|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Kūryba
Valdemaro Kukulo premiją pelniusi virbalietė Ieva MILERYTĖJuozo LUKOŠEVIČIAUS nuotr.
119. Iš manęs. Manyje. Švelniai aplinkui. Kaip gėlių pumpurai. Prasiskleidžia. Samanomis minkštai apauga. Prigula ir atsargiai vedžioja pirštais. Nusnausti be laiko. Rasa apsėda ir sunku pakilti drugeliams. Manyje. Iš manęs. Sprogsta pumpurais. Nusėda saulė ir rasos lašeliai. Ten šilta. Šerkšno ten nėra. Teka uogos ir sirpsta vanduo. Ir laumė manyje šoka. Ji apžiūrinėja kitos laumės rankas. Pirštus. Plaukelius. Iš manęs teka uogos. Ir vanduo ten sirpsta. Ir laumės liūliuoja viena kitą. 120. Mirtis turi savo kvapą. Tarė Tolstojus išrovęs kojos plauką. Kraujas metalo skonio. Gėrė arbatą ir pasakojo Sun Tzu. Kernagis teleportavosi ir grojo gitara. O keliavimas laiku dar vis neegzistavo. Ateitį mes įsivaizdavome kitokią. Manėm arbatą gersime metalo skonio. Mirsim sulaukę savo palikuonių palikuonių. Gal spurgos nebeegzistuos. O dviračiai nebelies žemės. Ir visos pasakos nebesibaigs taip tobulai. Sniegas bus šiltas o vėjas lėtas. Kažkas kampe parašys knygą. Tik niekas jų nebeskaitys. 124. Žole apaugo mano akys Išsigandusių gentis Šlovino mane ir ignoravo Kvaila aš kad kvėpuoju Nekaltinu kitų savimyliškų žodžių Aš kojų kilimėlis Ir ką jūs iš manęs padarėt? Išsigandusių gentie. Juokiatės ir žaidžiat ir bijote padėti Einat kartu koja į koją Ir klausiate kaip sekas giminaičiams. Aptemsta akys man žole apaugę Einu koja į koją ir klausiu Kaip sekas jūsų giminaičiams. Kvaila aš kad kvėpuoju. 131. Mano velnias mirtinai nusigėrė Ir nustojo sekti mano pėdomis. Mano velnias mirtinai nusigėrė Ir apako pakelėj į pragarą Namo Mano velnias išdykutis Nusigert jam nepakako Rūkė pypkę ir laukė maro. Mano velnias neštas ir pamestas Pažasty jo vaikas Vaiko galvoj Mano velnias mirtinai nusigėrė Ir apako sekdamas mano pėdomis. Publikuota: 2019-07-09 11:21:30 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ant Vilkaviškio pastatų „nutūpė“ paukščiai ir gyvūnai *V. Kudirka besidomintis vilkaviškietis siekia ištaisyti istorinę klaidą * Gamtos turtai – nuo grybo iki erelio Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|