„Santaka“ / Kazio Bradūno tėviškėje Kiršuose – literatūrinės vasaros sugrįžimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda butus Alvite: 2 kambarių (I a., sava pakura, garažas, 20 000 Eur), 1 kambario (I a., elektrinis šildymas, garažas, 10 000 Eur), 2 kambarių (III a., sava pakura, pagalbinės patalpos, 6000 Eur). Tel. 8 627 30 400.
Galioja iki: 2020-11-07 08:08:18



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2019-07-04 16:26

Dalinkitės:  


Bradūnynėje pasidalyta dviejų kaimynų – Kazio Bradūno ir Salomėjos Nėries – gyvenimiškąja patirtimi bei kūryba.

Autorės nuotr.


Kazio Bradūno tėviškėje Kiršuose – literatūrinės vasaros sugrįžimas


Pasitinkant kalendorinę vasaros saulėgrįžą, poeto Kazio Bradūno tėviškėje Kiršuose vyko literatūrinis vakaras „Kiršų vasara Bradūnynėje“.

Į Alvito kultūrinės veiklos vadybininkės ir bibliotekos darbuotojos Angelės Blažaitienės surengtą improvizuotą poetų Kazio Bradūno bei Salomėjos Nėries susitikimą rinkosi ne tik šio miestelio bendruomenės nariai, bet ir kiti poezijos gerbėjai.

Vakaro vedėja A. Blažaitienė pabrėžė, kad būtent gimtoji poetų žemė Kiršai yra jų atspirties taškas. Net trys kūrėjai vaikščiojo šiais laukais: Salomėja Nėris, Kazys Bradūnas ir Juozas Tysliava. K. Bradūno ir S. Nėries biografijos turi nemažai sąsajų, tačiau dėl juos skyrusios Širvintos upės ir septynerių metų amžiaus skirtumo net ir gyvendami greta jie nuolat prasilenkdavo. Todėl šis vakaras buvo skirtas atskleisti tai, kas abu poetus suartina.

Renginio svečiams buvo įdomu atrasti tiek daug K. Bradūno ir S. Nėries sąlyčio taškų: jie abu yra sukūrę eilėraščių apie Širvintą, vienatvę, tėviškę, dedikavę eilių M. K. Čiurlioniui, jiems abiem teko atsisveikinti su gimtąja žeme, netgi emigruoti, abu pradėjo kurti dar mokykloje ir, žinoma, labai mylėjo savuosius Kiršus.

Pro simbolinius Bradūnynės vartelius žengiančią Salomėją Nėrį (Gitana Pumerytė-Vosylienė) pasitiko pats Kazys Bradūnas (Valentinas Striokas). Poetų gyvenimo takais eita per jų biografijas, asmenybės bruožus ir, be abejo, kūrybą. Iškilių kraštiečių bendrystę susirinkusiesiems padėjo pažinti jų lyrikos skaitovai. K. Bradūno poezija skleidėsi jaunojo Tedo Plechavičiaus, Valentino Strioko, Stasio Ivaškevičiaus lūpomis, S. Nėrį įkūnijo G. Pumerytė-Vosylienė, iškilios kraštietės poeziją skaitė ir Laura Pečkienė, Laimutė Ivaškevičienė, Vakarė Damidavičiūtė. Bradūnynėje buvo galima išgirsti S. Nėries eilėraščius „Širvinta“, „Tėvynei“, „Anksti rytą“, „Vienuma“ bei kitus, taip pat nemažai K. Bradūno eilių, tarp kurių buvo ir „Vaiko eilėraštis“, „Pėdos arimuos“, „Vienumoj“.


Kalbant apie dviejų Alvito krašto poetų gyvenimus neišvengta vaikystės, meilės, aplinkos įtakos, religijos temų, buvo cituojami K. Bradūno dukters Elenos Bradūnaitės atsiminimai. Kalbėjimą apie kūrėjų ir Dievo santykį sustiprino Bradūnynės medžius puošiančios Raimundo Blažaičio padarytos koplytėlės – juk ir pats K. Bradūnas sėmėsi įkvėpimo iš istorijos klodų paminkluose, tautodailėje, Alvito bažnyčios šventoriuje. Meilės temos poezijai autentiškumo pridėjo citatos iš Kazio Bradūno laiškų žmonai Kazimierai Bradūnienei.

Renginyje buvo galima pasiklausyti ne tik poezijos, bet ir muzikos. Vakaro svečius žavėjo dainuojamosios poezijos atlikėjų Viktorijos Staneikaitės bei Živilės Šarkauskaitės jautriai perteiktos lyriškos baladės. Švelnaus skambesio Bradūnynės erdves pripildė ir kanklėmis grojusių Mildos Kalavinskaitės bei jos mokytojos Raimondos Kurauskienės melodijos, o Rimos Rušinskienės vadovaujamas Gižų vokalinis ansamblis „Rausvelė“ džiugino linksmomis dainomis bei gera nuotaika.

Teigiamų emocijų netrūko ir renginio pabaigoje. Improvizuotas poetų susitikimas baigėsi daina virtusiu S. Nėries eilėraščiu „Kaip žydėjimas vyšnios“. Po to A. Blažaitienė visus ragino išbandyti jėgas literatūrinių dėlionių varžytuvėse, pasivaišinti gardžiuoju Bradūnynės pyragu, iškeptu pagal tradicinį poeto žmonos Kazimieros receptą. Susirinkę Alvito bendruomenės nariai galėjo džiaugtis ir rankų darbo paukšteliais – poetinio žodžio simboliais, kuriuos pagamino ir dovanojo Šeimenos seniūnijos neįgaliųjų užimtumo grupė „Širvinta“, kuruojama Jolantos Kalavinskienės.




Sandra ŽEMANTAUSKAITĖ





Galerija: Bradūnynė




Publikuota: 2019-07-04 16:26:27

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Trys „Ryto“ dešimtmečiai: buvo ir kailių, ir makaronų
* Ugniagesiai primena: saugotis reikia ne tik virusų, bet ir ugnies
* Blogų sezonų soduose nebūna
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip elgiatės prastėjant situacijai dėl COVID-19?
Viešose vietose ypač saugausi.
Daugiau būnu namuose.
Dirbu iš namų.
Gyvenu kaip gyvenau.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas būdvardis „draudiminis“?
Būdvardžiai draudiminis, draudiminė yra nebūdingos darybos (būdvardžiai paprastai nedaromi iš daiktavardžių abstraktų). Turėtų būti draudžiamasis, draudžiamoji.
„Socialinės apsaugos terminų žodyne“ (Vilnius, 1999) teikiami terminai: draudžiamasis įvykis, draudžiamosios asmens pajamos, draudžiamoji rizika, draudžiamosios išmokos.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas