„Santaka“ / Lektoriai apie didžiausią verslo mokymų mitą: tai ne linksmybės darbuotojams / Verslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Verslas

Dalinkitės:  


Lektoriai apie didžiausią verslo mokymų mitą: tai ne linksmybės darbuotojams


Vis didesnį mastą įgaunanti darbuotojų kaita ir lengva ranka keičiamos darbovietės Lietuvos įmones verčia ieškoti vidinių resursų darbo efektyvumui padidinti.

Šimtus valandų mokymų per metus surengiantys lektoriai atkreipia dėmesį, kad nors dėl pokyčių darbo rinkoje dažnai siekiama geriau pažinti darbuotojus bei kolegas, vis dėlto mokymai nėra nei vakarėlis kolektyvui, nei būdas tiesiog kitaip praleisti laiką.

„Tikri mokymai nėra skirti tik kolektyvui suartinti. Taip nutikti gali, tačiau tai veikiau pageidaujamas šalutinis poveikis nei tikslas, nes mokymai visų pirma yra praktinė veikla, kurios metu mes įgyjame reikalingų įgūdžių, nuo kurių auga produktyvumas ir efektyvumas. Būtent todėl įmonės renginys, įtraukiantis komandos formavimo žaidimus ar kitą patyriminę veiklą, nėra mokymai tikrąja to žodžio prasme“, – įsitikinęs mokymų organizatorius ir vadovas Mindaugas Žebrauskas.

Jo teigimu, norėti mokytis, tobulėti yra bet kurio šiuolaikinio darbuotojo standartas, būtinasis poreikis, o ne perteklinis noras, kurį darbdavys gali tenkinti arba ne.

„Pagrindinės organizacijų klaidos, renkantis mokymus – tai rinkos tendencijų neatliepiančių poreikių formulavimas, negebėjimas suprasti, ko konkrečiai reikia ir mokymasis to, ką dalyviai jau moka. Kitaip tariant, net jei mums atrodo, kad kažko nemokame, bet to nereikia rinkai, tai kam to mokytis?“, – sako M. Žebrauskas.


Kompetencijoms ugdyti – mokymų išlaidų kompensacijos

Tai, kad įmonių vadovams svarbu kur kas labiau nei bet kada anksčiau turėti su atitinkamomis kvalifikacijomis ir paruoštus esamiems rinkos poreikiams darbuotojus, patvirtina ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri administruoja Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą priemonę „Kompetencijų vaučeris“, generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Beiliūnienė. Jos teigimu, šios priemonės, skirtos iš dalies kompensuoti išlaidoms, patirtoms keliant darbuotojų kvalifikaciją bei ugdant kompetencijas, populiarumas tarp šalies įmonių per metus išaugo net tris kartus.

„Kompetencijų vaučeris“ leidžia įmonėms geriau prisitaikyti prie nuolatos kintančių darbo rinkos reikalavimų ir gauti paramą dirbančiųjų mokymui tuo metu, kai jos reikia, ir ta apimtimi, kuri yra reikalinga, – teigia I. Beiliūnienė. – Todėl natūralu, kad tokių subsidijų paklausa šiandieninėje rinkoje auga. Įdomu tai, kad, mūsų duomenimis, tarp besikreipiančiųjų daugiausia yra didmeninėje bei mažmeninėje rinkose dirbančių prekybininkų, statybų sektoriaus atstovų“.
Vadovai nori įvaldyti sisteminį problemų sprendimą ir suvokti, kaip pats geriausias sprendimas gali turėti įtakos kitiems žmonėms ar padaliniams, išmokti atsižvelgti į skirtingų pusių interesus ir juos derinti.


Tuo tarpu mokymų bendrovės „Grand Partners“ atstovė sako, kad ypač daug dėmesio kvalifikacijos kėlimui pastaruoju metu skiria gamybos sektoriaus įmonės.

„Ieškodamos tinkamų mokymų į mus kreipiasi ir gamybos, ir prekybos įmonės, taip pat ir viešojo sektoriaus atstovai. Tačiau ko gero ryškiausia tendencija, kad per pastaruosius dvejus metus – gamybos sektoriaus įmonės vis daugiau investuoja ne tik į gamybos efektyvumą, bet ir į darbuotojų produktyvumą“, – aiškina „Grand Partners“ vyriausioji konsultantė Lina Preikšienė.

Vadovai auginami viduje

Tarp populiariausių ugdomų kompetencijų išlieka poreikis stiprinti žemutinės grandies vadovų – meistrų, brigadininkų, pamainų vadovų, parduotuvių vadovų ir pavaduotojų kompetencijas.

„Šie darbuotojai, užsirekomendavę kaip puikūs specialistai, dažnai būna paaukštinami pareigose. Tačiau, kaip tvarkytis su užgriuvusia atsakomybe, jų niekas nemoko. Norint šiuos vadovus išlaikyti įmonėje ir užtikrinti, kad komanda, kuriai jie vadovauja, gerai funkcionuos, juos tenka mokyti ir vadovavimo pagrindų, nes vien gerai išmanyti vidinius procesus ar turėti gerus pardavimų įgūdžius vadovui tikrai neužtenka“, – sako L. Preikšienė.


L. Preikšienės teigimu, vis dar pasitaiko, kai dėl mokymų sprendžia vienas ar keli asmenys, kurie mokymų politiką formuoja savo nuožiūra. Tačiau kur kas labiau pasiteisina, kai dėl paties mokymų poreikio konsultuojamasi su visu kolektyvu.

„Džiugu, kad praktiškai nebepasitaiko prašymo, kurio turinys maždaug toks: „Ko nors pamokykite mano kolektyvą“. Viena iš populiariausių mokymų temų – skirta bendradarbiavimo komandoje užtikrinimui, kurios metu komandos nariai susitaria dėl prioritetų, savo komandos prasmės, būdų, kaip jie bendradarbiaus. Vadovai nori įvaldyti sisteminį problemų sprendimą ir suvokti, kaip pats geriausias sprendimas gali turėti įtakos kitiems žmonėms ar padaliniams, išmokti atsižvelgti į skirtingų pusių interesus ir juos derinti“, – teigia konsultantė.



Publikuota: 2019-07-02 10:00:46

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai