|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Jaunimas
23 smalsūs geografijos mokiniai iš įvairių Lietuvos kampelių suvažiavo į kalvotąją Sūduvą – stovyklavietę prie Vištyčio ežero, apie 8 km nuo Vištyčio miestelio, kur susikerta trijų valstybių sienos. Daugiau nei 1000 jau 33 metus vykstančios JGM dalyvių gali paliudyti, ši mokykla – tikras rojus besidominantiems geografija, mėgstantiems keliauti ir organizuoti keliones, patirti ir tyrinėti gamtos ir visuomenės reiškinius ir procesus. Nieko nestebina ir tai, kad tiek stojant į šią mokyklą, tiek joje mokantis, teks gyventi gamtoje, kasdien nužingsniuoti nemažai kilometrų, atlikti daug įvairių užduočių ir net namų darbų. Tiesa, dar niekada neteko girdėti, kad dėl to kas nors skųstųsi. Net ir buvę JGM nariai – alumnai kasmet aktyviai prisideda prie stovyklos organizavimo bei nepraleidžia progos aplankyti naujokų. Taigi, kuo ši mokykla tokia ypatinga ir kodėl čia taip traukia sugrįžti? JGM moko gyvenimo gamtoje ir sugyvenimo su ja. Pati pradžia – žygeivio įgūdžiai. Kaip įrengti stovyklavietę, pasiskirstyti darbus, kurti ir kurstyti laužą, kapoti malkas, suskaičiuoti, kokių ir kiek produktų reikės valgiui gaminti ir kaip jį išvirti ant laužo? Visos pirmakursių nesėkmės įveikiamos prižiūrint JGM vadovui geologui dr. Audriui Čečiui. Oficialus stovyklos atidarymas – tai bendri vadovų palinkėjimai, įsipareigojimai laikytis sutartų elgesio taisyklių, kurių taikymą praktikoje akylai prižiūri mokyklos koordinatorė – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Pilietinio ugdymo skyriaus metodininkė Loreta Kisnieriūtė, tradicinis JGM „Laurencijos” šokis ir padėka gamtai – Rasų šventė, kurią surengti padėjo Ramūnė Barma. Gamta ir mokslas – išvien! VU Geomokslų instituto Metoeorologijos trečiakursis Laurynas Klimavičius ne tik pristatė svarbiausius meteorologijos dėsnius, bet ir įrengė 2 meteorologines stoteles, kurių rodmenis visą savaitę ir dieną, ir naktį kas tris valandas atidžiai stebėjo ir žurnale fiksavo mokyklos dalyviai. Geografijos klasika – orientavimasis. Albertas Lakštauskas pirmakursius mokė, kas yra azimutas, kaip nepasiklysti turint kompasą ir žemėlapį, kaip išmatuoti atstumą savo žingsniais ir t.t. Tą patį vakarą pačiame pasienyje su Lenkija, Vartelių apylinkėse buvo surengtos orientacinės varžybos. Gautų žinių prireikė ir naktinio žygio metu. Pažinti ir kurti savo krašto ateitį. Vyresniesiems VU Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja dr. Giedrė Godienė ir geografijos mokytoja ekspertė Genovaitė Kynė vedė kraštovaizdžio pažinimo, socialinės geografijos, kraštotvarkos užsiėmimus Vištyčio miestelyje. Buvo aiškinamasi bendra vietovės geografinė padėtis, analizuojama, kaip Vištyčio ežero duburio šlaite išaugo ir keitėsi miestelis. Nuo teorijos buvo pereita ir prie praktikos – vaikai mokėsi bei patys atliko parko želdinių (64 vnt.) inventorizaciją, matavo medžių kamienų apimtį, diskutavo, nuo ko gi priklauso medžio sveikata (būklė). Mokiniai atliko ir gyventojų apklausą. Kodėl Vištytyje gyventi gera? Kas patinka? Ko trūksta? Savo nuomonę išsakė net 36 respondentai. Dar geriau pažinti ir suartėti su vietos atmosfera padėjo vietinio autoriaus – Krūmynų vilko artistiškai perskaityta poema apie Vištyčio atsiradimą. Savo idėjas, kaip būtų galima pagerinti čionykščių gyvenimą, jaunieji geografai pristatė jau kitos dienos vakare. Vieningai nuspręsta, kad Vištytyje labai trūksta kavinės (kaip tik vienas namas parduodamas!) ir veiklų jaunimui. Matyti plačiau! Su kalvotosios Sūduvos, Vištyčio gamtos ir istorijos lobiais stovyklos bendruomenę maloniai supažindino Vištyčio regioninio parko darbuotojai. Žavėjo kultūrologės Rimutės Gagienės uždegančiai pasakojamos istorijos parko lankytojų centre, o kur dar ekskursija ir 14 km pėsčiųjų žygis su ekologu Vaidu Leonavičiumi! Visiems buvo suteikta proga pasilypėti ant Vištyčio akmens, įžengti į takų neturintį paslaptingą Drausgirio rezervato išlakių lapuočių mišką (čia draudžiama bet kokia žmogaus veikla!). JGM dalyviai sužinojo, kaip atrodo skroblo skrotelė, skaičiavo, kiek kamienų turi prie Dabravolės piliakalnio esanti daugiašakė liepa, aptiko retųjų augalų, grožėjosi nuo Pavištyčio pililakalnio vasaros saulėgrįžoje kupinai žydinčiomis pievomis, banguojančiais javais ir nuostabiomis didelių kalvų virtinėmis, besileidžiančiomis į Vištyčio ežerą. Suprasti giliau – tiek erdvės, tiek laiko prasme! Retas moksleivis žino, ką dirba geologai ir kodėl jie svarbūs statybų, požeminio geriamojo vandens, nekilnojamojo turto plėtros, naudingųjų iškasenų, sekliosios geoterminės energijos sektoriaus versluose. Atidžiau patyrinėti, ką slepia žemės gelmės, kaip susidarė mūsų šalies paviršius, kaip atskirti įvairias reljefo formas mokė ir ledyno atneštų riedulių įvairove bei juos sudarančių mineralų grožiu viliojo, dar negirdėtais terminais stebino VU Geomokslų instituto geologai – prof. Petras Šinkūnas ir dr. Audrius Čečys. Kaip išmatuoti kalvos aukštį ir nustatyti kadaise nuo ledyno sruvusio ledo tirpsmo vandens kryptį, naudojantis vien tik kastuvu ir geologiniu kompasu – galima buvo ne tik sužinoti, bet ir pabandyti. Išrausti virš metro gylio duobę ir įsitikinti, ar toje vietoje kažkada stūksojo iš Fenoskandijos atslinkęs ledynas, nepabūgo nei vaikinai, nei merginos. Tiesa, dabartinė sausra taip išdžiovino ledyno pakraščio Vištyčio apylinkių kalvų moreninį priemolį, kad kapstytis liko tik prieledyniniame smėlyje. Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Branduolinės geofizikos ir radioekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Rimantas Petrošius pasakojo apie geofizinių laukų (magnetinio, elektrinio, radiacinio ir kt.) svarbą gyvenamajai aplinkai ir galimybes jų intensyvumą matuoti prietaisais – geoskaneriu, gama radiometru ir radiosteziniu metodu – virgulėmis, rėmeliais. Jaunųjų geografų mokykla – tai neformalaus ugdymo respublikinė trimetė mokykla, skirta geografija besidomintiems 9-12 klasių mokiniams. 1986 m. mokyklą įkūrė geografas, keliautojas dr. Rimantas Krupickas. JGM steigėjai - Lietuvos geografų draugija (LGD), Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNSC) ir Viniaus universiteto CHGF Geomokslų institutas. 3 kartus per metus, vykstant mokinių atostogoms, jaunuoliams užsiėmimus savanoriškais pagrindais veda įvairių geografijos sričių mokslininkai ir praktikai. Nuo 2018 metų JGM mokyklai vadovauja dr. Audrius Čečys. Daugiau informacijos: http://jgm.geol.lt ; www.lgd.lt Publikuota: 2019-07-10 09:52:20 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|