„Santaka“ / Kaip švedų ir norvegų IT specialistai prisijaukino Kauną / Čia – mūsų namai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktorių MTZ-82L (1985 m., su lenkišku keturvagiu plūgu). Tel.: (8 342) 47 638, 8 680 76 998.
Galioja iki: 2022-08-22 11:26:27



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Čia – mūsų namai

Dalinkitės:  



Kaip švedų ir norvegų IT specialistai prisijaukino Kauną


„Ar esate pasirengę nuotykiui?“ – toks skelbimas prieš gerą pusmetį patraukė norvego Simono dėmesį: metų trukmės darbas tarptautinės IT kompanijos „Centric“ padalinyje Kaune suviliojo ne tik jį, bet ir kitus jaunus kolegas iš Norvegijos bei Švedijos. Šiandien visi keturi, praleidę Lietuvoje po keletą mėnesių, Kaune jaučiasi kaip namuose ir dalijasi savo įspūdžiais apie nuotykį, atvedusį į iki tol menkai girdėtą ir nepažįstamą kraštą.



Simon Ruud ir Emil Hustvedt, baigę IT studijas aukštojoje mokykloje, kaip įprasta Norvegijoje, dvejus metus atliko praktiką vietos savivaldos įstaigoje. Dairydamasis tolimesnių karjeros galimybių ir pamatęs skelbimą apie siūlomą metų trukmės darbą tarptautinės IT kompanijos „Centric“ padalinyje Lietuvoje, Simon ilgai nedvejojo ir išsiuntė savo CV.

„Netrukus buvau pakviestas darbo pokalbio, kurio metu, paklaustas, ar esu pasirengęs visiems metams persikraustyti į Lietuvą – ne šiaip į naują miestą, bet į kitą šalį, kitą kultūrą, kitą gyvenimą – akimirksniu atsakiau TAIP. Tiesa, mano spontaniško atsakymo nepakako – gavau dar kurį laiką pagalvoti, apsigalvoti ir patvirtinti savo sprendimą. O aš ne tik, kad neapsigalvojau, bet netgi pasiūliau būsimiems darbdaviams, be manęs, įdarbinti ir mano bičiulį Emilį. Štai taip mudu abu atsidūrėme čia, Kaune, “ – pradžią prisimena niekada geros nuotaikos ir optimizmo nestokojantis norvegas Simon.


Lietuviškų žodžių darybos pamokos

Bandydami prisiminti, ką iki tol buvo girdėję apie Lietuvą ir Kauną, jaunieji norvegai tik gūžčioja pečiais. „Tiesą sakant, aš net nežinojau, kokia kalba jūs kalbate. Lietuvių? Yra tokia kalba? O, kaip kietai!“ – juokiasi Emil.

Tad pirmoji pažintis su būsima darbo ir gyvenamąja vieta prasidėjo nuo naršymo „Google Street View“ programoje.

„Įsivedžiau būsimos savo darbo vietos „Centric IT Solutions Lithuania“ adresą ir išvydęs „Kauno doko“ verslo centro pastatą labai maloniai nustebau – jis įspūdingas! Tada pasidairiau, kaip atrodys mūsų būsimo būsto apylinkės – ir taip pat likau patenkintas tuo, ką pamačiau. Dar puikiau viskas pasirodė atvykus, “ – tvirtina Emil.

Prisimindamas pirmąsias dienas Kaune, Simon pirmiausia mini žmones, kurie čia pasirodę besą daug malonesni, nei tikėjosi, neatsisakantys pavertėjauti ar padėti.

„Dabar, jau tris mėnesius gyvendamas Lietuvoje, žinau, kur rasti tai, ko man reikia – nuo paslaugų, iki produktų, netgi išmokau pagrindinius reikiamus žodžius lietuviškai. Na, gyvenimą palengvina ir tai, kad netikėtai atradome daug norvegiškų žodžių, panašių į lietuviškus: tarkime, agurkas – agurk . Tad kartais norėdami kažką pasakyti lietuviškai, tiesiog bandome priklijuoti prie norvegiško žodžio galūnę „-as“, ir aklai bandome pataikyti. Kartais netgi pasiseka, “ – juokiasi norvegas.


Profesines ir asmenines savybes auginančios patirtys

Kaune norvegų ir anglų kalbomis dirbantys Simon ir Emil sako, kad dabartinis darbas „Centric IT Solutions Lithuania“ žavi tarptautiškumu ir tobulėjimo galimybėmis. „Kompanija rūpinasi, kad tobulėtume ne tik kaip specialistai, bet ir kaip asmenybės. Mano atliekamas darbas, nors ir panašus į tą, kurį dirbau Norvegijos viešajame sektoriuje, visgi skiriasi – dirbu su privačiais klientais, su skirtingomis palaikomomis sistemomis. Klientų srautams nuslūgus (tarkime, vasarą, kai visiems aplink atostogų metas), stengiamės kuo daugiau mokytis, turtindami savo žinių ir įgūdžių bagažą, “ – pasakoja Emil.

„Neperdėsiu pasakydamas, kad „Centric“ man atvėrė daug naujų patirčių, o pasiryžimas gyventi ir dirbti Lietuvoje suteiks daugiau lankstumo ir drąsos priimti panašius sprendimus ateityje – tiek galbūt likti Lietuvoje ilgiau nei sutartieji metai, tiek galbūt persikelti dirbti į kitas užsienio šalis, kuriose yra „Centric“ padaliniai, “ – tvirtina Simon.

Baimes išsklaidė sklandus įsikūrimas


Tuo tarpu iš Švedijos sostinės Stokholmo metams į Lietuvą atvykę Leon Corbally ir Alexander Lundqvist darbą Kaune pasirinko vedini skirtingų motyvų: Leonui tai – pirmasis darbas baigus mokslus ir pirmoji savarankiško gyvenimo patirtis; Alexander ryžosi pereiti į žemesnę nei iki šiol turėta poziciją vien dėl galimybės padirbėti užsienyje – ir ateityje prisijungti prie stiprios „Centric“ techninės priežiūros specialistų komandos.

„Kokia buvo pirmoji reakcija sužinojus, kad dirbsiu Lietuvoje? „Kada jau galiu išvykti?“ – juokiasi prisimindamas pradžią Leon. – Buvau jau sotus mokslų ir be galo troškau išbandyti save darbo rinkoje. Žinoma, iš pradžių buvo baisoka kraustytis į naują šalį, imtis pirmojo darbo, pratinantis prie naujo gyvenimo. Bet aplinka tiek įmonėje, tiek Kaune mane priėmė be galo šiltai ir draugiškai, todėl baimės greitai išsisklaidė. Man buvo pažadėta patogi darbo ir gyvenamoji aplinka – tokią ją ir gavau visomis prasmėmis. Nuo būsto, kelionės, iki darbo biure. Įsikūrėme vos už kelių kilometrų nuo darbo vietos – kas yra nerealiai arti, lyginant su mūsų milžiniškais atstumais Stokholme. Šiuo metu man viskas įdomu, viskas patinka, mėgaujuosi savarankiškumu ir laisvės pojūčiu“.

Senokai apie darbą užsienyje svajojęs Alexander sako, kad pasiūlymas atvykti dirbti į Lietuvą suviliojo karjeros galimybėmis, prie kurių jis šiuo metu intensyviai dirba.

„Iki tol nebuvau nieko girdėjęs apie Lietuvą – teko tik kartą lankytis Latvijoje, Rygoje, o štai Lietuva tebebuvo pilkoji zona. Bet abejones sklaidė „Centric“ parodytas rūpestis: apgyvendinimas, transportas, viskas buvo numatyta ir užsakyta, tad jaučiau, kad turiu patikimą užnugarį ir galiu saugiai kraustytis į svetimą šalį, “ – pasakoja Alexander, šiuo metu dirbantis su švedų klientais, švedų arba anglų kalbomis, o kasdienam gyvenimui jau išmokęs ir vieną kitą lietuvišką žodį.

Sužavėjo klimatas ir patogus gyventi miestas

„Labas rytas, kaip sekasi, gerai, o tu?, iki, dėkui, “ – švedai vardija per pirmus mėnesius Lietuvoje išmoktus žodžius, prisipažindami, kad dar nedrįsta pradėti pokalbio lietuviškai, bet visada stengiasi bent jau padėkoti vietos kalba.

„Nors iš pradžių įsivaizdavau, kad Kaunas yra kone kaimelis, bet jau pamatęs biuro nuotraukas supratau, kad toks modernus pastatas negali stūksoti kažkur kaime, čia turėtų būti civilizacijos, – juokiasi Alexander. – Atvykęs pamačiau gražų, jaukų, mielų žmonių gyvenamą miestą, na, gal tik restoranuose maistą galėtų atnešti greičiau (pirmo apsilankymo metu teko 45 minutes laukti maisto kavinėje – na, mes, švedai, gal ir esame atsipūtę, bet tik ne tada, kai laukiame savo užsakyto maisto!).


Paklaustas, ko tikisi ir kaip įsivaizduoja likusį laiką Kaune, Alexander prisipažįsta kartais pagaunantis save galvojantį: kaip reikės grįžti į Švediją? „Man labai patinka jūsų klimatas (šiltesnis ir malonesnis už švediškąjį), be galo jaukus miestas, Kaune viską galiu pasiekti per labai trumpą laiką, pragyvenimas nėra brangus. Taip, man čia gyventi gera, lengva ir patogu. Mielai svarstyčiau galimybę kurti savo gyvenimą ir toliau daryti karjerą Lietuvoje“.



Publikuota: 2019-08-22 11:10:22

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje įrengta dviračių remonto stotelė
* Artėja festivalio „Karvelėli mėlynasai“ uždarymas
* Dešimtoko pomėgis – ekstremalus sportas ir mažasis BMX dviratis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip elgiatės su pinigais per atostogas?
Išleidžiu tiek, kiek susiplanuoju.
Išlaidauju ir nesuku galvos dėl pinigų.
Stengiuosi išleisti kuo mažiau.
Atostogauju namie, be papildomų išlaidų.
Aš neatostogauju.



Kalbos patarimai

Gulėti „ant saulės“ ar „saulėje“?
Metonimiškai vietai su būdo atspalviu reikšti geriau nevartoti prielinksnio ant ir kilmininko konstrukcijos. Negulėk ant saulės ( saulėje, prieš saulę ). Ant lietaus ( kai lyja, lietuje, lyjant ) neišdžiovinsi. Nestovėkime ant vėjo ( vėjyje, kur vėjas ). Padžioviau ant saulės ( saulėje, kur saulė ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas