Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Karo istorijos

---

ANBO-69 skridęs bartninkietis Juozas Vilkaitis žuvo beveik savo tėviškės kieme.

Vyresnės kartos Bartninkų krašto žmonių atmintyje dar gyva lėktuvo katastrofa, įvykusi 1938 m. birželio 2 d., 12 val. 15 min. Ši data liudija vieną šiurpiausių ketvirto dešimtmečio pabaigos aviacijos įvykių – lietuvių lakūnų Jono Vidūno ir Juozo Vilkaičio žūtį, sukrėtusią ne tik Vilkaviškio kraštą, bet ir visą Lietuvą.

Tą dieną lakūnams buvo duotas uždavinys žvalgomuoju lėktuvu ANBO-69 atlikti skridimą ir iš oro nufotografuoti Bartninkus. Tai daryti reikėjo kiek įmanoma mažesniame aukštyje. Iš šio krašto kilęs J. Vilkaitis turėjo žinoti, kad vietos prie Bartninkų kalvotos. Lėktuvo pilotai gilinosi į užduotį ir nepastebėjo žemės nelygumų. ANBO-69 skrisdamas vos kelių metrų aukštyje atsimušė į kalvelę ir sudužo. Abu lakūnai žuvo.

Pilotas J. Vidūnas buvo kilęs iš Veršių kaimo prie Leipalingio (Lazdijų r.). 1935 m. baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją įstojo aspirantu į Kauno karo mokyklą. Vėliau stažavosi karo aviacijoje, o gavęs jaunesniojo leitenanto laipsnį buvo paskirtas lakūnu mokiniu į 2-ąją oro eskadrilę.

Antrasis pilotas J. Vilkaitis gimė 1916 m. vasario 16 d. Bartninkuose. Baigęs gimnaziją Marijampolėje, kitais metais buvo priimtas į Kauno puskarininkių mokyklos mechanikos skyrių. 1937 m. spalio pabaigoje jaunuolis išlaikė karo lakūno egzaminus, tarnavo 2-ojoje eskadrilėje. Lėktuvo katastrofa įvyko, galima sakyti, jo tėviškėje. Gimtoji sodyba buvo graži, į kairę kelio pusę atsisukusi sodu ir klėtimi raudonų čerpių stogu.

Aviakatastrofą matė netoli gyvenęs Adolfas Bernotas. Savo knygoje „Tėviškės beržai“ (2007 m.) jis rašė, kad tą dieną visai netoli Vilkaičių sodybos ganęs avis ir žąsis. Tuo metu šios prisisotinusios ilsėjosi, nuo aukštumos buvo matyti Bartninkai. Iš pietryčių, nuo Kalvarijos pusės, artinosi lėktuvas. Jis pakilo ir, padaręs kilpą, krisdamas aukštyn ratais praskrido visai arti žemės prie Vilkaičių sodybos. Vėl padarė kilpą. Praskrido kiemą, kirto kelią rytų kryptimi, sukosi ir galbūt patekęs į oro duobę sparnu kliudė kranto žemę. Pasigirdo duslus stipraus smūgio garsas ir pakilo dulkių debesis. Joms prasisklaidžius matėsi sudužusio lėktuvo korpusas su užrašu ANBO-69, sulaužyti važiuoklės ratai, gulėjo samaitoti žuvusių pilotų kūnai.

Žmonės pasakojo, jog prieš tą nelaimę lakūnai kieme stovinčiai Vilkaičių šeimai numetė smėlio pripiltą maišelį su prisegtu rašteliu: „Matėte, ką mes esame išmokę.“

Pilotą J. Vidūną palaidojo jo tėviškėje, o J. Vilkaitį – Bartninkuose. Laidotuvės buvo labai iškilmingos. Iš Kauno su paradinėmis uniformomis atvyko Lietuvos karo aviacijos kariūnai. Darnia rikiuote eidami jie nešė karstą, sakė atsisveikinimo kalbas, iššovė pagarbos salves.

Ant J. Vilkaičio kapo buvo pastatytas kryžius, sudėtas iš dviejų propelerių.

Aviakatastrofą Bartninkuose ir dabar primena prie kelio stovintis paminklas su užrašu: „Čia žuvo 1938.VI.2 lėktuvo avarijoj Lietuvos karo lakūnai: j. ltn. Jonas Vidūnas, j. psk. Juozas Vilkaitis.“







Česlova VOSYLIENĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---