|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Finansų technologijų specialistai prognozuoja, kad šių metų rugsėjo 14-ąją jų sektorius oficialiai žengs į naują – atvirosios bankininkystės – etapą. Šis siejamas su inovatyviais bei patogiais sprendimais finansams tvarkyti.
Anot Lietuvos bankų asociacijos, inovacijų šuolio artimiausiu metu galima laukti iš skirtingų paslaugų teikėjų, taip pat – ir pačių bankų.
Klientui pasirinkus, bankas turės suteikti kitam paslaugų teikėjui, arba trečiajai šaliai, informaciją apie kliento sąskaitą ir prieigą prie jos mokėjimo paslaugai inicijuoti. Tai atveria plėtotojams galimybių kurti naujas funkcijas bei paslaugas. Trečiąja šalimi gali tapti ir vienas bankas kito atžvilgiu.
Anot Manto Zalatoriaus, Lietuvos bankų asociacijos prezidento, suteikti prieigą prie nurodytų duomenų – kiekvieno iš mūsų, kaip kliento, teisė ir pasirinkimas. Sutikimas prieiti prie sąskaitos informacijos galios 90 dienų, tačiau vartotojas galės bet kada jį atšaukti. Mokėjimo inicijavimo atveju sutikimas yra vienkartinis – reikės asmeniškai tvirtinti kiekvieną vykdomą mokėjimą.
Naujas funkcijas noriai išbandantys bankų klientai jau netolimoje ateityje gali tikėtis nemažai tokių progų. Valdyti skirtinguose bankuose turimas savo sąskaitas vienos programėlės langelyje, atsiskaityti virtualioje parduotuvėje, „neišeinant“ į elektroninės bankininkystės programą – tai vos keli galimų naujųjų paslaugų variantai.
Įgyvendinti Mokėjimo paslaugų direktyvos (PSD2) reikalavimus bankai rengėsi dvejus metus. Finansų ir kredito įstaigos ne tik sudarė galimybes trečiosioms šalims, kuriančioms naujas paslaugas, išmėginti bandomąsias aplinkas, bet ir patys ėmėsi iniciatyvos plėsti savo teikimų paslaugų funkcionalumą ir kurti naujoves.
Trečiosios šalys – tai finansinių technologijų sektoriaus įmonės, mokėjimų tarpininkai bei kiti subjektai, kurie tokiai veiklai bus gavę bet kurios ES šalies finansų rinkos priežiūros institucijos licenciją. Patikimų ir licencijuotų paslaugų teikėjų sąrašą mūsų šalyje viešai skelbia Lietuvos bankas. Šis kontrolės mechanizmas itin svarbus, mat trečiosios šalys bus atsakingos už surinktų duomenų apsaugą.
Šiemet gegužę Lietuvos bankų asociacija ir jos nariai į seminarą atvirosios bankininkystės tema pakvietė šia kryptimi besidominčius technologijų plėtotojus.
„Mus labai nudžiugino dalyvių aktyvumas – diskutuotų klausimų pobūdis parodė, kad praktikai aktyviai eksperimentuoja su direktyvos atveriamomis galimybėmis ir ieško sprendimų, kurie gali tapti pagrindu naujoms paslaugoms. Tačiau šios perspektyvos tai labai aktualios ir patiems bankams kaip progreso skatintojams. Tad prognozuočiau, kad mūsų visų, kaip klientų, laukia dar vienas inovacijų šuolis“, – mano M. Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
Finansų technologijų specialistai prognozuoja, kad šių metų rugsėjo 14-ąją jų sektorius oficialiai žengs į naują – atvirosios bankininkystės – etapą. Šis siejamas su inovatyviais bei patogiais sprendimais finansams tvarkyti. |
Anot Lietuvos bankų asociacijos, inovacijų šuolio artimiausiu metu galima laukti iš skirtingų paslaugų teikėjų, taip pat – ir pačių bankų.
Klientui pasirinkus, bankas turės suteikti kitam paslaugų teikėjui, arba trečiajai šaliai, informaciją apie kliento sąskaitą ir prieigą prie jos mokėjimo paslaugai inicijuoti. Tai atveria plėtotojams galimybių kurti naujas funkcijas bei paslaugas. Trečiąja šalimi gali tapti ir vienas bankas kito atžvilgiu.
Anot Manto Zalatoriaus, Lietuvos bankų asociacijos prezidento, suteikti prieigą prie nurodytų duomenų – kiekvieno iš mūsų, kaip kliento, teisė ir pasirinkimas. Sutikimas prieiti prie sąskaitos informacijos galios 90 dienų, tačiau vartotojas galės bet kada jį atšaukti. Mokėjimo inicijavimo atveju sutikimas yra vienkartinis – reikės asmeniškai tvirtinti kiekvieną vykdomą mokėjimą.
Naujas funkcijas noriai išbandantys bankų klientai jau netolimoje ateityje gali tikėtis nemažai tokių progų. Valdyti skirtinguose bankuose turimas savo sąskaitas vienos programėlės langelyje, atsiskaityti virtualioje parduotuvėje, „neišeinant“ į elektroninės bankininkystės programą – tai vos keli galimų naujųjų paslaugų variantai.
Įgyvendinti Mokėjimo paslaugų direktyvos (PSD2) reikalavimus bankai rengėsi dvejus metus. Finansų ir kredito įstaigos ne tik sudarė galimybes trečiosioms šalims, kuriančioms naujas paslaugas, išmėginti bandomąsias aplinkas, bet ir patys ėmėsi iniciatyvos plėsti savo teikimų paslaugų funkcionalumą ir kurti naujoves.
Trečiosios šalys – tai finansinių technologijų sektoriaus įmonės, mokėjimų tarpininkai bei kiti subjektai, kurie tokiai veiklai bus gavę bet kurios ES šalies finansų rinkos priežiūros institucijos licenciją. Patikimų ir licencijuotų paslaugų teikėjų sąrašą mūsų šalyje viešai skelbia Lietuvos bankas. Šis kontrolės mechanizmas itin svarbus, mat trečiosios šalys bus atsakingos už surinktų duomenų apsaugą.
Šiemet gegužę Lietuvos bankų asociacija ir jos nariai į seminarą atvirosios bankininkystės tema pakvietė šia kryptimi besidominčius technologijų plėtotojus.
„Mus labai nudžiugino dalyvių aktyvumas – diskutuotų klausimų pobūdis parodė, kad praktikai aktyviai eksperimentuoja su direktyvos atveriamomis galimybėmis ir ieško sprendimų, kurie gali tapti pagrindu naujoms paslaugoms. Tačiau šios perspektyvos tai labai aktualios ir patiems bankams kaip progreso skatintojams. Tad prognozuočiau, kad mūsų visų, kaip klientų, laukia dar vienas inovacijų šuolis“, – mano M. Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
Publikuota: 2019-08-16 10:04:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|