi) – šaulių rinktinės vadas Liudas Tugaudis.

Vilkaviškio šaulių vaidmuo krašto istorijoje


Šiais metais Lietuvos šaulių sąjunga švenčia 100 metų jubiliejų. Tokią pat sukaktį spalio 5 d. paminės ir Vilkaviškio Petro Karužos 406-osios kuopos šauliai. Šventinis minėjimas vyks Vilkaviškio parapijos salėje.



Istorijos pradžia

Tarpukariu Lietuvos šaulių sąjungą vadino tautine organizacija, kurios tikslas buvo saugoti ir ginti krašto gyventojus, stiprinti Lietuvos nepriklausomybę. Šauliai turėjo padėti žmonėms įvykus stichinei nelaimei, kilus gaisrui, reguliariai informuoti krašto gyventojus, kaip elgtis prasidėjus karui, patyrus cheminę ataką. Karinio parengimo mokymasis buvo pagrindinis sąjungos narių tikslas.

Apmokyti tinkamai elgtis su ginklu, įgiję karinių žinių, šauliai skaitydavo paskaitas įvairioms gyventojų grupėms. 1919–1922 metais jie veržėsi į karą, kartu su Lietuvos kariuomene dalyvavo mūšiuose prieš lenkus ir bolševikus, vykdė partizanines atakas. Pokaryje šauliai pasirinko kovą su ginklu Lietuvos miškuose, aktyviai dalyvavo antisovietiniame pasipriešinime. Tie, kurie liko namuose, buvo masiškai tremiami į Sibirą.

Šiais metais Lietuvos šaulių sąjunga ir Vilkaviškio Petro Karužos 406-oji kuopa švenčia organizacijos įkūrimo šimtmetį. Pasikeitė kelios žmonių kartos, valstybė patyrė tris okupacijos laikotarpius. Paskutinis iš jų truko beveik penkiasdešimt metų, Šaulių sąjungos vardas buvo ištrintas iš Lietuvos istorijos puslapių.




Sukūrė organizaciją

Nepriklausomybės kovų įkarštyje, 1919 metų pradžioje, Gražiškiuose, Bartninkuose, Pajevonyje veikė pavieniai šaulių-partizanų būriai. Tačiau, kaip teigė įvykių liudininkas Juozas Merkšaitis, „vilkaviškiečiai tuo tarpu ar tai dvasiniai susnūdę, ar ko tai pabūgę, tylėjo ir į gresiantį pavojų mažai tereagavo“.

1919 m. spalio 9 d. Vilkaviškyje susirinko dešimties žmonių grupė ir įsteigė šaulių būrį. Išrinko 3 asmenų valdybą, kurios pirmininku tapo A. Bliūdžius. Pirmasis steigiamasis susirinkimas įvyko „Žiburio“ gimnazijoje. Pagrindiniai Vilkaviškio būrio kūrėjai buvo įvairių profesijų žmonės: policijos viršininkas, mokytojas, poetas, kooperatyvo vedėjas. Miesto gynėjų būrio idėja kilo vilkaviškiečių M. Bartuškos, P. Raulinaičio, S. Bartninkaičio mintyse. Šis būrys pirmaisiais metais veikė slaptai, stengėsi neatkreipti į save dėmesio. Visoje Lietuvoje tuo metu buvo karo padėtis. Vilkaviškio visuomenė susiskaldė, vienas į kitą žiūrėjo įtariai ir atsargiai. Įvairių pažiūrų ir ideologijų partijų gausa tik dar labiau kiršino žmones.

1921 m. Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijoje įsikūrė moksleivių šaulių grandis, kurios sukūrimo iniciatorius buvo gimnazistas Petras Karuža. Būrių skaičius sparčiai augo ir Vilkaviškio skyrius buvo pertvarkytas į Šaulių sąjungos VIII Vilkaviškio rinktinę, kuri tapo viena gausiausių Lietuvoje. Jai vadovavo J. Grūnovas, J. Juozaitis, A. Čėsna, kpt. J. Balickaitis, ltn. L. Tugaudis, kpt. A. Baltokas, plk. ltn. V. Matulionis, plk. ltn. K. V. Michalauskas. Rinktinėje buvo įkurtas ir moterų skyrius.


Besikurianti Šaulių sąjunga turėjo palaikyti tvarką mieste, padėti vietos policijai apginti gyventojus nuo plėšikų.

Pagrindinė problema buvo ginklų trūkumas. Pirmasis skyriaus vadas Jurgis Grūnovas buvo tarnavęs Vokietijos kariuomenėje, todėl jam tarpininkaujant kariški šautuvai iš vakarų atsidūrė Lietuvos pasienyje. „Mes, Vilkaviškio būrio šauliai, per kelis kartus nuo Eitkūnų-Kybartų pasienio naktimis pergabenome ginklus į Vilkaviškį“, – prisiminimais dalijosi vienas iš aštuntojo būrio kūrimo iniciatorių Juozas Merkšaitis.



Mūšio lauke

Vilkaviškio miesto vyrai į šaulių būrį 1919–1922 m. jungėsi vedami patriotizmo. Tačiau kita ne mažiau svarbi priežastis buvo noras apsaugoti savo šeimas, namus, turtą. Naujai įsteigtas 8-asis Vilkaviškio šaulių būrys bendradarbiavo su vietos policija, „o kartais svarbiam ir skubiam reikalui esant ir patys pareikšdavo savo iniciatyvą“. Tokiu būdu vilkaviškiečiai prisidėjo prie savo miesto saugumo. Uniformuoti ir ginkluoti šauliai nuolat patruliuodavo jo prieigose.

Šaulių sąjungos leistame žurnale „Trimitas“ pabrėžiama, kad 1920 m. į frontą kautis su lenkais Vilkaviškis išsiuntė keturis šimtus vyrų. Deja, dalis jų žuvo.

Tuo metu Vilkaviškio mieste veikė slapta lenkų dvarininkų organizacija, užsiėmusi provokacijomis ir agitavusi prieš lietuvybę. „Nežinia būdavo, su kuo draugauji: su tikru lietuviu tėvynainiu-patriotu ar su lenkomanu“, – rašoma žurnale.


Todėl 8-asis Vilkaviškio šaulių būrys 1921 m. dalyvavo lenkų kariškos organizacijos „Polska Organizacja Wojskowa“, veikusios Suvalkijoje, narių suėmimo operacijoje. Lenkomanų susirinkimai dr. Klebinsko namuose baigėsi.

O švenčiant trečiąsias Lietuvos nepriklausomybės metines Kybartų miesto šauliai į Vilkaviškį atjojo raiti, per petį persimetę ilgas ietis ir trispalves vėliavėles.

Klaipėdos kraštas nepriklausė Lietuvai, o mažai Lietuvos valstybei buvo būtinas sausumos priėjimas prie jūros. Todėl 1923 metais Lietuvos Vyriausybė suorganizavo Klaipėdoje sukilimą.

Vilkaviškio moterys šaulės pradėjo rinkti aukas šio miesto išvadavimui. Keli būrio šauliai kovėsi sukilimo metu. Iš Vilkaviškio į kautynes dėl Klaipėdos buvo pasiųsta keturiasdešimt vyrų.



Tomas SUŠINSKAS

Vilkaviškio P. Karužos 406-osios kuopos šaulių būrio skyriaus vado pavaduotojas

Romualdas RAMANAUSKAS

Vilkaviškio P. Karužos šaulių 406-osios kuopos vadas



(Bus daugiau)






Projektą „Iš piliečio pozicijos“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas





Galerija: Vilkaviškio šauliai




Publikuota: 2019-09-12 17:17:25

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* A. Butkevičius: nesusikalbėjimas ima diskredituoti valstybę
* Vilkaviškietis šachmatų partijas transliuoja visam pasauliui
* Dvylika tarnystės metų Vilkaviškyje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reaguojate į augančią infliaciją?
Bijau, kad neįpirksiu būtinų prekių.
Neramu, nes nuvertės santaupos.
Investavau, infliacija negąsdina.
Dėl to nesuku galvos.



Kalbos patarimai

Kaip taisyklingai nurodyti pareigas?
Veiklos barų vadovų pareigų pavadinimai sudaromi su kilmininko formos priklausomuoju žodžiu, pvz.: komercijos direktorius ( direktorius komercijai būtų klaida).
Kai nusakomas pavaldumo santykis ( direktoriaus pavaduotojas ) ir veiklos sritis, kilmininkas užimtas, tai veiklos pavadinimas reiškiamas naudininku, pvz.: mero patarėjas kultūrai. Šie pavadinimai gali būti sudaromi ir su žodžiu reikalams, pvz., direktoriaus pavaduotojas gamybos reikalams.
Patarėjų pareigų pavadinimai gali būti sudaromi su žodžio klausimai įnagininku, pvz., patarėjas užsienio politikos klausimais.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas