„Santaka“ / Architektas gyventų name be sienų ir durų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2019-09-05 16:58

Dalinkitės:  


Gintaro Antano Kubiliaus gyvenime pagrindinę vietą užima architektūra.

„Jot.Jot“ nuotr.


Architektas gyventų name be sienų ir durų


Iš Vilkaviškio kilęs architektas, baldų dizaineris, estetikos bei minimalizmo šalininkas Gintaras Antanas Kubilius toks pat paprastas, kaip ir jo svajonių namai. Lengvai ir nuoširdžiai bendraujantis kūrėjas turi kuo pasigirti, bet nesipuikuoja. Neseniai Kauno Laisvės alėjoje duris atvėrė G. A. Kubiliaus projektuotas šiuolaikiškas bendradarbystės centras „Happspace“, o šio architekto projektuotas stalas „Euclid“ laimėjo sidabrą prestižiniuose architektūros apdovanojimuose „A‘design Award“.

– Kaip Jūsų gyvenime atsirado architektūra?

– Dar besimokydamas devintoje klasėje pagalvojau, kad norėčiau būti architektas. Šis noras nebuvo atsitiktinis, nes visą laiką patiko piešti. Tad ir svajonė užsiimti veikla, kurioje susijungia vaizduotė ir kūryba, nebuvo netikėta.

Architektūra – neišsemiamas šaltinis, joje nuolat atrandu ką nors nauja. Kai tik pradėjau dirbti, daug architektūrinių subtilybių atrodė nesuprantamos ar net nepasiekiamos. Dabar architektūroje paslapties kiek mažiau. Mįsles įminiau tik per patirtį. Bet vis dar mokausi. Su kiekvienais metais matau, kiek daug visko naujo sužinau, ir suvokiu, jog tam pabaigos nėra.

– Kas Jus įkvepia kūrybai?

– Kurdamas tiek baldus, tiek pastatus įkvėpimo ieškau aplink save. Lankausi parodose, keliauju, skaitau knygas – tai mane įkvepia.


Visada žavėjausi įdomaus, neįprasto, unikalaus dizaino objektais. Tačiau su kiekvienais metais jaučiu didėjantį potraukį vis subtilesnio dizaino elementams. Labiau atkreipiu dėmesį į detales.

– Jums architektūra – labiau menas ar techniniai sprendimai?

– Architektūrai abu šie elementai būtini. Tai kūrybiškumo ir pažangių techninių sprendimų duetas. Aš tikiu, kad architektūra – visų menų motina. Architektūros apibrėžime telpa viskas, kas formuoja mūsų gyvenimo aplinką.

– Dirbate su prestižine baldų ir interjero dizaino bendrove, dizaino „Oskaru“ įvertintu prekės ženklu „Jot.Jot“.

– Pažintis su „Jot.Jot“ buvo visai atsitiktinė. Su garsaus prekės ženklo kūrėjais Jurgiu Garmumi ir Laurynu Kerpe susipažinau pačioje jų veiklos pradžioje. Kai jie papasakojo apie savo idėjas, labai susidomėjau ir užsimaniau ką nors jiems pasiūlyti. Mūsų mintys sutapo. Pavyko sukurti keletą baldų šiam prekės ženklui. Tikiuosi, jog ateityje kartu sukursime ne vieną dizaino objektą.

– Seną banką Laisvės alėjoje pavertėte šiuolaikišku pastatu, visus nustebindamas estetikos pojūčiu ir pagarba statinio autentiškumui. Kaip atsilaikote prieš visišką modernizmą?

– Visą laiką stengiuosi atsižvelgti į projektuojamos aplinkos kontekstą. Jei dirbu su senu, turinčiu istorinių elementų objektu, stengiuosi tai pabrėžti, išsaugoti, bet aplinką pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams.


Aš – modernizmo šalininkas ir tikrai nesu prieš stiklinius dangoraižius. Tačiau Lietuvoje galima išvengti aukštybinių pastatų, nes turime daug neišnaudotos erdvės, žalių plotų, mums nereikia spaustis. Tad viskam architektūroje yra savo laikas ir vieta.

– Mėgstate keliauti. Kokį miestą, šalį patartumėte aplankyti architektūra besižavinčiam žmogui?

– Visada noriu grįžti į Italiją. Sunku suvokti, kaip vienoje šalyje gali būti tiek daug pasakiškų miestų. Ji žavi savo istorija, architektūra ir gamta. Labai įdomu stebėti, kaip šiuolaikinė architektūra geba prisitaikyti prie istorinės aplinkos. Patinka senų miestų urbanistinė struktūra ir žavi susijungusios jų erdvės, kurios formavosi skirtingais istoriniais laikotarpiais.

– Ar yra toks pastatas, apie kurį pagalvojate: norėčiau, kad tai būtų mano architektūrinis šedevras?

– Nuolat stebiu, kas vyksta pasaulinėje architektūros scenoje, ir vis atsiranda pastatų, kurie mane nustebina. Apie tokius ir pagalvoju: o kad aš jį būčiau sukūręs... Vienas tokių – Arno Brandlhuber‘io pastatas „Antivilla“ Vokietijoje.

– O kokie Jūsų svajonių namai?

– Savo namus įsivaizduoju kaip vieną erdvę – be sienų, be durų. Namai gamtoje, kad nesijaustų ribos tarp vidaus ir lauko. Lauko sienos būtų tik langai, kurių paskirtis – apsisaugoti nuo šalčio ir lietaus.


– Kaip sekasi derinti asmeninį gyvenimą ir darbą?

– Man atrodo, jog ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo neturiu. Visas mano gyvenimas susijęs arba su architektūra, arba su dizainu – tiek laisvalaikis, tiek kelionės, tiek žmonės, su kuriais bendrauju.

– Ar dažnai lankotės savo gimtajame mieste Vilkaviškyje?

– Mano tėvai ir seneliai kilę iš Vilkaviškio. Augau Vilkaviškyje, kol man sukako treji metai. Tuomet su tėvais išsikraustėme gyventi į Kauną. Seneliai iki šiol gyvena Vilkaviškyje, tad kaskart, aplankydamas juos, apsilankau ir Vilkaviškyje. Tai būna ne taip jau retai.



Gailė MEDELYTĖ





Galerija: Architektas




Publikuota: 2019-09-05 16:58:12

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai