„Santaka“ / Elgsenos ekonomikos specialistė įžvelgia įdomų niuansą Lietuvos pensijų sistemoje / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

26 metų mergina ieško bet kokio darbo Vilkaviškyje (gali dirbti virėja, pardavėja). Tel. 8 636 69 736.
Galioja iki: 2021-03-04 09:49:57

Dezinfekuoja, valo geriamojo vandens šulinius. Tel. 8 612 60 250.
Galioja iki: 2021-03-05 11:26:34

Tvarko sodus, šalina krūmynus, išpjauna-išveža vaismedžius, pjauna nepavojingus medžius, išveža šakas, formuoja, karpo, formuoja gyvatvores, žemina tujas. Tel. 8 635 09 998.
Galioja iki: 2021-03-06 13:09:40

Moteris ieško slaugytojos, padėjėjos darbo. Turi patirties. Tel. 8 630 17 578.
Galioja iki: 2021-03-07 15:51:33

Parduoda 8 a sodą su nameliu Agrastų g. 33, Vilkaviškio miesto ribose. Tel. 8 620 85 856.
Galioja iki: 2021-03-08 15:56:57



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  


Elgsenos ekonomikos specialistė įžvelgia įdomų niuansą Lietuvos pensijų sistemoje


Beveik dešimtadalį, arba 3, 9 mlrd. eurų Lietuvos namų ūkio finansinio turto sudaro pensijų fonduose kaupiamos lėšos, kurias lenkia tik investicijos į verslą, indėliai bankuose ir gautinos sumos.

II pensijų pakopos reformai einant visai į pabaigą, elgsenos ekonomikos specialistė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Akvilė Karaliūtė pastebi, kad reformuojamos sistemos stabilumas priklauso ir nuo jos dalyvių elgesio.

Jos teigimu, vienas iš elgsenos ekonomikos veiksnių, vadinamasis „turėjimo efektas“, ima veikti tuomet, kai žmogus kažką įsigyja, tai tampa jo nuosavybe, ir tuomet – nėra linkęs atsisakyti. Pasak dėstytojos, tai vienas iš stipriausiai veikiančių ekonominės elgsenos veiksnių priimant sprendimus.

Turėjimo efektas – tarsi cementas

Papildomos pensijos kaupimo sistemos reforma siekiama subalansuoti lėšų investavimo riziką ir pernelyg konservatyvius sprendimus mėgstantiems jos dalyviams suteikti naują pagreitį įdiegus gyvenimo ciklo fondus (GCF). Šiemet pasikeitė ir kaupimo formulė. Joje nebeliko į pensijų fondus per „Sodrą“ pervedamo II pakopos dalyvių socialinio draudimo mokesčio, todėl privatus kaupimas ateityje nemažins „Sodros“ mokamos pensijos.


Pasibaigus gegužės mėnesiui II pensijų pakopoje dalyvavo 1, 3 mln. dirbančių asmenų, nuo metų pradžios į „Sodrą“ grįžo 25 tūkst. asmenų, tai sudaro vos apie 1, 9 proc. nuo visų II pakopos dalyvių, tad galima sakyti, kad II pakopa yra stabili.

„Reforma atvėrė kelią rinktis, tačiau dauguma žmonių savo sprendimo pensijai kaupti papildomai nekeičia. Taip ir pasireiškia vadinamasis turėjimo efektas: žmonės nenori atsisakyti to, ką jau turi, – konkrečių santaupų savo pensijų sąskaitoje. Apskritai Lietuvos žmonių finansinis sąmoningumas didėja: mažėja paskolų grąžinimo našta namų ūkiams, daugiau sutaupoma, žmonės finansiniuose apsisprendimuose yra racionalūs, geriau apgalvoja priimamus sprendimus, ypatingai ilgajam laikotarpiui“, – sako A. Karaliūtė.

Ji pastebi, kad keisti įpročius tiek bendrąja prasme, tiek kalbant konkrečiai apie finansus, nėra lengva, tačiau tai vyksta.

„Turėdami galimybę ir norą, žmonės drausdamiesi stengiasi apsisaugoti nuo įvairių rizikų. Draustis motyvuojanti baimė gali būti traumos, ligos, galimas būsto praradimas, ribotos finansinės galimybės išgyventi pensijoje. O kam svarbiau apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų, kam investuoti į savo pensiją, yra kiekvieno individualus sprendimas“, – konstatuoja A. Karaliūtė.


Lietuvių noras uždirbti – akivaizdus

Lietuvos gyventojai nevengia rizikos, tačiau stengiasi ją subalansuoti kitais, gerokai konservatyvesniais pasirinkimais. Lietuvos banko 2018 metų duomenimis, 70 proc., arba 29, 3 mlrd. eurų šalies namų ūkių finansinio turto sudarė pirmiausiai investicijos į verslą (36 proc.) bei indėliai bankuose (34 proc.).

„Lietuvos gyventojai perkando, kas yra rinkos ekonomika. Tai, kad taip drąsiai investuojama pirmiausiai į verslą rodo aukštą pasitikėjimo ekonomika lygį, o pensijų lėšų valdytojams suteikia daugiau užtikrintumo gyvenimo ciklo fondų sėkme, nes maždaug pusės II pakopos dalyvių buvo pasirinkę savo amžiui pernelyg konservatyvius investavimo sprendimus. Neabejoju, kad jie įvertins didesnę grąžą, kurią suteiks daugiau akcijų įtraukianti investavimo strategija. Na, o amžiui augant lėšos bus investuojamos vis konservatyviau, labiau siekiant jas išsaugoti“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Šalies pensijų sistemos dalyviai, anot Š. Ruzgio, įrodė, kad jiems ilgalaikis finansinis tikslas sukaupti papildomų lėšų senatvėje išlieka prioritetu.


„Šiuo atžvilgiu galima pasidžiaugti, kad nerimą keliančios demografinės tendencijos, visuomenės senėjimas ir kiti svarbūs iššūkiai yra vertinami rimtai. Gyvename laikotarpiu, kai pasaulis labai smarkiai keičiasi ir reikia priimti sprendimus bei spręsti dilemas, su kuriomis iki šiol susidurti neteko. Kiekvieno asmens atsakomybė už savo gerovę ateityje turėtų tapti būtina asmenine finansų „higiena“ ir tikiu, kad toks supratimas tik stiprės“, – viliasi LIPFA vadovas.



Publikuota: 2019-06-25 11:51:19

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Architektūra matuojama ne tik kvadratiniais metrais
* Gali nelikti tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais miestais
* Naujojo dekano aistra – drambliukų kolekcija
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar sąžiningai laikotės karantino reikalavimų?
Laikausi nepriekaištingai.
Retkarčiais juos pažeidžiu.
Nusižengti priverčia aplinkybės.
Karantiną aš ignoruoju.



Kalbos patarimai

„Augimvietė“ ar „augavietė“?
Darybiškai taisyklingas žodis yra augavietė (veiksmažodžio ir daiktavardžio dūrinys, plg. kirtavietė), terminas augavietė teikiamas „Aplinkos apsaugos terminų žodyne“ (Vilnius, 2000, p. 55), jis vartojamas ir teisės aktuose. Augimvietė – neteiktinas terminas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas