Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

---

SEB bankas įspėja apie Lietuvoje dar nematytą sukčių būdą išvilioti klientų pinigus. Pasinaudodami specialia technika, sukčiai imituoja banko telefono numerį, ir žinutė su kenksminga nuoroda tampa įprasto kliento susirašinėjimo su banku dalimi.

SMS pranešimai neva siunčiami iš SEB banko. Jais siekiama gauti klientų prisijungimo prie e. bankininkystės duomenis. Sukčių trumposios žinutės informuoja apie tai, kad klientas gavo pranešimą, kuris neva yra pridėtoje nuorodoje.

Kadangi žinutė atsiranda įprastame susirašinėjimo su banku lauke prie senesnių žinučių, asmeniui tai gali sukelti pasitikėjimą.

SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola pasakojo, kad toks sukčiavimo būdas Lietuvoje naujas, tačiau kitose šalyse naudojamas jau seniai.

„Dažniausiai Lietuvoje dominuodavo du sukčiavimo būdai. Pirmas, kai sukčiai skambina telefonu ir prisistato policininkais, bankininkais ar kitais asmenimis ir siekia pokalbio metu išgauti prisijungimo prie e. bankininkystės duomenis. Kitas būdas – apsimetant kitu asmeniu elektroninėje erdvėje siųsti suklastotus elektroninius laiškus. Apie tai pakankamai daug rašė ir žiniasklaida, tokių atvejų pasitaiko kiekvieną mėnesį.

Dabar mes matome, kad Lietuvoje sukčiai pradėjo naudoti visiškai naują kanalą – išmaniuosius telefonus. Vieną vakarą keliasdešimt klientų informavo banką, kad gavo SMS žinutę iš banko, kuri atsirado kitų realių banko siųstų žinučių sraute“, – pasakoja jis.

Žinutėje rašoma, kad gautas naujas pranešimas ir pateikiama nuoroda. Paspaudus nuorodą, klientas yra nukreipiamas į netikrą e. bankininkystės puslapį.

„Paspaudus nuorodą, pasirodo SEB banko e. bankininkystės klonas – t. y. suklastota e. bankininkystės kopija, kuri atrodo identiška tikrajam puslapiui. Skiriasi tik vienas dalykas – adresas viršuje, nes matosi, kad tai nėra seb.lt, o visai kitoks – užsienio tinklapio. Tai turėtų sukelti tam tikrų abejonių klientams“, – įspėja A. Šapola.

Apie tokią apgavystę trečiadienio vakarą SEB banką informavo apie 20 klientų, kreipimaisi fiksuojami ir šiandien. A. Šapola pasakoja, kad užsienyje tokiai apgavystei naudojama speciali įranga, kuri leidžia siunčiamą žinutę išsiųsti bet kokiu norimu telefono numeriu, ir būtent jis ir bus rodomas gavėjui.

„Angliškai šis būdas vadinamas spooting. Speciali įranga naudojama tiek maskuojant e. pašto adresus, tiek telefoninius numerius, iš kurių gali būti skambinama. Šiuo metu sukčių siunčiama nuoroda yra užblokuota ir neveiksni, aiškinamės, kas galėjo nukentėti nuo tokių atvejų“, – sako jis.

Asmenys, paspaudę nuorodą žinutėje ir suvedę savo e. bankininkystės duomenis užmaskuotame sukčių puslapyje, galėjo nukentėti, o susigrąžinti pinigus pavyks ne visais atvejais.

„Kol asmuo suvedinėjo savo duomenis į netikrą puslapį, sukčius juos tuo pat metu suvedinėjo į tikrą e. bankininkystės puslapį. Kai sukčius jau pasiekia kito asmens e. bankininkystę, žmogus iš to netikro puslapio staiga automatiškai yra išmetamas, jam gali pasirodyti lyg operacija tiesiog nutrūko. Tada sukčius jau gali atlikti pavedimus, tačiau yra dar viena sąlyga – žmogus vis tiek turi patvirtinti pavedimą naudodamasis mobiliu parašu arba SMART ID. Ir tiesiog jeigu jis nesusipras, kas vyksta, įves savo PIN kodą, pinigai iškeliaus iš sąskaitos“, – schemą pasakoja jis.

Pastebėjus, kad pinigai iškeliavo, asmuo turi nedelsiant kreiptis į banką ir informuoti apie įvykį, kadangi, jei pinigai dar keliauja iki sukčiaus banko sąskaitos, pavedimą galima sustabdyti.

„Tada mes kreipiamės į gavėjo banką, informuojame, kad pinigai buvo pervesti apgaule ir kai kuriais atvejais tuos pinigus galima susigrąžinti. Tačiau ne visada. Nes jei pinigai jau nukeliavo ir jie yra išgryninti – viskas. Bankas tiesiog neturi ką grąžinti. Jei kaimynas pavogė jūsų sumuštinį ir jį suvalgė – tai to sumuštinio jau nebėra“, – aiškina jis.

Apie šiuos atvejus bankas informavo policiją, tačiau nukentėję asmenys turi kreiptis į policiją atskirai.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---