„Santaka“ / Per miestą tekančią upę tenka šienauti dalgiais / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktorius MTZ-82 ir T-40 (dvitilčiai), 500 l purkštuvą, lentą žemei lyginti, 2 m volą, lovius kiaulėms šerti, betonines pralaidas tiltui, vežimą guminiais ratais, 3 m kultivatorių, T-40 dvi šonines pavaras ir dvi padangas (9/16), 3 m kultivatorių. Tel. 8 691 00 109.
Galioja iki: 2020-10-02 13:57:03

Perka 1 kambario butą su patogumais Vilkaviškyje. Tel. 8 656 91 131.
Galioja iki: 2020-10-03 13:57:34

Parduoda žemės ūkio paskirties sklypą (2,0589 ha) Vilkaviškio r., Šeimenos sen., Simanėliškių k. Tel. 8 621 28 324.
Galioja iki: 2020-10-04 10:49:03



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Keturiems komunalinio ūkio darbuotojams darbo valant upę pakaks kelioms savaitėms.

Autorės nuotr.


Per miestą tekančią upę tenka šienauti dalgiais

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ


Antradienį Vilkaviškio komunalinio ūkio darbuotojai pradėjo šienauti per miestą tekančios Šeimenos upės pakrantes ir pačią jos vagą.

Komunalininkai šį darbą atlieka „apsiginklavę“ dalgiais ir ilgomis šakėmis, nes jokios technikos, skirtos pjauti žolėms vandenyje, įmonė neturi. Juolab kad ir vanduo per sausrą smarkiai nusekęs, tad net ir išsinuomojus valtį su pjovimo įranga jos tokia upe nepaleisi.

„Bandžiau visko sugalvoti, kaip palengvinti žmonėms darbą, bet kitokių priemonių, kaip dalgis ir šakės, neturime. Jokia technika nepritaikyta pjauti vandenyje, traktoriais dirbti taip pat neįmanoma, tad tenka viską daryti rankiniu būdu, – sakė Vilkaviškio komunalinio ūkio direktorius Valentinas Gražulis. – Mūsų darbas yra išvalyti upės vagą: išpjauti žoles, nušienauti pakrantes ir viską, ką išvalėme, išvežti. Šiuo metu pradėjome pjauti atkarpą tarp Eucharistinio kongreso tilto ir kito, esančio Gedimino gatvėje. Davėme vyrams bridkelnes, kad jie nemirktų vandenyje. Darbas labai sunkus, bet kitokio varianto nėra. Gerai, jog šįmet užsakymą išvalyti upę gavome ne spalio mėnesį, kaip buvo pernai, tai nors nėra šalta.“


Komunalinio ūkio vyrai valys Šeimenos upės atkarpą nuo siuvimo fabriko iki pat miesto galo už ligoninės tilto. Keturiems rimtai dirbantiems komunalininkams šis darbas užtruks keletą savaičių.

Kaip sakė Vilkaviškio seniūnas Remigijus Kurauskas, tokie darbai ir atsieina nepigiai. Pernai už upės valymą sumokėta 5 tūkst. eurų. Pasak jo, jei mieste norime matyti tvarkingas, švendrais ir žolėmis neapaugusias upes, tai jų vagos bei šlaitai turi būti tvarkomi kasmet. Juk upė – gyvas organizmas. Aišku, darbai užsakomi pagal išgales.

„Anksčiau žoles upėje šienaudavo žmonės iš viešųjų darbų programos, tačiau jau keleri metai neatsiranda tokių, kuriems galėtume patikėti dalgį, o ką jau kalbėti apie pjovimą juo vandenyje. Naudingų darbuotojų, kurie turi atidirbti už pašalpas, vis mažėja. Ir ne todėl, kad mažėja paramos gavėjų...“ – guodėsi seniūnas.

Priminsime, jog Šeimenos ir Vilkaujos upių vagos Vilkaviškio mieste už ES lėšas buvo išvalytos 2011 metais. Išvalytų ruožų ilgis siekė beveik 5 km, buvo iškasta apie 21 tūkst. m³ dumblo. Po to dar penkerius metus Savivaldybė buvo įsipareigojusi atlikti išvalytų upių vagų priežiūrą. Aptarnavimo laikotarpis jau seniai pasibaigė, tačiau upės vagą valyti reikia ir toliau. Kasmet Šeimena vis labiau senka ir vis labiau užželia. Senieji Vilkaviškio gyventojai mano, kad tai – dar sovietinių laikų palikimas, kai jos vaga buvo ištiesinta ir įkalinta tarp betoninių krantų. Anksčiau ši upė buvusi plati, žmonės čia plaukiodavo valtimis, žvejodavo.


Hidrologai teigia, kad Lietuvos upių ekosistemos kitimą, arba eutrofikaciją, sukėlė cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, perteklius. Vandens ekosistemos yra ypač jautrios fosfatų kiekio padidėjimui, o jų kiekį didina nuleidžiamos į upes nevalytos nuotekos, žemės ūkyje naudojamos trąšos ir cheminės medžiagos. Todėl nenuostabu, jog „patręštos“ upių vagos pradėjo užželti vandens augalais. Tad „pjauname“ civilizacijos pasekmes.




Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Žydų genocidas – juoda dėmė istorijoje
* Policija sugavo sukčius, bet pinigų neberado
* Mieste surengta etninės kultūros akcija
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar atliktumėte nemokamą greitąjį COVID-19 testą?
Be abejo.
Tikrai ne.
Aš tokį jau dariausi.
Nežinau.



Kalbos patarimai

Ar taisyklingas junginys „dėkingos aplinkybės“?
Perkeltinė būdvardžio dėkingas reikšmė „palankus, tinkamas, geras“ lietuvių kalbai nebūdinga. Sakytina palankios aplinkybės, sąlygos, gera proga, tinkamas laikas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas