„Santaka“ / Vištyčio ūkininkams apsauga nuo vilkų pasiteisino

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda žąsis ir jų skerdieną Kalėdoms. Tel. 8 636 09 438.
Galioja iki: 2021-12-04 13:31:05

Parduoda kiaules Pajevonyje. Tel. 8 617 51 369.
Galioja iki: 2021-12-06 10:37:15



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2019-09-12 16:42

Dalinkitės:  


Rasa Gavrilova (kairėje) kartu su vyru Sergejumi (dešinėje) atvykusiems svečiams Agnei Prakapienei (antra iš kairės), Andriui Laurinavičiui bei Linai Paškevičiūtei papasakojo, kaip ūkyje veikia apsaugos nuo vilkų priemonės.

Autoriaus nuotr.


Vištyčio ūkininkams apsauga nuo vilkų pasiteisino

Andrius GRYGELAITIS


Vištyčio seniūnijoje ūkininkaujančių Rasos ir Sergejaus Gavrilovų ūkyje lankėsi Žemės ūkio ministerijos ir organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovai. Pagrindinis vizito tikslas – iš pirmų lūpų išgirsti, kaip ūkyje veikia apsaugos nuo vilkų priemonės.



Eksperimentinis ūkis

Anksčiau R. ir S. Gavrilovai nuolat kentėdavo nuo vilkų daromos žalos. Šiltuoju sezonu, kai galvijai ganomi lauke, kone kas mėnesį šie plėšrūnai papjaudavo 1–2 šeimai priklausančius veršelius, o iki tol pačių išbandytos apsaugos priemonės menkai padėdavo. Prieš 5 metus pagalbos ranką ūkininkams ištiesė gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“. Buvo sudaryta trišalė sutartis tarp šios organizacijos, ūkininkų ir UAB „Gallagher Baltic“, gaminančios elektrinius aptvarus. Pastaroji pagal sutartį davė žmonėms aptvarą, o šie informavo apie jo efektyvumą.

„Tai – bene vienintelis ūkis Lietuvoje, kuriame vykdome tokio tipo eksperimentą. Vištyčio apylinkės yra vienas iš „karštųjų taškų“, kuriuose vilkai padaro itin daug žalos. Būtent dėl to savo eksperimentą nusprendėme vykdyti šiame krašte“, – sakė „Baltijos vilko“ atstovė Lina Paškevičiūtė.

Eksperimentui buvo pasirinktas ir aptvertas maždaug 50 arų sklypas. Visa tai kainavo apie tūkstantį eurų. Tiesa, kiek vėliau R. ir S. Gavrilovai savo lėšomis dar praplėtė aptvertą teritoriją ir dabar ji užima maždaug 1,15 ha. Šis plotas apjuostas keturiomis tvirtomis juostomis, kuriomis teka elektros srovė.




Nepapjovė nė vieno

Nuo eksperimento pradžios praėjus penkeriems metams R. ir S. Gavrilovai džiaugėsi, jog per šį laikotarpį vilkai nepapjovė nė vieno jų veršelio, kurie ganomi tokiame elektriniame aptvare.

„Reikia pabrėžti, kad šiame aptvare vieni veršeliai būna nenoriai. Jiems šalia reikia ir suaugusių karvių. O šios gana greitai nuėda visą žolę ir tuomet galvijus tenka pervesti į kitus laukus. Iš viso turime apie 20 raguočių. Jei būtų galimybė, norėtume aptverti bent 20 ha plotą, tačiau tam reikėtų milžiniškų investicijų“, – sakė R. Gavrilova.

Jos vyras Sergejus pasakojo, jog ūkiui žalą daro ne vien vilkai, bet ir stirnos. Keletą kartų jų būriai buvo išvertę dalį aptvaro. Tiesa, šie gyvūnai nutraukė ne organizacijos „Baltijos vilkas“ parūpintas tvirtas juostas, o tas, kurias patys ūkininkai buvo nusipirkę savomis lėšomis. Jos – daug plonesnės, lengviau pažeidžiamos.

Kad aplink aptvarą netrūksta šmirinėjančių laukinių žvėrių, įsitikinome ir mes patys. Mums vaikštant po Vištyčio seniūnijoje esančią Gavrilovų pievą, pro šalį prabėgo dvi stirnos.



Rengs taisykles

Kartu su asociacijos „Baltijos vilkas“ atstovais mūsų rajone lankėsi ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Prakapienė. Pasak jos, ūkinius gyvūnus laikantys šalies ūkininkai jau netrukus turės galimybę prašyti paramos, skirtos apsisaugoti nuo vilkų daromos žalos. Parama turėtų būti panaudota elektriniams aptvarams ir tvoroms įsirengti.


