„Santaka“ / Į klasės susitikimą – po 50 metų / Gyvenimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

Dalinkitės:  


Lygiai prieš pusšimtį metų darytoje nuotraukoje 11 a klasės mokiniai su klasės auklėtoju Antanu Kmieliausku įamžinti paskutinę dieną mokykloje.

Į klasės susitikimą – po 50 metų

Andrius GRYGELAITIS


Rytoj dabartinėse Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos patalpose aidės juokas, skambės dainos, bus išsakyta begalė prisiminimų. Čia po 50-ies metų susitiks 1969-aisiais Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą baigę mokiniai. Jie buvo paskutinė abiturientų laida, besimokiusi senose mokyklos patalpose.



Išskirtinė laida

Į susitikimą planuoja atvykti apie pusę iš maždaug trijų dešimčių 1969-aisiais 11 a klasę baigusių abiturientų. Bet ne tik ši klasė buvo išskirtinė. Kaip pasakojo susitikimo iniciatorė, buvusi 11 a klasės seniūnė bei aktyvistė Eglė Žiugždaitė-Šleinotienė, visa tų metų laida buvo labai šauni, gabi, aktyvi, turinti savo stuburą ir nuomonę, nuolat matoma. Dažnai apie šios laidos mokinius, jų pasiekimus bei nuveiktus darbus rašyta ir tuometiniame „Pergalės“ laikraštyje.

„Pabaigę mokyklą dauguma mūsų laidos mokinių vėliau gyvenime atrado save, buvo savo sričių profesionalai, garbingai atliko visas jiems paskirtas pareigas. Manau, kad mūsų laida buvo neeilinė“, – teigė E. Žiugždaitė-Šleinotienė.


Nemažai 1969-aisias Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą baigusių mokinių pasuko medikų keliu. Tai – Roma Plioplytė-Valionienė, Vida Grecevičiūtė-Kartavičienė, Ovidija Stankūnaitė-Mažeikienė, Joana Pauliukonytė, Lina Brazytė-Rakovskaja, Janina Kušlevičiūtė, Vida Dulinskaitė-Stalgienė, Dalė Digrytė-Sulienė, Ruvinas Segalis ir kt. Šioje laidoje mokėsi ir nemažai vėliau pedagogais tapusių asmenybių: Vidmanta Blažaitytė-Kynienė, Stasė Dragūnaitytė-Leknickienė, Vaida Ūsaitytė-Katkevičienė ir kt. Buhalterijos studijas baigė ir vėliau sėkmingai vyr. finansininkėmis dirbo Rita Dailydaitė-Sprangaitienė bei Roma Lozoraitytė-Fišerienė, žurnalistikos pasaulyje buvo žinomas Vytautas Katilius, poezijos – Algis Siaurusaitis, o radijo technikos srityje itin daug pasiekė Rimgaudas Almonaitis.

Kas penkerius metus

Klasės susitikimas po 50 metų nebus pirmasis. Vilkaviškyje gyvenanti R. Lozoraitytė-Fišerienė juos organizuoja kas penkerius metus – visada toje pačioje vietoje, buvusios klasės patalpose.

„Per tiek laiko pasiilgstame vieni kitų, tad norisi susitikti, prisiminti senus laikus, aptarti dabartį. Šiais metais į susitikimą ketina atvykti apie 15 buvusių klasės draugų. Su kai kuriais iš jų palaikome itin glaudžius ryšius. Dažnai susiskambiname su E. Žiugždaite-Šleinotiene, Margarita Dailydaite-Sprainaitiene, R. Almonaičiu, Jonu Mekšrūnu“, – pasakojo buvusi ilgametė Vilkaviškio autobusų parko buhalterė R. Lozoraitytė-Fišerienė.


Kita klasės draugė O. Stankūnaitė-Mažeikienė iki dabar Kaune dirba farmacijos srityje. Moteris teigė labai laukianti šio susitikimo bei galimybės pasimatyti su seniai nematytais bičiuliais.

„Tai – žmonės, su kuriais kartu augome, kuriuos daug metų pažįstu. Visada malonu su jais susitikti, pabendrauti, prisiminti prabėgusias smagias akimirkas. Šiuo metu daugiausiai bendrauju su J. Kušlevičiūte bei Gražina Stuokute“, – sakė O. Stankūnaitė-Mažeikienė.
Pamenu, kažkuriame iš mūsų 11 a klasės susitikimų vieni kitiems netgi prisistatinėjome, nes po ilgų metų buvome labai pasikeitę.


Ji pasakojo į Vilkaviškį grįžtanti gana dažnai, nes čia gyvena sesuo. Savo gimtojo krašto stengiasi nepamiršti ir Kaune gyvenantis J. Mekšrūnas, kuris ilgus metus dirbo prekybos srityje. Vyriškis dažniausiai gimtinėje lanko artimųjų kapus. J. Mekšrūnas pasakojo labai laukiantis rytojaus susitikimo. Vyras teigė, kad jam artima ne tik buvusi 11 a klasė, tačiau ir visa 1969-ųjų laida.

„Mane ir dar keletą draugų į 11 a klasę perkėlė ne iš karto. Tik paskutinius trejus metus kartu mokėmės. Prisimenu, jog tarp maždaug trisdešimties mokinių buvome vos penki vyrukai. Dėl to daug bendravau ir su kitų klasių vaikinais. Visai norėčiau, kad kas nors suorganizuotų visos mūsų laidos susitikimą, tačiau suprantu, jog tai, ko gero, neįmanoma. Vargu ar pažintume vieni kitus. Pamenu, kažkuriame iš mūsų 11 a klasės susitikimų vieni kitiems netgi prisistatinėjome, nes po ilgų metų buvome labai pasikeitę“, – šypsojosi J. Mekšrūnas.


Mokytojų įtaka

Visi kalbinti pašnekovai pripažino, kad jų laikų mokykla buvo ta kelrodė žvaigždė, kuri nušvietė kryptį sėkmingam tolesniam gyvenimui.

Anot prieš pusšimtį metų baigusiųjų ugdymo įstaigą, Salomėjos Nėries vidurinė mokykla išsiskyrė savo įvairiapusiška veikla, individualiu dėmesiu visiems mokiniams. Visa tai, aišku, nebuvo įmanoma be puikiai savo darbą išmanančių ir jam atsidavusių pedagogų. Pašnekovai tikino, jog bene didžiausią įtaką besiformuojančioms jų asmenybėms padarė auklėtojas, matematikos mokytojas Antanas Kmieliauskas.

„Manau, jog daugeliui iš mūsų jis buvo puikios asmenybės pavyzdys. Tai buvo nuostabus pedagogas ir žmogus. Auklėtojas gerbė visus vaikus, buvo labai teisingas. Prisimenu jį tarsi savo tėtį mokykloje“, – teigė R. Lozoraitytė-Fišerienė.

Tuo tarpu E. Žiugždaitė-Šleinotienė, prisimindama A. Kmieliauską, išskyrė jo gebėjimą ugdyti mokinių savarankiškumą. Tarp kitų didelę įtaką jų asmenybėms padariusių pedagogų buvę mokiniai įvardijo lituanistes Eleonorą Baukienę, Oną Urbonienę bei Izabelę Stuokienę, fizikę Janiną Kabelkaitę, istorikę Oną Minkevičienę, biologijos mokytoją Eleną Stankūnienę, geografę Adelę Pauliukaitytę, istoriką Leoną Kumpį, darbų mokytojus Oną Ašmonienę bei Alfonsą Baukų, rusistes Lionginą Krištanienę ir Vandą Puskunigienę, kūno kultūros mokytojus Emiliją Morkūnienę bei Albiną Čebatoriūną, piešimo mokiusį Vytautą Morkūną, muzikos – Joną Bačkevičių, taip pat chemikę Aldoną Kmieliauskienę. Anot pašnekovų, šie pedagogai buvo talentingi, darbštūs, geranoriški ir garbingi žmonės.

„Stiprios buvo ir mūsų anglų kalbos mokytojos Ona Vyšniauskienė bei pedagogė Berdenkova. Aš pati, jų paraginta, baigiau anglų kalbos studijas, ilgai dirbau ir dalyvavau įvairioje su švietimu susijusioje veikloje. Apskritai, dauguma mūsų mokytojų buvo idėjininkai, visiškai atsidavę savo amatui. Puikiai pamenu išvažiuojamąsias lietuvių kalbos pamokas. Kartais vykdavome į Salomėjos Nėries gimtinę ar Vinco Kudirkos klėtelę, nors tais laikais tai tikrai nebuvo pats geriausias sprendimas“, – pasakojo dabar sostinėje gyvenanti E. Žiugždaitė-Šleinotienė.

Tuo tarpu jos klasės draugui R. Almonaičiui didžiausią įtaką padarė fizikai J. Kabelkaitė bei Feliksas Norvaiša, Vilkaviškyje įkūręs pirmąją radijo stotį.

„Mokytoja Janina sugebėjo radijo technika sudominti ne tik berniukus, bet ir mergaites. Mūsų klasė buvo bene gausiausiai lankanti radijo mėgėjų būrelį. Tais laikais buvo labai smagu užmegzti ryšius su trumpabangininkais iš viso pasaulio. O jei dar kas nors atsiųsdavo tai patvirtinančias korteles, būdavome apskritai devintame danguje. Iki pat šių dienų sergu šia radijo mėgėjų liga! Džiaugiuosi, kad mano pomėgis sutapo su darbu – ilgus metus dirbau radijo inžinieriumi“, – sakė R. Almonaitis.




Publikuota: 2019-07-05 10:07:07

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai