„Santaka“ / Atsakingas keliavimas. Šių dienų mada ar siekis? / Kelionės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kelionės

Dalinkitės:  


Atsakingas keliavimas. Šių dienų mada ar siekis?


Kelionių organizatorius „West Express“ prieš metus ėmėsi atsakingo keliavimo misijos. Norintiems tapti geresniais keliautojais, saugančiais gamtą, sužinoti, kaip ir kuo kiekvienas mūsų galėtų prisidėti prie jos išsaugojimo, parengė specialią atmintinę. Tai atsakymai į klausimus, kodėl turime vežtis savo gertuvę, atsisakyti plastiko, rūšiuoti atliekas, rekomendacijos, kaip atsakingai rinktis pramogas keliaujant, kad būtų išsaugota gamtos įvairovė ir užtikrinta gyvūnijos gerovė, neskatinti perteklinio vartojimo ir kt.

Atsakingai rinkitės transportą. CO2 yra viena iš šiuolaikinių žmonijos rykščių, skatinanti klimato atšilimą, todėl planuodami atostogas, kruopščiai rinkitės kelionės transporto priemones. Keliaukite traukiniu ar viešuoju transportu. O grįžę, būtinai sumokėkite CO2 emisijos mokestį (kaip apskaičiuoti – www.co2.myclimate.org ).

Nepalikite pėdsako . Dažnai nė nesusimąstome, kiek daug lemia mūsų viešnagės ar poilsio pasekmės vietiniams. Nepalikime šiukšlių, plastikinių maišelių, o vietinių vaikams nedalinkite saldainių, nes jie kenkia mažųjų dantims.


Pasidomėkite vietine kultūra, įpročiais, tradicijomis ir vertybėmis , išmokite kelias naudingas frazes vietine kalba. Įdėję šiek tiek pastangų, iš kelionės gausite gerokai daugiau, nes kur kas geriau suvoksime visų kelionėje lankomų vietų ir kultūrų kontekstą. Be to, laikydamiesi šių rekomendacijų, pelnysite daugiau vietinių žmonių, kurių šalyje svečiuojatės, pagarbos. Kai keliaujate pagarbiai, patys esate gerbiami.

Atsisakykite perteklinio pakavimo . Neprisikraukite per daug daiktų, daugumos jų paprastai neprireikia. Pasistenkite pasiimti kuo mažiau daiktų, esančių įvairiose pakuotėse. Deja, kai kuriose šalyse atliekų rūšiavimas gali būti gana keblus. Turėkite omenyje, kad daugumą reikalingų daiktų tikrai galėsite nusipirkti vietoje ir kartu paremsite vietinę ekonomiką.

Vežkitės savo gertuvę! Kiekvieną kartą prisipylę vandens į daugkartinio naudojimo gertuvę, prisidedate prie mažesnės vienkartinių buteliukų paklausos ir gamybos.

Pasirūpinkite draugiška aplinkai kosmetika. Apsauginiais kremais nuo saulės, muilu, dezodorantu bei kitomis kosmetikos priemonėmis, kurių naudojimas gali kenkti aplinkai.


Pasidomėkite socialiniais projektais , kurie galimai bus vykdomi jūsų kelionės metu. Taip pat išsiaiškinkite, kaip galėtumėte prie jų prisijungti. Pavyzdžiui, diena praleista dramblių prieglaudoje, užuot žaidus su narkotikais apsvaigintais tigrais, tikrai taps įspūdingiausia kelionės patirtimi.

Atsakingai rinkitės pramogas. Venkite bet kokių išvykų ar ekskursijų, susijusių su laukiniais, nelaisvėje laikomais gyvūnais. Privalome suprasti, kad tokios pramogos kaip liūtukų glostymas, jodinėjimas drambliais ar nelaisvėje laikomų orkų lankymas tiesiog nėra tinkamas sprendimas.

Atsakingai vertinkite savo pirkinius. Prisidėkite prie vietinės bendruomenės gerovės, įsigydami jų gaminių sau ar lauktuvėms, visa tai kur kas prasmingiau nei besaikis pirkimas. Nepirkite daiktų, pagamintų iš nykstančių gyvūnų (jūrinių vėžlių, dramblio ilčių) ar augalų rūšių, kietmedžio, senovės artefaktų. Jūrinės kriauklės bei koralai turėtų likti ten, iš kur yra kilę. Taip pat prieš pirkdami brangakmenius pasidomėkite jų įsigijimo teisiniais bei etiniais aspektais.

Gerbkite žmones, jų kultūrą, papročius. Nepamirškite, kad daug kur laikas suvokiamas kitaip nei pas mus ir žmonės gali būti neįpratę skubėti ar būti itin punktualūs. Švaros ir tvarkos suvokimas ne visose šalyse vienodas, todėl pasistenkite atlaidžiau žiūrėti į kartais galinčius šokiruoti vaizdus. Kantrybė, supratingumas ir šypsena veide gali pasiekti gerokai daugiau nei atvirai reiškiamas nepasitenkinimas ir pyktis. Taip pat egzistuoja daugybė naudingų patarimų, kuriais reikėtų vadovautis lankant religines vietas, atkreipiant dėmesį į savo aprangą bei elgesį.


Nefotografuokite ten, kur draudžiama, ar neatsiklausę prieš tai leidimo. Pasistenkite netrikdyti žmonių privatumo. Venkite žmonių, prašančių pinigų už pozavimą nuotraukoms, nes tai skatina elgetavimą. Lankytinose bei strateginėse vietose (pavyzdžiui, oro uostuose, traukinių stotyse, prieplaukose) vadovaukitės įspėjamaisiais ženklais, nes dažniausiai čia fotografuoti draudžiama.

Naudokitės viešuoju transportu. Išsinuomokite dviratį arba rinkitės pasivaikščiojimą pėsčiomis, tai puikus būdas susipažinti su žmonėmis bei sumažinti taršą.

Naudokite vandenį saikingai. Daug dėmesio skiriama CO2 išskyrimui, tačiau turėkime omenyje, kad vanduo – gyvybiškai svarbus išteklius, kurio dažnai trūksta turistų lankomose vietose. Todėl jeigu esate prašomi atkreipti dėmesį ir stebėti vandens naudojimą, matyt, tam yra svarių priežasčių. Jeigu apsistojate viešbutyje, kuris turi kelis baseinus bei golfo aikštyną, tačiau šalyje trūksta vandens, susimąstykite prieš šokdami į dušą tris kartus per dieną.

Svarbiausias patarimas! Keliaukite lengva širdimi ir siela, nieko nesitikėkite ir atsiverkite naujoms patirtims. Mėgaukitės įspūdžiais, apmąstykite savo patyrimus ir pradėkite planuoti kitą kelionę!

Labai svarbus yra pats vartotojiškumo mažinimas, taip pat mūsų vartojimo įpročiai ir aplinkos teršimas, kuris trikdo pusiausvyrą gamtoje, taip atsisukdamas prieš mus pačius. Svarbu atpažinti ir įvertinti savo individualų poveikį aplinkai, pamažu keičiant kasdienius vartojimo, elgesio įpročius, pastebėti šių pokyčių naudą aplinkai, sveikatai, taip pat ir piniginei. Svarbu ne tik tai, kiek vienkartinių plastikinių gaminių sunaudojame. Svarbu ir kaip elgiamės, kai jie tampa nebereikalingi. Nešiukšlinti, tinkamai surūšiuoti, jas perdirbti – tai irgi mūsų visų pareiga, nes atliekos neatsiranda iš niekur, o ir pačios niekur nedingsta.



Publikuota: 2019-08-21 11:57:27

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai