|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Naudinga
|
|
|
I nstruktorė Vilma Mikoliūnienė aiškino, kaip svarbu įsakmiu gestu nurodyti, kuris žmogus turėtų skambinti pagalbos telefonu.
Autorės nuotr.
Daugelis mūsų turėtų prisipažinti, jog bent kartą gyvenime yra išklausę pirmosios pagalbos kursus, tačiau prireikus vargiai gebėtų ją suteikti. Bet dažnai reikia tik kelių elementarių veiksmų, kad išgelbėtumėte žmogaus gyvybę.
Nuodų nesiurbti
Savo klientams pirmosios pagalbos kursus Vilkaviškyje organizavo „Lietuvos draudimas“, į pagalbą pasikvietęs Raudonojo Kryžiaus instruktorius, su kuriais drauge įgyvendina socialinę akciją „Aš galiu padėti“. Šios akcijos tikslas – kuo daugiau žmonių išmokyti suteikti pirmąją pagalbą. Tokie kursai vyksta jau ne pirmi metai ir pritraukia vis daugiau pilietiškų, kito nelaimei neabejingų žmonių.
Atlikti tyrimai rodo, kad 55 proc. Lietuvos gyventojų pirmosios pagalbos mokymuose dalyvavo prieš daugiau nei 5 metus, o 15 proc. tokių kursų iš viso nėra išklausę. Tad tiems, kurie kažkada išklausė pirmosios pagalbos kursą, vertėtų atnaujinti žinias, mat medicina ir čia atranda vis naujų ir efektyvesnių metodų.
Pavyzdžiui, daugelis vis dar mano, kad teikiant pagalbą žmogui, nukentėjusiam nuo gyvatės, būtina burna išsiurbti nuodus ir varžčiu užspausti galūnę, kad nuodai neplistų. Tačiau tokia metodika laikoma pasenusia, mat stipriai užveržus traumuojami audiniai, kraujagyslės, o tai sukelia papildomų medicininių problemų. Įkandus gyvatei rekomenduojama uždėti sterilų tvarstį ir vykti pas medikus. Lietuvoje tėra vienintelė nuodinga gyvatė ir jos nuodai veikia iš lėto, tad į gydymo įstaigą nuvykti tikrai suspėsime.
Nugaros netrankyti
Lietuvoje kasmet daugiau nei 100 žmonių miršta užspringę, tačiau daugelis ištikus tokiai bėdai nemokėtų suteikti pagalbos. Vyrauja stereotipas, kad užspringusiajam reikia daužyti į nugarą. Tačiau jei žmogus kosti, t. y. jis tik dalinai užspringęs, jokiu būdu negalima jo trankyti. Reikėtų skatinti kuo aktyviau kosėti. Tokio žmogaus negalima palikti vieno, nes dalinis užspringimas gali pereiti į visišką. O tokiu atveju be aplinkinių pagalbos nelaimėlis gali neišsiversti.
Jei žmogus nekosti ir nebegali kalbėti – tik gestais rodo, jog užspringo, – po kelių minučių jis praras sąmonę. Tad būtina kuo skubiau suteikti pagalbą, kad iš kvėpavimo takų pašalintume svetimkūnį. Penkis kartus suduokite į tarpumentę smūgiu iš apačios į viršų. Jei kąsnis neatšoka, atlikite penkis Heimlicho stūmius – apkabinę springstantįjį iš nugaros kumščiu staigiais judesiais iš apačios į viršų spauskite vadinamąjį saulės rezginį. Minėtus abu veiksmus atlikite pakaitomis, kol žmogus atsprings.
Jei užspringote būdamas vienas, Heimlicho stūmį atlikite patys: vienos rankos kumštį uždėkite ant pilvo virš bambos, kita ranka suimkite už savo kumščio ir staigiu judesiu spustelėkite jį į viršų.
Pakelti koją
Kaip sakė Raudonojo Kryžiaus instruktorė Vilma Mikoliūnienė, svarbiausia išmokti atpažinti nelaimingus atsitikimus, įvertinti, kokios būklės yra pačios pavojingiausios gyvybei.
Svarbiausios funkcijos, kurias būtina užtikrinti, kad išsaugotume gyvybę, – sąmonė, kvėpavimas ir kraujotaka (širdies darbas). Jei bent viena iš šių funkcijų sutrinka, kyla didelis pavojus gyvybei. Jei žmogus paprasčiausiai apalpo, reikėtų tiesiog paguldyti ir jo koją pakelti nuo žemės apie 30 cm.
Dažnas sutrinka pamatęs staiga sukniubusį žmogų. Tačiau tai gali būti paprasčiausias apalpimas dėl tvankumos, kritusio kraujospūdžio, deguonies trūkumo ir pan. Tokiu atveju nukentėjusįjį reikėtų tiesiog paguldyti ir jo koją pakelti į 30 cm aukštį. Po tokio veiksmo nualpėlis dažniausiai atsigauna.
Apalpimas nėra gyvybei pavojinga būsena. Atsigavusio žmogaus reikėtų paklausti, ar reikalinga medikų pagalba. Tik jis pats žino, ar tokia būsena jam kelia pavojų, ar yra įprastinė.
Jei žmogų ištiko epilepsijos priepuolis, reikėtų patraukti aštrius daiktus ir po galva pakišti drabužį, kad nesusižeistų. Įprastinis priepuolis praeina savaime. Jokiu būdu negalima traukulių apimto epileptiko laikyti ar kišti jam ką nors į burną.
Pajudinti ir paklausti
Jei pamatėte gulintį žmogų, nereikėtų skubėti kviesti greitosios pagalbos, kol neįsitikinote, kad tai būtina. Pirmas veiksmas, kurį turėtumėte atlikti, – pajudinti žmogų ir paklausti, kas atsitiko. Jei gulintysis neatsako, didžiausia tikimybė, kad jis netekęs sąmonės. Tokiu atveju būtina kviesti greitąją pagalbą.
Jei nutiko nelaimė ir aplink yra daugiau žmonių, reikėtų įsakmiai nurodyti, kuris jų turi kviesti pagalbą telefonu 112, kokį adresą reikia nurodyti dispečeriui. Mat nelaimės išgąsdinti žmonės dažnai sutrinka ir nesiorientuoja, ką daryti. Pats tuo metu turėtumėte atversti nukentėjusiojo smakrą 90 laipsnių kampu, taip atverdami kvėpavimo takus. Įsitikinkite, ar žmogus kvėpuoja.
Jei nukentėjusysis kvėpuoja, jį reikėtų paversti ant šono ir paguldyti stabiliai bei laukti medikų. Jei esate vienas su nukentėjusiuoju, kviesdamas pagalbą įsijunkite telefono garsiakalbį, kad galėtumėte bendrauti su dispečeriu.
Širdis – ne kairėje
Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, kiekviena minutė laukiant medikų gali būti lemtinga. Mat be deguonies žmogaus smegenys išgyvena 4–6 minutes. Tam, kad smegenys gautų deguonies, būtina atkurti kraujotaką – atlikti išorinį širdies masažą. Jį darant reikia atlikti 30 paspaudimų (po du kartus per sekundę) 5–6 cm gyliu pačiame krūtinkaulio centre.
Beje, nors daugelis yra įsitikinę, kad širdis – kairėje krūtinės pusėje, iš tiesų ji yra pačiame centre, tarp krūtų spenelių, tik jos šaknis pakrypusi į kairę pusę.
Atlikus 30 paspaudimų, reikėtų užspausti nukentėjusiajam nosį ir dukart įpūsti per burną. Atlikus penkis tokius ciklus, reikėtų patikrinti, ar žmogus nepradėjo kvėpuoti pats. Gaivinimą tęsti tol, kol bus atstatytas kvėpavimas ar atvyks medikai.
Jei gaivinate skenduolį, užspringusįjį, užsismaugusįjį, pirmiausia reikėtų atlikti įpūtimus, o tada masažuoti širdį.
Daugelis mūsų turėtų prisipažinti, jog bent kartą gyvenime yra išklausę pirmosios pagalbos kursus, tačiau prireikus vargiai gebėtų ją suteikti. Bet dažnai reikia tik kelių elementarių veiksmų, kad išgelbėtumėte žmogaus gyvybę. |
Savo klientams pirmosios pagalbos kursus Vilkaviškyje organizavo „Lietuvos draudimas“, į pagalbą pasikvietęs Raudonojo Kryžiaus instruktorius, su kuriais drauge įgyvendina socialinę akciją „Aš galiu padėti“. Šios akcijos tikslas – kuo daugiau žmonių išmokyti suteikti pirmąją pagalbą. Tokie kursai vyksta jau ne pirmi metai ir pritraukia vis daugiau pilietiškų, kito nelaimei neabejingų žmonių.
Atlikti tyrimai rodo, kad 55 proc. Lietuvos gyventojų pirmosios pagalbos mokymuose dalyvavo prieš daugiau nei 5 metus, o 15 proc. tokių kursų iš viso nėra išklausę. Tad tiems, kurie kažkada išklausė pirmosios pagalbos kursą, vertėtų atnaujinti žinias, mat medicina ir čia atranda vis naujų ir efektyvesnių metodų.
Pavyzdžiui, daugelis vis dar mano, kad teikiant pagalbą žmogui, nukentėjusiam nuo gyvatės, būtina burna išsiurbti nuodus ir varžčiu užspausti galūnę, kad nuodai neplistų. Tačiau tokia metodika laikoma pasenusia, mat stipriai užveržus traumuojami audiniai, kraujagyslės, o tai sukelia papildomų medicininių problemų. Įkandus gyvatei rekomenduojama uždėti sterilų tvarstį ir vykti pas medikus. Lietuvoje tėra vienintelė nuodinga gyvatė ir jos nuodai veikia iš lėto, tad į gydymo įstaigą nuvykti tikrai suspėsime.
Lietuvoje kasmet daugiau nei 100 žmonių miršta užspringę, tačiau daugelis ištikus tokiai bėdai nemokėtų suteikti pagalbos. Vyrauja stereotipas, kad užspringusiajam reikia daužyti į nugarą. Tačiau jei žmogus kosti, t. y. jis tik dalinai užspringęs, jokiu būdu negalima jo trankyti. Reikėtų skatinti kuo aktyviau kosėti. Tokio žmogaus negalima palikti vieno, nes dalinis užspringimas gali pereiti į visišką. O tokiu atveju be aplinkinių pagalbos nelaimėlis gali neišsiversti.
Jei žmogus nekosti ir nebegali kalbėti – tik gestais rodo, jog užspringo, – po kelių minučių jis praras sąmonę. Tad būtina kuo skubiau suteikti pagalbą, kad iš kvėpavimo takų pašalintume svetimkūnį. Penkis kartus suduokite į tarpumentę smūgiu iš apačios į viršų. Jei kąsnis neatšoka, atlikite penkis Heimlicho stūmius – apkabinę springstantįjį iš nugaros kumščiu staigiais judesiais iš apačios į viršų spauskite vadinamąjį saulės rezginį. Minėtus abu veiksmus atlikite pakaitomis, kol žmogus atsprings.
Jei užspringote būdamas vienas, Heimlicho stūmį atlikite patys: vienos rankos kumštį uždėkite ant pilvo virš bambos, kita ranka suimkite už savo kumščio ir staigiu judesiu spustelėkite jį į viršų.
Kaip sakė Raudonojo Kryžiaus instruktorė Vilma Mikoliūnienė, svarbiausia išmokti atpažinti nelaimingus atsitikimus, įvertinti, kokios būklės yra pačios pavojingiausios gyvybei.
Svarbiausios funkcijos, kurias būtina užtikrinti, kad išsaugotume gyvybę, – sąmonė, kvėpavimas ir kraujotaka (širdies darbas). Jei bent viena iš šių funkcijų sutrinka, kyla didelis pavojus gyvybei.
Jei žmogus paprasčiausiai apalpo, reikėtų tiesiog paguldyti ir jo koją pakelti nuo žemės apie 30 cm.
Dažnas sutrinka pamatęs staiga sukniubusį žmogų. Tačiau tai gali būti paprasčiausias apalpimas dėl tvankumos, kritusio kraujospūdžio, deguonies trūkumo ir pan. Tokiu atveju nukentėjusįjį reikėtų tiesiog paguldyti ir jo koją pakelti į 30 cm aukštį. Po tokio veiksmo nualpėlis dažniausiai atsigauna.
Apalpimas nėra gyvybei pavojinga būsena. Atsigavusio žmogaus reikėtų paklausti, ar reikalinga medikų pagalba. Tik jis pats žino, ar tokia būsena jam kelia pavojų, ar yra įprastinė.
Jei žmogų ištiko epilepsijos priepuolis, reikėtų patraukti aštrius daiktus ir po galva pakišti drabužį, kad nesusižeistų. Įprastinis priepuolis praeina savaime. Jokiu būdu negalima traukulių apimto epileptiko laikyti ar kišti jam ką nors į burną.
Jei pamatėte gulintį žmogų, nereikėtų skubėti kviesti greitosios pagalbos, kol neįsitikinote, kad tai būtina. Pirmas veiksmas, kurį turėtumėte atlikti, – pajudinti žmogų ir paklausti, kas atsitiko. Jei gulintysis neatsako, didžiausia tikimybė, kad jis netekęs sąmonės. Tokiu atveju būtina kviesti greitąją pagalbą.
Jei nutiko nelaimė ir aplink yra daugiau žmonių, reikėtų įsakmiai nurodyti, kuris jų turi kviesti pagalbą telefonu 112, kokį adresą reikia nurodyti dispečeriui. Mat nelaimės išgąsdinti žmonės dažnai sutrinka ir nesiorientuoja, ką daryti. Pats tuo metu turėtumėte atversti nukentėjusiojo smakrą 90 laipsnių kampu, taip atverdami kvėpavimo takus. Įsitikinkite, ar žmogus kvėpuoja.
Jei nukentėjusysis kvėpuoja, jį reikėtų paversti ant šono ir paguldyti stabiliai bei laukti medikų. Jei esate vienas su nukentėjusiuoju, kviesdamas pagalbą įsijunkite telefono garsiakalbį, kad galėtumėte bendrauti su dispečeriu.
Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, kiekviena minutė laukiant medikų gali būti lemtinga. Mat be deguonies žmogaus smegenys išgyvena 4–6 minutes. Tam, kad smegenys gautų deguonies, būtina atkurti kraujotaką – atlikti išorinį širdies masažą. Jį darant reikia atlikti 30 paspaudimų (po du kartus per sekundę) 5–6 cm gyliu pačiame krūtinkaulio centre.
Beje, nors daugelis yra įsitikinę, kad širdis – kairėje krūtinės pusėje, iš tiesų ji yra pačiame centre, tarp krūtų spenelių, tik jos šaknis pakrypusi į kairę pusę.
Atlikus 30 paspaudimų, reikėtų užspausti nukentėjusiajam nosį ir dukart įpūsti per burną. Atlikus penkis tokius ciklus, reikėtų patikrinti, ar žmogus nepradėjo kvėpuoti pats. Gaivinimą tęsti tol, kol bus atstatytas kvėpavimas ar atvyks medikai.
Jei gaivinate skenduolį, užspringusįjį, užsismaugusįjį, pirmiausia reikėtų atlikti įpūtimus, o tada masažuoti širdį.
Publikuota: 2019-07-01 10:42:53
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|