„Dar liepos pabaigoje Europos Komisija pritarė naujai Kaimo plėtros programos priemonei „Pelno nesiekiančios investicijos, susijusios su prevencinių priemonių taikymu prieš vilkų daromą žalą“. Pagal ją Lietuvai skirtas vieno milijono eurų finansavimas. Tikimės dar šiemet parengti visas taisykles, pagal kurias ir bus galima prašyti paramos“, – teigė A. Prakapienė.

Ji sakė į Vištyčio seniūniją atvykusi savo akimis įsitikinti, kaip realiai veikia apsisaugojimo nuo plėšrūnų priemonės. Viešėdama mūsų rajone ŽŪM specialistė teiravosi ūkininkų nuomonės, kokios sąlygos juos tenkintų, kad šie ryžtųsi naudotis numatoma parama, domėjosi, kurie paramos variantai jiems būtų priimtiniausi.



Artėja prie kritinės ribos

Organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovė L. Paškevičiūtė teigė, jog parama apsaugos nuo vilkų priemonėms įsigyti būtų geras būdas kovoti su jų daroma žala. Anot viešnios, ateityje šių plėšrūnų išpuoliai prieš ūkininkų galvijus gali tik dažnėti.

„Kone kasmet didėja leidžiamų sumedžioti vilkų skaičius. Dabar per metus Lietuvoje jų galima nušauti 110. Kol išnaikinama ne daugiau nei 20 proc. populiacijos, tai didelės žalos gamtai nepadaro, tačiau mūsų šalyje jau artėjama prie kritinės 40 proc. ribos, dėl to kėsinamasi išardyti šių žvėrių šeimų struktūrą. Galbūt skambės paradoksaliai, tačiau kuo daugiau nušaunama vilkų, tuo jų populiacija didėja“, – kalbėjo L. Paškevičiūtė.


Ji paaiškino, kad vilkai gyvena šeimomis. Vieną šeimą sudaro patinas, palikuonis vedanti patelė ir jų net iki trejų metų amžiaus vaikai. Šių plėšrūnų šeima gyvena teritorijoje, apimančioje maždaug 10 km spindulį. Į savo valdas vilkai neįleidžia kitų vilkų, saugosi nuo jų įsibrovimo. Tik kas dešimtas vilkas mūsų šalyje gyvena ne šeimoje. Būtent šie plėšrūnai ir yra pavojingiausi ūkininkams, nes yra linkę ieškoti lengvo, neapsaugoto grobio.

„Jei šeimų struktūra nėra iškreipta, vaikus veda tik maždaug 40 proc. patelių. Tačiau jeigu ji išardyta – vedančiųjų patelių yra dvigubai daugiau. Tokiu būdu automatiškai atsiranda daugiau jaunų vilkų, kurie linkę kėsintis į ūkininkų auginamus galvijus. Seni vilkai žino, kad pas žmogų nėra ko eiti, o jauni plėšrūnai yra drąsesni, linkę labiau rizikuoti. Mūsų kaimynai latviai jau susidūrė su panašia problema. Jų šalyje vilkų šeimų struktūra išardyta. Panašiai medžiojant Lietuvoje jau anksčiau buvo „užkelta“ šernų populiacija. Taigi, gamtos mechanizmas yra išties sudėtingas“, – kalbėjo „Baltijos vilko“ atstovė.

Ji ragino ūkininkus nesikreipti pagalbos į medžiotojus, o patiems saugotis nuo plėšrūnų ir savo galvijus saugiai uždaryti į specialius aptvarus.





Galerija: Aptvaras




Publikuota: 2019-09-12 16:42:23

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Žiema nepasiruošusius kartais užklumpa ir vairuotojus
* Neįgali senutė svajoja turėti virtuvę ir maudytis po dušu
* „Lelijos“ jubiliejus atskubėjo šokio žingsniu
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kokia Jūsų nuomonė apie naująjį miesto laikrodį?
Tai moderni puošmena.
Nesuprantu tokio meno.
Man dėl jo nei šilta, nei šalta.
Laikrodžio dar nemačiau.



Kalbos patarimai

Kaip taisyklingai nurodyti pareigas?
Veiklos barų vadovų pareigų pavadinimai sudaromi su kilmininko formos priklausomuoju žodžiu, pvz.: komercijos direktorius ( direktorius komercijai būtų klaida).
Kai nusakomas pavaldumo santykis ( direktoriaus pavaduotojas ) ir veiklos sritis, kilmininkas užimtas, tai veiklos pavadinimas reiškiamas naudininku, pvz.: mero patarėjas kultūrai. Šie pavadinimai gali būti sudaromi ir su žodžiu reikalams, pvz., direktoriaus pavaduotojas gamybos reikalams.
Patarėjų pareigų pavadinimai gali būti sudaromi su žodžio klausimai įnagininku, pvz., patarėjas užsienio politikos klausimais.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas