„Santaka“ / Milijono žvaigždžių viešbutis ir svaiginantys kanjonai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2019-07-04 16:11

Dalinkitės:  


Europiečiai viešbučius paprastai įsivaizduoja kitaip. Tačiau šis, prieš du dešimtmečius įkurtas Danos rezervate, puikiai dera prie kraštovaizdžio ir turi savo aurą.

Autorės nuotr.


Milijono žvaigždžių viešbutis ir svaiginantys kanjonai

Eglė MIČIULIENĖ


Kelionė į Jordaniją, kur vyko maža grupelė suvalkiečių, davė daugiau, negu tikėjosi patys keliauninkai. Ji atvėrė svetimo krašto grožį, leido iš arčiau pažinti jo žmones, kultūrą, patirti nuotykių ir laužė stereotipus.



Pajūriu rezervato link

Apie šią kelionę suorganizavusią Irmą Trečiokienę, pažįstamą ne vienam mūsų rajono gyventojui, rašėme praėjusiame „Santakos“ numeryje („Kelias atsiveria po einančiojo kojomis“, liepos 2 d., Nr. 51).

Tai moteris, kuri prisipažįsta tiesiog pamišusi dėl Jordanijos ir kaskart ten atrandanti vis ką nors naujo.

Keliauninkams pažadamas įspūdingas Jordanijos lobynas: Danos biosferos rezervatas su žygiu per Wadi Ghuweiro kanjoną, neįtikėtino grožio Wadi Rumo dykuma, pasaulio paveldo šedevras Petra, „minkštas“ it aliejus Negyvosios jūros glėbys ir kiti gėriai. Didieji miestai šįkart eliminuojami – birželio mėnesį ten per karšta (nors vėliau paaiškėja, kad Lietuvoje tuo metu buvo ne mažiau tvanku).

Lėktuvas su Irma ir penkiais jos bendraminčiais iš Marijampolės bei Vilkaviškio Jordanijoje nusileidžia birželio pradžioje. Suvalkiečių šešetukas įšoka į beveik naują išsinuomotą automobilį ir Negyvosios jūros pakrante (yra trumpesnis kelias, bet šiuo – daug gražiau ir įdomiau) pajuda Danos rezervato link. Besižvalgant pro langus liūdina tik vienas dalykas – nenusakoma daugybė plastiko šiukšlių: butelius, maišelius vietiniai čia meta tiesiog per mašinų langus. Tačiau smagu žiūrėti į vis statėjančias uolas ir kitapus kelio ramiai tysančią Negyvąją jūrą.




Apie nakties ašaras

Kompanija apsistoja rytietiškos gamtos glėbyje įsitaisiusiame akmeniniame viešbutyje „Dana Tower Hotel“, kurį lietuviai šmaikščiai pramina Flinstounų namais. Iš tiesų tai daugiau nei viešbutis: šis statinys turi savo aurą. Viena prie kitos prilipdytos „kresnos“ statinio konstrukcijos, gelsvų akmenų sienos, akmeninės arkos tobulai susilieja su viešbutį supančiomis smiltainio uolomis ir beribiais akmenuotais slėniais.

Visų čia labai gerbiamas viešbučio savininkas Nabilis Nwaflehas sako jį statydamas jaunystėje vadovavęsis svarbiausiais dalykais: širdimi, protu ir akimis. Arabiškais kilimais nukabinėtiems viešbučio kambariams šeimininkas davęs savitus pavadinimus: „Nakties ašaros“, „Skraidantis žirgas“, „Pamišusi meilė“, „Medaus mėnuo“ ir pan.

Nabilis neseniai pasistatė ir visai kitokį – prabangų – viešbutį, skirtą komforto pageidaujantiems turistams, – vis dėlto pastarasis jam nėra toks brangus (žinoma, jei kalbėsime ne apie finansinę pusę). O štai apie originalųjį „Dana Tower“ vizitinėje kortelėje parašyta: tai 1 milijono žvaigždžių ir 1 mėnulio viešbutis. „Jei netikite – išeikite naktį į lauką ir pakelkite akis į dangų. Mes kiekvienas galime turėti milijonų žvaigždžių vertės namus. Bet galime turėti namus ir visai be žvaigždžių – viskas priklausys nuo mūsų pačių“, – dėsto Nabilis.


Šis arabas – tikras filosofas, turintis savitą požiūrį į gyvenimą ir labai glaudų ryšį su gamta.

„Naktis yra pilna paslapčių, – žvelgdamas į besileidžiančios saulės nurausvintus uolynus sako Nabilis. – Net jei visą gyvenimą praleisi kalnuose ar dykumose, tu vis tiek neatskleisi visų jos paslapčių. Nakties ašaros – tai po dangų šaudantys meteorai. Nakties kvepalai – tai prieš aušrą iškrentanti rasa, visai dienai suteikianti žvalumo. Nakties muzika – tai vėjo šiurenimas dykumoje. Naktis turi ir savo vaiduoklį – tamsą. Bet be jos nepamatytum, kokios ryškios yra žvaigždės... Naktis netgi turi kompaniją. Jei pasijutai vienišas naktyje, susikurk nedidelį laužą – ir nebesijausi vienas. Jeigu naktį liksi uolynuose ir numigsi tik valandą – jausiesi pailsėjęs, būsi aktyvus. Mieste dešimt valandų pramiegojęs tu žiovausi ir būsi mieguistas...“



Turistų dar mažai

Viešbutyje, kaip ir visoje Jordanijoje, maistas be galo skanus, o ypač sočios vakarienės. Tad vakare iki soties prisikirtę, padainavę su viešbučio savininko sūnumi Hasemu arabiškai ir netgi pamėginę pamušti rytietišką būgnelį, anksti ryte lietuviai išsiruošia į 15 kilometrų žygį Wadi Ghuweiro kanjonu.

Šis kanjonas – vienas gražiausių regione ir žavus tuo, kad dar nenumintas turistų. Jį įveikdamas beveik nesutiksi žmonių, užtat netrukdomas gali gėrėtis neįtikėtino grožio uolienomis, nuo gelsvų, rausvų atspalvių pereinančių iki beveik juodos spalvos, tarpekliais, tiesiai virš žygeivių galvų įstrigusiu įspūdingo dydžio akmeniu, rožiniais žiedais apsipylusiais krūmais.


Kaitinant saulei tenka lipti per stambius akmenis, šokinėti per upelį – gerai, kad kanjono uolynai teikia malonų pavėsį. Vandens juostai vis platėjant keliauninkai galiausiai ima bristi upe tiesiog su batais.

Daugėjant vandens vaizdai keičiasi – susižavėjimą kelia tiesiog iš uolų keleto metrų aukštyje išaugusios palmės, stebina kanjone sutiktas į uolyną įsispraudęs didžiulis būrys ožkų.



Kaipgi be karšto maisto?

Po kelių valandų žygio paaiškėja, jog paslaugusis gidas Salemas, nuolat tiesęs ranką ir padėjęs moterims įveikti sunkesnius etapus, ant nugaros visą kelią tempė dar ir dvi keptuves, krepšį bulvių, pomidorų, svogūnų, agurkų ir arabiškos duonos.

Čia pat, sustojus tikroje gamtos oazėje su kriokliu, visi šoka maudytis, o užkūrus laužą pagaminami puikiausi karšti pietūs. Žinoma, ir saldi arabiška arbata mažučiuose puodeliuose: ja lietuviai vaišinami visą žygį – kanjonuose, dykumoje, Petroje, visur.

Įveikę pusę trasos turistai pasiekia slėnyje įkurtą stovyklavietę. Čia vėl sočiai privaišinami lauže kepta vištiena su daržovėmis, o tada laukia saulės palydos ir naktis palapinėse.

Ryte pakilę 5 val., kol dar nesvilina saulė, visi žygiuoja gerokai sunkesne 15 kilometrų trasa per kalną iki pat „Dana Tower“ viešbučio, kur vėl laukia svetingas aptarnaujantis personalas bei gardi vakarienė su gera kompanija.

Šį vakarą viešbutyje jau prisirinkę ir prancūzų, vokiečių, iš kitų šalių atvykusių turistų. Tačiau Hazemas su savo būgneliu vėl įsitaiso prie lietuvių šešetuko – arabas jau susidaręs įspūdį, kad mūsų šalyje gyvena ypatingai šilti ir draugiški žmonės. Klausantis atsėlina mintis: būtų gerai, kad taip apie save dažniau galvotų ir patys lietuviai.



(Bus daugiau)





Galerija: Jordanija




Publikuota: 2019-07-04 16:11:43

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai