„Santaka“ / Unikali operacija alvitietę išgelbėjo nuo galvos skausmų / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  


Operaciją mūsų rajono gyventojai gama peiliu atlikęs neurochirurgas Šarūnas Tamašauskas neabejoja, kad brangus aparatas išgelbės gyvybę tūkstančiams pacientų.

KMUK nuotr.


Unikali operacija alvitietę išgelbėjo nuo galvos skausmų

Eglė KVIESULAITIENĖ


Kelerius metus didžiulį galvos skausmą kentusi alvitietė sakė niekada nesitikėjusi, kad medicina pasieks tokį lygį, kai galvos operacijos bus atliekamos be kraujo ir narkozės. Mūsų rajono gyventoja buvo viena pirmųjų Lietuvoje, kuriai operacija atlikta didžiausia šalyje neurochirurgijos naujove – gama peiliu.



Spaudė aneurizma

Tai, jog išsiplėtus galvos kraujagyslei susidarė aneurizma ir ji kelia grėsmę gyvybei, alvitietė Ona Plioplienė sužinojo prieš penkerius metus. Nors moteris nei skausmų, nei kitų simptomų tuomet nejuto, artimieji pastebėjo pasikeitusį jos žvilgsnį – tarsi pradėjusią žvairuoti vieną akį. Išvarsčiusi okulistų kabinetų duris alvitietė sužinojo, kad tai ne akių, o neurologinė problema. Magnetinio rezonanso tyrimas parodė, jog akies nervą spaudžia išsiplėtusi galvos smegenų kraujagyslė ir susiformavusi didžiulė aneurizma.

O. Plioplienė puikiai suprato, kad diagnozė – grėsminga. Mat aneurizma ne tik kelia diskomfortą dėl pakitusios akies, bet ir gali bet kada plyšti. O tada kraujui užliejus smegenis pagalbos gali ir nebebūti.


Alvitietei buvo atliktas angiografijos tyrimas, kai per arteriją kirkšnies srityje įvedamas zondas ir kraujagyslėmis nukeliaujama iki galvos smegenų. Medikai konstatavo, jog aneurizma – gigantiško dydžio, tad ją operuoti per daug pavojinga. Vis dėlto reikėjo kažką daryti, kad kraujagyslės sienelės nesiplėstų, aneurizma nebedidėtų ir netrūktų.

Sukėlė skausmą

Iš pradžių į galvos kraujagyslę buvo planuojama įvesti stentą. Deja, nei 2014 metais, nei po metų bandymas įvesti stentą nepavyko, tad pacientei teko vykti į namus ir toliau gyventi baimėje bei nežinioje.

Tik dar po metų vis besiplečiančios aneurizmos sienelės buvo sutvirtintos atlikus embolizaciją. Medicininio išsilavinimo neturinčiam žmogui, ko gero, sunku net suvokti, kaip į išplatėjusią kraujagyslę buvo įvesta 5 metrai platininės spiralės ir specialių klijų, kurie užblokavo aneurizmą. Nors ši operacija užkirto kelią grėsmei, tačiau pablogino pacientės gyvenimo kokybę. Sustandėjusi aneurizma pradėjo dirginti trišakį nervą, o tai ir sukėlė didžiulius skausmus.

Moteris prisimena nuolat kentusi tokius galvos skausmus, kad sunku būdavo net atsimerkti, o dirginamas nervas kėlė ir kitų nemalonių pojūčių. Anot O. Plioplienės, atrodė, jog viena veido puse tarsi bėgioja skruzdėlės.


Moteris išvarstė įvairių klinikų kabinetų duris, gėrė aibes stipriausių nuskausminamųjų. Vaistai šiek tiek apramindavo skausmą, bet tik laikinai.

Stiprius nuskausminamuosius alvitietė pastaruoju metu vartojo nuolat – ryte ir prieš miegą. Dėl nepakeliamų skausmų ji ne kartą gulėjo ligoninėje. Medikai sekė jos sveikatos būklę, kaskart atlikdavo tyrimus magnetiniu rezonansu, tačiau niekuo padėti negalėjo.

Prisimena operaciją

Tačiau vasaros pradžioje nuvykusi į eilinį patikrinimą Kauno klinikose pas profesorių Arimantą Tamašauską ji išgirdo, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė gavo naują aparatą – gama peilį, kuris galėtų išspręsti pacientės problemą ir išgelbėti ją nuo skausmo.

Liepos 10 d. darytą operaciją O. Plioplienė puikiai prisimena nuo pradžios iki galo. Mat, priešingai nei per kitas operacijas, narkozė taikoma nebuvo. Tad pacientė tiesiog gulėjo ir laukė, kol procedūra baigsis.

Alvitietę operavo profesoriaus A. Tamašausko sūnus neurochirurgas Šarūnas Tamašauskas su dar septynių medikų brigada. Kartu su dviem neurochirurgais dirbo radiotechnologai, medicinos fizikai, onkologai.


O. Plioplienė tvirtino absoliučiai nieko nejautusi, nors puikiai žinojusi, jog tuo metu jos galvos smegenis „pjausto“ gama peilis.

– Ant galvos man uždėjo tarsi šalmą (stereotaksinį rėmą – aut. past.) ir paguldė patalpoje stiklinėmis sienomis, prisakę nejudėti, – įspūdžiais dalijosi viena pirmųjų gama peiliu Lietuvoje operuotų pacienčių. – Aplink nebuvo nė vieno žmogaus, tad atrodė kiek keista.

Moteris prisipažino, kad per operaciją nuogąstavo tik dėl vieno: baiminosi, jog nebūtų pažeistos smegenys, tad stengdavosi vis atsargiai pajudinti rankų bei kojų pirštus ir įsitikinti, kad galūnės „veikia“. Po 36 minučių operacija buvo baigta ir alvitietė pasijuto visiškai sveika.

Kitą dieną pacientė išvyko namo. Nuo tos dienos jai nebereikėjo vaistų nuo skausmo. O. Plioplienė sakė esanti be galo dėkinga unikalią operaciją pasiūliusiam profesoriui A. Tamašauskui ir ją atlikusiam neurochirurgui Š. Tamašauskui. Taip nuoširdžiai paciento sveikata besirūpinančių medikų jai dar nebuvo tekę sutikti.

Nauda neabejoja

Operaciją gama peiliu atlikęs neurochirurgas Š. Tamašauskas sakė tikįs, kad jo pacientei daugiau nebereikės kęsti tokio skausmo, kuris ją kankino trejus metus. Unikalią operaciją buvo įmanoma atlikti tik neseniai Kauno klinikų įgytu aparatu – gama peiliu.

Anot neurochirurgo, gama peilis – radiochirurgijos gydymo metodas, skirtas konkrečių zonų gydymui galvos smegenyse. 192 šaltiniai generuoja jonizuojančius spindulius, kurie per automatizuotą sistemą labai tiksliai nukreipiami į reikiamą sritį galvos smegenyse.

Pacientės iš mūsų rajono atveju, būtent šiais spinduliais paveikus nervą, buvo numalšintas skausmas, tačiau išsaugoti jutimai.

Nuo birželio 3 d., kai Kauno klinikose duris atvėrė Gama peilio centras, nauju aparatu jau atlikta daugiau nei pusšimtis operacijų. Šis gydymo metodas – tai chirurgija be kraujo, skirta onkologinių bei neurologinių ligų gydymui.

Nors per 7 mln. eurų kainavusio gama peilio pirkimas Kauno klinikoms sukėlė daug diskusijų tarp medikų ir politikų, Š. Tamašauskas neabejoja, kad šis pirkinys neurochirurgams bei onkologams suteikia tokias galimybes, kokių iki šiol nebuvo, ir jų tik daugėja.

Naujovė pasaulyje

Gama peiliu gydomi ir gerybiniai, ir piktybiniai navikai galvos smegenyse. Vėžiui išsisėjus, gama spinduliuotė iš karto veikia kelis židinius, sugeba neutralizuoti keliasdešimt metastazių, nepažeidžiant sveikų audinių. Paciento gydymas trunka vieną seansą – nuo pusvalandžio iki kelių valandų, o netrukus po gydymo žmogus gali grįžti namo prie įprasto gyvenimo.


Iki šios naujovės pasaulinėje gydymo praktikoje onkologinės ligos, daugybinės metastazės buvo gydomos apšvitinant visas smegenis. Dabar, pasitelkus kompiuterinę tomografiją, magnetinių virpesių spektrogramą arba angiogramą, sudaromas savotiškas ligonio smegenų „žemėlapis“. Jis perkeliamas į kompiuterinę sistemą, kuri nustato taikinį ir jo koordinates.

Tam, kad išmoktų dirbti šia unikalia sistema, neurochirurgai stažavosi Olandijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, JAV, kitose šalyse pas aukščiausio lygio specialistus. Kauno klinikose gydytojus apmokė ir jų pirmąsias operacijas stebėjo daug patirties šioje srityje turintys Ispanijos neurochirurgai.

Gama peilis – dar naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kauno klinikų įsigytasis – pirmas Baltijos šalyse ir tik 100-asis pasaulyje naujos kartos aparatas. Senesnės kartos Gama peilio centrų visame pasaulyje yra tik apie 280.





Publikuota: 2019-08-28 10:07:03

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai