|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Naudinga
|
|
|
Nuotr. iš keliairtiltai.lt
Vyraujant itin permainingiems orams draudikai primena, kad bene dažniausiai stichijų metu apgadinamas gyventojų bei įmonių turtas, taip pat nukenčia ir automobiliai.
Siekiant išvengti transporto priemonės nuostolių svarbiausia įvertinti du faktorius: atstumą nuo potencialiai pavojingų objektų ir vietą, kurioje esate arba planuojate palikti automobilį. Pranešimus apie galimą audrą ar liūtį taip pat visada rekomenduojama vertinti rimtai ir jai pasiruošti.
„Liūtys jau kelintą vasarą iš eilės skausmingai „nuplauna“ Lietuvos miestus ir transporto priemonės nuo jų nukenčia pakankamai dažnai. Maža to, sinoptikai nieko gero nežada – priešingai, pabrėžia, kad klimatui kintant tokie radikalūs reiškiniai mus lankys tik dažniau. Tai reiškia, kad vairuotojams būtina keisti savo įpročius, o į stichiją išmokti žvelgti ne kaip į išimtį, o veikiau kaip į neišvengiamas aplinkybes, kurioms susiklosčius būtina žinoti, kaip elgtis“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Tiesiai į vandenį
Pasak jo, stichijos atveju dažniausiai fiksuojami dviejų tipų įvykiai.
„Pirmasis žalų tipas – gedimai bandant laimę automobiliu įveikti vandens pritvindytas gatves, kuomet nutekamosios sistemos nesugeba susidoroti su milžinišku vandens kiekiu. Tokie atvejai automobiliams ypač pavojingi, o remontas – brangus, nes dažniausiai pažeidžiami varikliai arba elektroninės sistemos dalys. Taip nutinka, kai vairuotojai bando laimę, tikisi „prašokti“ paskendusias gatvių atkarpas“, – aiškina A. Žiukelis.
Jis atkreipia dėmesį, kad net iš pažiūros aukštesnės vietos didelės liūties metu gali imti skęsti, todėl situaciją būtina įvertinti itin atidžiai.
„Įsitikinimas, kad gerai pažįstamuose maršrutuose nieko atsitikti negali, yra labai apgaulingas. Žinodami, kad prognozuojamos orų permainos, matydami, kad prasideda liūtis, o matomumas prastas, vandens daug – maršrutą apgalvokite iš anksto ir į priekį. įvertinkite bent kelias galimas alternatyvas, apvažiavimus. Beje, labai gali būti, kad geriausia strategija – net nepradėti niekur važiuoti, jei turite galimybę automobilį palikti saugioje vietoje“, – sako specialistas.
Automobiliai po liūties dažnai nukenčia ir dėl vairuotojų atidumo stokos, todėl specialistas pataria verčiau nerizikuoti užvedant vandenyje rastą automobilį.
„Ne taip ir retai pasitaiko, kad automobilis „paskęsta“ per tą laiką, kol žmogus dirba ar tvarkosi reikalus: staiga prilyja ir transporto priemonė randama milžiniškoje baloje. Pirmiausia reiktų jį kuo skubiau iš tos vietos patraukti. Užvesti ir patiems bandyti išvažiuoti rekomenduočiau tik tuo atveju, jei tai akivaizdžiai saugu ir esate tikri, kad pavyks tai padaryti nieko nesugadinant. Tačiau jei kyla bent menkiausias įtarimas, geriau nerizikuoti ir iš karto kviesti specialiąsias tarnybas, kurios ištemps automobilį ir tiesiu taikymų nuveš į servisą patikrinti. Tikrai pasitaiko atvejų, kai būtų pakakę gerai išdžiovinti automobilį ir smulkaus remonto, bet vien todėl, kad klientas pabandė jį užvesti, tik dar labiau pakenkė transporto priemonei“, - aiškina specialistas.
Įsivertinkite, kas aplinkui
Apgadinti, medžių ar reklaminių stendų užversti automobiliai – dar vienas stichijos žalų šaltinis.
„Siekiant apsisaugoti nuo apgadinimų būtina įvertinti vietą, kurioje paliekate automobilį – ar vieta ne pernelyg žema, ar greta nėra medžių, reklaminių stendų, kelio ženklų, kitų lengvai pakeliamų daiktų galinčių apgadinti automobilį. Stiprūs gūsinis vėjas gali iš vietos pajudinti ir atliekų konteinerius, nevertėtų pasitikėti statybinių konstrukcijų stabilumu, nes jos taip pat gali būti išjudintos ir padaryti žalos. Kritiniu atveju, radus užgriuvusį medį, būtina kviesti policiją, kad užfiksuotų įvykį, iškviestų kitas reikalingas tarnybas. Tačiau turbūt svarbiausia sinoptikų prognozes vertinti rimtai ir galimoms orų permainoms nusiteikti bei tinkamai pasiruošti. Didesnis saugumas ir atidumas dar niekam nepakenkė“, - aiškina A. Žiukelis.
Vyraujant itin permainingiems orams draudikai primena, kad bene dažniausiai stichijų metu apgadinamas gyventojų bei įmonių turtas, taip pat nukenčia ir automobiliai. |
Siekiant išvengti transporto priemonės nuostolių svarbiausia įvertinti du faktorius: atstumą nuo potencialiai pavojingų objektų ir vietą, kurioje esate arba planuojate palikti automobilį. Pranešimus apie galimą audrą ar liūtį taip pat visada rekomenduojama vertinti rimtai ir jai pasiruošti.
„Liūtys jau kelintą vasarą iš eilės skausmingai „nuplauna“ Lietuvos miestus ir transporto priemonės nuo jų nukenčia pakankamai dažnai. Maža to, sinoptikai nieko gero nežada – priešingai, pabrėžia, kad klimatui kintant tokie radikalūs reiškiniai mus lankys tik dažniau. Tai reiškia, kad vairuotojams būtina keisti savo įpročius, o į stichiją išmokti žvelgti ne kaip į išimtį, o veikiau kaip į neišvengiamas aplinkybes, kurioms susiklosčius būtina žinoti, kaip elgtis“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Pasak jo, stichijos atveju dažniausiai fiksuojami dviejų tipų įvykiai.
„Pirmasis žalų tipas – gedimai bandant laimę automobiliu įveikti vandens pritvindytas gatves, kuomet nutekamosios sistemos nesugeba susidoroti su milžinišku vandens kiekiu. Tokie atvejai automobiliams ypač pavojingi, o remontas – brangus, nes dažniausiai pažeidžiami varikliai arba elektroninės sistemos dalys. Taip nutinka, kai vairuotojai bando laimę, tikisi „prašokti“ paskendusias gatvių atkarpas“, – aiškina A. Žiukelis.
Jis atkreipia dėmesį, kad net iš pažiūros aukštesnės vietos didelės liūties metu gali imti skęsti, todėl situaciją būtina įvertinti itin atidžiai.
„Įsitikinimas, kad gerai pažįstamuose maršrutuose nieko atsitikti negali, yra labai apgaulingas. Žinodami, kad prognozuojamos orų permainos, matydami, kad prasideda liūtis, o matomumas prastas, vandens daug – maršrutą apgalvokite iš anksto ir į priekį. įvertinkite bent kelias galimas alternatyvas, apvažiavimus. Beje, labai gali būti, kad geriausia strategija – net nepradėti niekur važiuoti, jei turite galimybę automobilį palikti saugioje vietoje“, – sako specialistas.
Automobiliai po liūties dažnai nukenčia ir dėl vairuotojų atidumo stokos, todėl specialistas pataria verčiau nerizikuoti užvedant vandenyje rastą automobilį.
„Ne taip ir retai pasitaiko, kad automobilis „paskęsta“ per tą laiką, kol žmogus dirba ar tvarkosi reikalus: staiga prilyja ir transporto priemonė randama milžiniškoje baloje. Pirmiausia reiktų jį kuo skubiau iš tos vietos patraukti. Užvesti ir patiems bandyti išvažiuoti rekomenduočiau tik tuo atveju, jei tai akivaizdžiai saugu ir esate tikri, kad pavyks tai padaryti nieko nesugadinant. Tačiau jei kyla bent menkiausias įtarimas, geriau nerizikuoti ir iš karto kviesti specialiąsias tarnybas, kurios ištemps automobilį ir tiesiu taikymų nuveš į servisą patikrinti. Tikrai pasitaiko atvejų, kai būtų pakakę gerai išdžiovinti automobilį ir smulkaus remonto, bet vien todėl, kad klientas pabandė jį užvesti, tik dar labiau pakenkė transporto priemonei“, - aiškina specialistas.
Apgadinti, medžių ar reklaminių stendų užversti automobiliai – dar vienas stichijos žalų šaltinis.
„Siekiant apsisaugoti nuo apgadinimų būtina įvertinti vietą, kurioje paliekate automobilį – ar vieta ne pernelyg žema, ar greta nėra medžių, reklaminių stendų, kelio ženklų, kitų lengvai pakeliamų daiktų galinčių apgadinti automobilį. Stiprūs gūsinis vėjas gali iš vietos pajudinti ir atliekų konteinerius, nevertėtų pasitikėti statybinių konstrukcijų stabilumu, nes jos taip pat gali būti išjudintos ir padaryti žalos. Kritiniu atveju, radus užgriuvusį medį, būtina kviesti policiją, kad užfiksuotų įvykį, iškviestų kitas reikalingas tarnybas. Tačiau turbūt svarbiausia sinoptikų prognozes vertinti rimtai ir galimoms orų permainoms nusiteikti bei tinkamai pasiruošti. Didesnis saugumas ir atidumas dar niekam nepakenkė“, - aiškina A. Žiukelis.
Publikuota: 2019-08-08 10:06:45
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|