|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Iš aukštai Aukso rago iškyšulys atrodo lyg žemės ašara Paežerių ežere.
Kęstučio INKRATOS nuotr.
„Lietuvos muziejų kelias“ – tai kultūrinė programa. Ji skirta svarbiems valstybės įvykiams pažymėti, supažindinant visuomenę su gamtos ir istorijos objektais. Šiais metais prasideda nauja „Lietuvos muziejų kelio“ programa – „Tėvynės ieškojimas“.
Pernai užbaigtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas penkerių metų „Muziejų kelio“ ciklas pristatė temas, susijusias su valstybingumo atkūrimu. Šiemet prasideda nauja programa – „Tėvynės ieškojimas“, skirta Lietuvos Respublikos atkūrimo 30-mečiui paminėti, atkreipiant dėmesį į šalies kultūrinius kraštovaizdžius.
Grįžimas prie gamtos ir žmogaus vienovės, vietovės dvasios, istorijos įprasminimo gyventojų veikloje leidžia suvokti savo tapatybę, skatina domėtis gimtine. Naująją programą įkvėpė Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo Tėvynės ieškojimas, kūryboje subtiliai atskleista gimtojo krašto dvasia.
Šių metų tema „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ skirta vandens telkiniams, siekiant įvardyti ir aktualizuoti upių, upelių, ežerų, tvenkinių ir šaltinių kultūrinę atmintį. Kaip įprasta, muziejų kelias vingiuoja per Lietuvos etnografinius regionus nuo gegužės 18 d. iki rugsėjo 27 d.
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus renginius „Muziejų keliui“ ir Vietovardžių metams rengs rugpjūčio 12–24 d.
Paežerių dvare bus pristatyta fotografo Kęstučio Inkratos fotografijų paroda, surengta ekskursija po Bartninkų, Gražiškių ir Vištyčio seniūnijas, aplankant įdomesnius vandens telkinius bei prie jų esančius gamtos ir istorijos objektus, vyks susitikimas su Gražiškių seniūnijos bendruomene.
Ruošdamiesi renginiams aplankėme ir nufotografavome daugelį objektų, pasidomėjome jų istorija, pavadinimų kilme, sužinojome daug įdomių dalykų. Pasirodo, mūsų rajone yra 20 įvardytų ežerų, o ne 62, kaip buvo skelbiama įvairiuose leidiniuose, taip pat apie 60 įvardytų upių ir upelių bei daugybė mažų bevardžių upokšnių.
Literatūroje rašoma, kad upių pavadinimai dažniausiai būna moteriškosios giminės vienaskaitiniai, o ežerų pavadinimai daugiausia vyriškosios giminės. Mūsų rajono upėms šis teiginys netinka – yra maždaug vienodai vyriškosios ir moteriškosios giminės upių pavadinimų.
Nustebome pamatę, jog net trys upeliai vadinami Juodupe ir dar vienas Juodupiu, kad yra dvi Rausvės, du Skriaudupiai, du Beržinio, Šukių ir Kumečių ežerai. 25 upių pavadinimai baigiasi dėmeniu -upis, -upė ir pan. Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus renginius „Muziejų keliui“ ir Vietovardžių metams rengs rugpjūčio 12–24 d.
Atradome ir neįprastų upelių pavadinimų, pvz., Siengrabis, Ožnugaris, Paikis, Pilvė, Pentinupis, Prūdupelis. O Ainupis ir Aista primena mūsų protėvius aisčius, 5–6 pavadinimai kilę iš augalų ir gyvūnų pavadinimų. Įdomiausia buvo aiškintis vietovardžių kilmę.
Per tyrimą sužinota daug įdomybių, kuriomis pasidalysime „Muziejų kelio“ renginiuose. Kviečiame juose dalyvauti visus, besidominčius krašto istorija ir geografija.
Šiuo metu Paežerių dvaro rūmuose veikia Kęstučio Inkratos fotografijų paroda „Vietų vardais į mus kalba žemė“.
Rugpjūčio 24 d., 10 val., rengiama nemokama ekskursija „Vietų vardais į mus kalba žemė ir laikas. Paklausykime jų sakmės...“ Būtina išankstinė registracija telefonu (8 342) 46 375 arba el. paštu administracija@paezeriai.info.
Elena RUPEIKIENĖ
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus darbuotoja
„Lietuvos muziejų kelias“ – tai kultūrinė programa. Ji skirta svarbiems valstybės įvykiams pažymėti, supažindinant visuomenę su gamtos ir istorijos objektais. Šiais metais prasideda nauja „Lietuvos muziejų kelio“ programa – „Tėvynės ieškojimas“. |
Pernai užbaigtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas penkerių metų „Muziejų kelio“ ciklas pristatė temas, susijusias su valstybingumo atkūrimu. Šiemet prasideda nauja programa – „Tėvynės ieškojimas“, skirta Lietuvos Respublikos atkūrimo 30-mečiui paminėti, atkreipiant dėmesį į šalies kultūrinius kraštovaizdžius.
Grįžimas prie gamtos ir žmogaus vienovės, vietovės dvasios, istorijos įprasminimo gyventojų veikloje leidžia suvokti savo tapatybę, skatina domėtis gimtine. Naująją programą įkvėpė Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo Tėvynės ieškojimas, kūryboje subtiliai atskleista gimtojo krašto dvasia.
Šių metų tema „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ skirta vandens telkiniams, siekiant įvardyti ir aktualizuoti upių, upelių, ežerų, tvenkinių ir šaltinių kultūrinę atmintį. Kaip įprasta, muziejų kelias vingiuoja per Lietuvos etnografinius regionus nuo gegužės 18 d. iki rugsėjo 27 d.
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus renginius „Muziejų keliui“ ir Vietovardžių metams rengs rugpjūčio 12–24 d.
Paežerių dvare bus pristatyta fotografo Kęstučio Inkratos fotografijų paroda, surengta ekskursija po Bartninkų, Gražiškių ir Vištyčio seniūnijas, aplankant įdomesnius vandens telkinius bei prie jų esančius gamtos ir istorijos objektus, vyks susitikimas su Gražiškių seniūnijos bendruomene.
Ruošdamiesi renginiams aplankėme ir nufotografavome daugelį objektų, pasidomėjome jų istorija, pavadinimų kilme, sužinojome daug įdomių dalykų. Pasirodo, mūsų rajone yra 20 įvardytų ežerų, o ne 62, kaip buvo skelbiama įvairiuose leidiniuose, taip pat apie 60 įvardytų upių ir upelių bei daugybė mažų bevardžių upokšnių.
Literatūroje rašoma, kad upių pavadinimai dažniausiai būna moteriškosios giminės vienaskaitiniai, o ežerų pavadinimai daugiausia vyriškosios giminės. Mūsų rajono upėms šis teiginys netinka – yra maždaug vienodai vyriškosios ir moteriškosios giminės upių pavadinimų.
Nustebome pamatę, jog net trys upeliai vadinami Juodupe ir dar vienas Juodupiu, kad yra dvi Rausvės, du Skriaudupiai, du Beržinio, Šukių ir Kumečių ežerai. 25 upių pavadinimai baigiasi dėmeniu -upis, -upė ir pan.
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus renginius „Muziejų keliui“ ir Vietovardžių metams rengs rugpjūčio 12–24 d.
Atradome ir neįprastų upelių pavadinimų, pvz., Siengrabis, Ožnugaris, Paikis, Pilvė, Pentinupis, Prūdupelis. O Ainupis ir Aista primena mūsų protėvius aisčius, 5–6 pavadinimai kilę iš augalų ir gyvūnų pavadinimų. Įdomiausia buvo aiškintis vietovardžių kilmę.
Per tyrimą sužinota daug įdomybių, kuriomis pasidalysime „Muziejų kelio“ renginiuose. Kviečiame juose dalyvauti visus, besidominčius krašto istorija ir geografija.
Šiuo metu Paežerių dvaro rūmuose veikia Kęstučio Inkratos fotografijų paroda „Vietų vardais į mus kalba žemė“.
Rugpjūčio 24 d., 10 val., rengiama nemokama ekskursija „Vietų vardais į mus kalba žemė ir laikas. Paklausykime jų sakmės...“ Būtina išankstinė registracija telefonu (8 342) 46 375 arba el. paštu administracija@paezeriai.info.
Elena RUPEIKIENĖ
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus darbuotoja
Publikuota: 2019-08-13 12:17:40
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|