|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Renkuosi profesiją
|
|
|
Tado Skelčio laisvalaikis prabėga besirengiant dronų varžyboms.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Kauno technologijos universiteto antrakursis Tadas Skeltys nuo mažens domėjosi radijo bangomis valdomais prietaisais. Pradėjęs nuo vaikiškų mašinėlių, dabar vilkaviškietis laisvai valdo lenktyninius dronus ir yra vienas jauniausių pilotų, dalyvaujančių šių skraidyklių varžybose.
Ruošiasi varžyboms
Robotikos specialybės studentas Tadas svajoja kada nors turėti nuosavą lėktuvą ir jį pilotuoti. Tačiau kol ši svajonė taps realybe, vaikinas pilotuoja lenktyninius dronus, dalyvauja tarptautinėse varžybose ir džiaugiasi galįs būti vienu jauniausių lenktyninių dronų pilotų šalyje.
Šiuo metu T. Skeltys ruošiasi jau šį mėnesį vyksiančioms varžyboms „2019 Lithuania Drone Racing FAI World Cup“ ir nori jose kuo geriau pasirodyti. Per pusę sekundės lenktyninis bepilotis orlaivis privalės pasiekti 130 km/h greitį, apskrieti trasą, apsisukti ir tai pakartoti triskart. Pagrindinis rodiklis – greitis. Dronas turi pralenkti varžovus ir kuo greičiau, įveikęs visas kliūtis, pasiekti finišą.
Vilkaviškietis dalyvauja varžybose Lietuvoje bei užsienyje. Nors joms ruošiantis reikia įdėti labai daug darbo, Tadas tai vadina dideliu malonumu. Varžybose jis yra vienas jauniausių, o Kauno technologijos universitete – kone pažangiausias pilotas, komandą papildęs dar tik šiais metais.
Kaltas tėtis
Pirmuoju Tado elektronikos mokytoju tapo jo tėtis Vidas Skeltys. „Kai buvau septynerių, jis mane išmokė lituoti ir tai buvo viena pirmųjų pažinčių su elektronika. Su tėčio pagalba sulitavau nedidelį radiją“, – prisiminimais dalijosi vaikinas.
Vėliau Tadą sudomino skraidantys prietaisai. Tėtis ir sūnus susikonstravo porą lėktuvėlių, tačiau ne visų jų skrydžiai buvo sėkmingi. Po paskutinių nepasisekusių bandymų skraidantys aparatai kuriam laikui buvo išvis pamiršti. Tačiau, anot Tado, susidomėjimas elektronika niekur nedingo. Litavimą ir lėktuvėlių konstravimą pakeitė dar įdomesnė veikla – radijo bangomis valdomos mašinėlės. Vaikas jas mėgdavo ardyti, kad galėtų apžiūrėti konstrukciją ir suprasti, kaip šios veikia.
Kai Tadas pamatė radijo bangomis valdomus lėktuvėlius, senas pomėgis vėl atgijo, o pirmą droną vilkaviškietis įsigijo būdamas vos vienuolikos metų.
„Pirmąkart tikrą droną pamačiau Kaune, kai užsukome į parduotuvę nusipirkti atsarginių detalių lėktuvėliams. Iki tol tik internete buvau matęs tokį bepilotį orlaivį. Jis buvo nedidelis, primityvus, tačiau tuo metu labai brangus“, – istorija apie pirmą savo droną dalijosi vaikinas.
Bėgant laikui dronai labai ištobulėjo. Būdamas penkiolikos metų, Tadas įsigijo profesionalų bepilotį orlaivį, kuris gebėjo ir fotografuoti, ir filmuoti, išmoko jį valdyti ir užfiksavo daug gražių akimirkų.
Vilkaviškietis pasakojo, kad dronu darytos nuotraukos žmonėms patinka. Tad dažnai sulaukdavo prašymų iš aukštai užfiksuoti šventės akimirkas, gamtos vaizdus, sukurti filmukus, įamžinti nepakartojamas akimirkas iš paukščio skrydžio. Bepilotė skraidyklė praverčia ir kasdienybėje. Kartą kaimynas Tado paprašė patikrinti, ar neužsikimšęs kaminas. Vaikinas dronu nufotografavo kaminą iš viršaus ir pagelbėjo žmogui.
Puikūs rezultatai
Mokykloje Tado bendraamžiams dronai nerūpėjo. Tačiau vaikino pomėgį labai palaikė jo fizikos mokytoja. „Mokydamasis „Aušros“ gimnazijoje turėjau nuostabią fizikos mokytoją Ireną Skamarakienę, kuri padėdavo pasiruošti fizikos olimpiadoms, įvairiems projektams. Vieną tokių projektų – „Mano laisvalaikio užsiėmimas“ – pristačiau konferencijoje.“
Ne vienas gimnazisto projektinis darbas buvo puikiai įvertintas respublikiniuose konkursuose. Kūrybiniame gamtos mokslų konkurse „Mūsų eksperimentas“ Tadas laimėjo I laipsnio diplomą. Porą kartų vaikinas buvo apdovanotas kelione į Estiją, Vilniaus energetikos ir technikos muziejų, gavo Seimo nario Algirdo Butkevičiaus padėką už Vilkaviškio rajono garsinimą.
Nors skraidyklės jauno vilkaviškiečio gyvenime užėmė svarbią vietą, esminis lūžis įvyko mokantis antroje gimnazijos klasėje. Jau būdamas aštuntokas Tadas žinojo, jog toliau mokslus tęs Kauno technologijos universitete, todėl neatsitiktinai per karjeros dienas mokykloje pasirinko išklausyti šio universiteto studento Armino Volskio paskaitą. Paaiškėjo, kad šis yra didžiulis bepiločių skraidyklių entuziastas, į paskaitą atsivežęs dar nematytą lenktyninį droną.
Siekia tobulėti
Po šio susitikimo Tadas pats parsisiuntė detalių ir susitvėrė lenktyninį droną. Vaikinas pasakojo, jog tada reikėjo ilgokai pasimokyti skraidyklę valdyti, nes šio tipo bepiločių orlaivių valdymas yra daug sudėtingesnis nei kitų. Tuo metu T. Skeltys buvo vienintelis vilkaviškietis, mokantis valdyti lenktyninį droną, todėl buvo kviečiamas vesti paskaitų moksleiviams.
Galimybės dar labiau tobulėti atsivėrė, kai jaunuolis pradėjo studijuoti Kauno technologijos universitete. Ten Tadas rado daug bendraminčių, prisijungė prie jų bendruomenės ir daug laiko praleidžia dronų dirbtuvėse. Dabar ši aistra studentą taip užvaldžiusi, kad jis nuolat galvoja apie galimybes tobulėti šioje srityje.
„Jei išsipildytų mano svajonė būti nuosavo lėktuvo savininku ir pilotu, būčiau labai laimingas, – sako T. Skeltys. – Tačiau šiandien apie tai dar nemąstau. Visos mintys sukasi apie varžybas, kurios manęs laukia ateityje. Noriu joms puikiai pasiruošti ir siekti vis geresnių rezultatų.“
Ieva ANDRIULIONYTĖ
Kauno technologijos universiteto antrakursis Tadas Skeltys nuo mažens domėjosi radijo bangomis valdomais prietaisais. Pradėjęs nuo vaikiškų mašinėlių, dabar vilkaviškietis laisvai valdo lenktyninius dronus ir yra vienas jauniausių pilotų, dalyvaujančių šių skraidyklių varžybose. |
Robotikos specialybės studentas Tadas svajoja kada nors turėti nuosavą lėktuvą ir jį pilotuoti. Tačiau kol ši svajonė taps realybe, vaikinas pilotuoja lenktyninius dronus, dalyvauja tarptautinėse varžybose ir džiaugiasi galįs būti vienu jauniausių lenktyninių dronų pilotų šalyje.
Šiuo metu T. Skeltys ruošiasi jau šį mėnesį vyksiančioms varžyboms „2019 Lithuania Drone Racing FAI World Cup“ ir nori jose kuo geriau pasirodyti. Per pusę sekundės lenktyninis bepilotis orlaivis privalės pasiekti 130 km/h greitį, apskrieti trasą, apsisukti ir tai pakartoti triskart. Pagrindinis rodiklis – greitis. Dronas turi pralenkti varžovus ir kuo greičiau, įveikęs visas kliūtis, pasiekti finišą.
Vilkaviškietis dalyvauja varžybose Lietuvoje bei užsienyje. Nors joms ruošiantis reikia įdėti labai daug darbo, Tadas tai vadina dideliu malonumu. Varžybose jis yra vienas jauniausių, o Kauno technologijos universitete – kone pažangiausias pilotas, komandą papildęs dar tik šiais metais.
Pirmuoju Tado elektronikos mokytoju tapo jo tėtis Vidas Skeltys. „Kai buvau septynerių, jis mane išmokė lituoti ir tai buvo viena pirmųjų pažinčių su elektronika. Su tėčio pagalba sulitavau nedidelį radiją“, – prisiminimais dalijosi vaikinas.
Vėliau Tadą sudomino skraidantys prietaisai. Tėtis ir sūnus susikonstravo porą lėktuvėlių, tačiau ne visų jų skrydžiai buvo sėkmingi. Po paskutinių nepasisekusių bandymų skraidantys aparatai kuriam laikui buvo išvis pamiršti. Tačiau, anot Tado, susidomėjimas elektronika niekur nedingo. Litavimą ir lėktuvėlių konstravimą pakeitė dar įdomesnė veikla – radijo bangomis valdomos mašinėlės. Vaikas jas mėgdavo ardyti, kad galėtų apžiūrėti konstrukciją ir suprasti, kaip šios veikia.
Kai Tadas pamatė radijo bangomis valdomus lėktuvėlius, senas pomėgis vėl atgijo, o pirmą droną vilkaviškietis įsigijo būdamas vos vienuolikos metų.
„Pirmąkart tikrą droną pamačiau Kaune, kai užsukome į parduotuvę nusipirkti atsarginių detalių lėktuvėliams. Iki tol tik internete buvau matęs tokį bepilotį orlaivį. Jis buvo nedidelis, primityvus, tačiau tuo metu labai brangus“, – istorija apie pirmą savo droną dalijosi vaikinas.
Bėgant laikui dronai labai ištobulėjo. Būdamas penkiolikos metų, Tadas įsigijo profesionalų bepilotį orlaivį, kuris gebėjo ir fotografuoti, ir filmuoti, išmoko jį valdyti ir užfiksavo daug gražių akimirkų.
Vilkaviškietis pasakojo, kad dronu darytos nuotraukos žmonėms patinka. Tad dažnai sulaukdavo prašymų iš aukštai užfiksuoti šventės akimirkas, gamtos vaizdus, sukurti filmukus, įamžinti nepakartojamas akimirkas iš paukščio skrydžio. Bepilotė skraidyklė praverčia ir kasdienybėje. Kartą kaimynas Tado paprašė patikrinti, ar neužsikimšęs kaminas. Vaikinas dronu nufotografavo kaminą iš viršaus ir pagelbėjo žmogui.
Mokykloje Tado bendraamžiams dronai nerūpėjo. Tačiau vaikino pomėgį labai palaikė jo fizikos mokytoja. „Mokydamasis „Aušros“ gimnazijoje turėjau nuostabią fizikos mokytoją Ireną Skamarakienę, kuri padėdavo pasiruošti fizikos olimpiadoms, įvairiems projektams. Vieną tokių projektų – „Mano laisvalaikio užsiėmimas“ – pristačiau konferencijoje.“
Ne vienas gimnazisto projektinis darbas buvo puikiai įvertintas respublikiniuose konkursuose. Kūrybiniame gamtos mokslų konkurse „Mūsų eksperimentas“ Tadas laimėjo I laipsnio diplomą. Porą kartų vaikinas buvo apdovanotas kelione į Estiją, Vilniaus energetikos ir technikos muziejų, gavo Seimo nario Algirdo Butkevičiaus padėką už Vilkaviškio rajono garsinimą.
Nors skraidyklės jauno vilkaviškiečio gyvenime užėmė svarbią vietą, esminis lūžis įvyko mokantis antroje gimnazijos klasėje. Jau būdamas aštuntokas Tadas žinojo, jog toliau mokslus tęs Kauno technologijos universitete, todėl neatsitiktinai per karjeros dienas mokykloje pasirinko išklausyti šio universiteto studento Armino Volskio paskaitą. Paaiškėjo, kad šis yra didžiulis bepiločių skraidyklių entuziastas, į paskaitą atsivežęs dar nematytą lenktyninį droną.
Po šio susitikimo Tadas pats parsisiuntė detalių ir susitvėrė lenktyninį droną. Vaikinas pasakojo, jog tada reikėjo ilgokai pasimokyti skraidyklę valdyti, nes šio tipo bepiločių orlaivių valdymas yra daug sudėtingesnis nei kitų. Tuo metu T. Skeltys buvo vienintelis vilkaviškietis, mokantis valdyti lenktyninį droną, todėl buvo kviečiamas vesti paskaitų moksleiviams.
Galimybės dar labiau tobulėti atsivėrė, kai jaunuolis pradėjo studijuoti Kauno technologijos universitete. Ten Tadas rado daug bendraminčių, prisijungė prie jų bendruomenės ir daug laiko praleidžia dronų dirbtuvėse. Dabar ši aistra studentą taip užvaldžiusi, kad jis nuolat galvoja apie galimybes tobulėti šioje srityje.
„Jei išsipildytų mano svajonė būti nuosavo lėktuvo savininku ir pilotu, būčiau labai laimingas, – sako T. Skeltys. – Tačiau šiandien apie tai dar nemąstau. Visos mintys sukasi apie varžybas, kurios manęs laukia ateityje. Noriu joms puikiai pasiruošti ir siekti vis geresnių rezultatų.“
Ieva ANDRIULIONYTĖ
Galerija: Dronas
Publikuota: 2019-09-09 09:42:00
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|