Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2019-06-21 15:46

---

Laiškininkė Rasa Matukaitienė korespondenciją kasdien išdalija bent pusvalandžiu greičiau nei anksčiau.

Autoriaus nuotr.

Laiškininkė Rasa Matukaitienė darbo dieną pradeda maždaug šeštą valandą ryto. Anksčiau Vilkaviškio gatvėmis ji vaikščiodavo pėsčiomis arba mindavo dviračiu. Neseniai laiškininkės ir jos kolegų darbas tapo spartesnis ir lengvesnis, nes jie persėdo ant elektrinių dviračių.

Žmonės pripratę

Kas rytą R. Matukaitienė važiuoja įprastu maršrutu. Jis prasideda Kęstučio gatvėje, veda į Statybininkų, Lauko, Maironio, Vienybės bei Nepriklausomybės gatves, o baigiasi Lobiškių kvartale.

Pastaruoju metu kasdienis darbas tapo daug lengvesnis, nes visą šį atstumą laiškininkė nuvažiuoja elektriniu dviračiu. Ir ne tik ji. Nuo šiol Lietuvos pašto elektriniais dviračiais važinėja visi keturi Vilkaviškio mieste dirbantys laiškininkai.

Kiekvieną rytą prieš išvažiuodami įprastais maršrutais jie pasitikrina, ar dviračių ratuose netrūksta oro, ar veikia šviesos, stabdžiai.

Jei transporto priemonė sugestų, tektų kviestis priežiūra besirūpinančios remonto įmonės atstovus.

„Su tokiu dviračiu važiuoti daug paprasčiau ir lengviau. Tai ypač juntama ilgose distancijose, minant prieš vėją ar į įkalnę. Kartais tenka pasiimti net iki 10 kilogramų sveriančius krepšius, todėl su paprastu dviračiu juos vežtis nebūdavo lengva. Dabar korespondenciją išdaliju bent pusvalandžiu greičiau nei anksčiau.

Be to, net ir trumpam palikusi naują dviratį be priežiūros, pavyzdžiui, kai užbėgu į daugiabutį dalyti laikraščių ar laiškų, galiu būti visiškai rami, kad ilgapirščiai prie jo nelįs. Nueidama visada įjungiu signalizaciją, kuri suveikia vos kažkam prisilietus prie transporto priemonės“, – pasakojo R. Matukaitienė.

Dvylika metų laiškininke dirbanti moteris tikino mylinti savo darbą, o labiausiai ją žavi galimybė bendrauti su žmonėmis, laisvė pačiai rinktis maršrutą, nuolatinis buvimas gryname ore.

Sunkiausia darbo diena jai yra antradienis, o lengviausia – šeštadienis.

Vilkaviškiečiai prie savo laiškininkės taip pat jau pripratę. Moteris juokavo, kad grįžusiai po atostogų kartais iš žmonių tenka sulaukti priekaištų, kad pavadavęs laiškininkas mažiau šypsojosi ar nebuvo toks malonus.

Per ilgus darbo metus R. Matukaitienė puikiai pažino vilkaviškiečius, o miestiečiai – ją. Dabar ji žino, su kuriais gyventojais galima pajuokauti, o su kuriais geriau to nedaryti.



Miestas nepritaikytas

Nors vairuoja ir automobilį, R. Matukaitienė teigė į jį nesėdanti net šaltą žiemą ar lyjant lietui. Anot moters, Vilkaviškyje automobiliu vežioti korespondenciją nėra patogu, nes tarp gyvenamųjų namų per trumpi atstumai. Tiesa, laiškininkė teigė, kad dviratininkams miestas taip pat nėra pritaikytas – gatvių važiuojamosios dalys nepatogios bei nesaugios, o šaligatviai daugelyje vietų – duobėti.

„Vis dėlto aš dažniausiai važinėju šaligatviais. Kai kuriose vietose kitaip net nebūtų įmanoma. Pavyzdžiui, S. Nėries gatvėje man dažnai tenka pereiti iš vienos gatvės pusės į kitą. Kartais turiu ilgai laukti, kol prasiskirstys mašinos ir galėsiu kirsti važiuojamąją dalį. Vilkaviškyje labai trūksta dviračių takų“, – apgailestavo pašnekovė.

Paklausta, ar per dvylika darbo metų kiek nors pasikeitė vilkaviškiečių skaitymo įpročiai, ji teigė to beveik nepastebėjusi. Anot laiškininkės, miestiečiai ir toliau gausiai užsisakinėja laikraščių bei žurnalų suaugusiesiems ir vaikams, vieni kitiems siunčia registruotus bei paprastus laiškus. Vienintelis skirtumas, kurį ji pastebėjusi, – pastaruoju metu vis daugiau žmonių internetu užsisako siuntinių, kuriuos laiškininkams tenka pristatyti.

„Galbūt tik vasarą žmonės skaito mažiau spaudos, tačiau atšalus orams įvairių leidinių prenumerata vėl išauga“, – pastebėjimais dalijosi R. Matukaitienė.



Prašo susitvarkyti

Nors elektriniai dviračiai šiek tiek paspartino laiškininkų darbą, jei gyventojai būtų supratingi ir susitvarkytų savo pašto dėžutes, jis vyktų dar greičiau.

R. Matukaitienė priminė, kad privačių namų pašto dėžutės turėtų būti tvarkingos, pakabintos ant vartų ar prie gatvės lengvai prieinamoje vietoje, kad laiškininkas galėtų įdėti korespondenciją nenulipdamas nuo dviračio. Pašnekovės teigimu, Vilkaviškyje vis dar nemažai gyventojų, kurie savo pašto dėžutes pasikabinę ant namo sienos, sklypą apsitvėrę tvora, o kieme laiko palaidus šunis.

„Tokiais atvejais mes turime teisę korespondencijos nepristatyti. Aišku, visada stengiamės, kad žmonės gautų tai, kas jiems priklauso, tačiau norėtųsi daugiau abipusės pagarbos ir supratingumo.

Kartais gyventojai ne visada turi galimybę pašto dėžutę pasikabinti ant vartų ar tvoros. Tokiais atvejais patariu prie namų į žemę įsikasti stulpelį ir pašto dėžutę pakabinti ant jo. Nemažai žmonių taip ir daro“, – sakė laiškininkė.

Ji džiaugėsi, kad pastaruoju metu savo pašto dėžutėmis ėmė rūpintis daugiabučių namų gyventojai – senų dėžučių vis mažėja, jas keičia naujos, saugios, rakinamos. R. Matukaitienės nuomone, visos pašto dėžutės turėtų būti rakinamos, nes tik taip galima užtikrinti, kad laiškai, spauda ir kt. tikrai pasieks adresatą.

Galerija: Pašto dviratis

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---