„Santaka“ / Patogios senatvės kaina – nuo 500 eurų / Gyvenimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

Dalinkitės:  



Patogios senatvės kaina – nuo 500 eurų


Visuomenei senstant, vyresnio amžiaus žmonių priežiūros poreikis nuolat tik auga. Nors Lietuvoje seni žmonės jau dabar globojami daugiau nei šimte globos įstaigų, kuriose yra apie 5000 vietų, jų vis dar yra nepakankamai – norintieji apsigyventi senelių globos namuose turi laukti eilėse.

„Po 30 metų kas trečias gyventojas bus vyresnis nei 65 metų amžiaus, ir daliai jų jau tada reikės atidžios priežiūros, tinkamų sveikatos paslaugų. Formuojasi ir naujos senyvų žmonių priežiūros tradicijos – svetur išvykę vaikai vis dažniau patiki tėvų globą profesionaliems slaugytojams, kurių reikia vis daugiau“, – teigia „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.

Vidutinės pensijos – neužteks

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 344 eurus, kai vieno asmens išlaikymas valstybiniuose senelių namuose kainuoja 500–600 eurų, o privačiuose – ir daugiau. Pigesne alternatyva laikomos namuose teikiamos dienos globos socialinės paslaugos, kurių poreikis taip pat auga.

„Eilėje norinčių patekti pas mus pastoviai laukia apie 100 žmonių, ir kaina net nėra lemiantis veiksnys renkantis vietą, kur asmuo praleis savo senatvę. Jauni žmonės išvažiuoja, ir nėra kam prižiūrėti senų tėvų, senelių. Specializuotos globos vietos – išsigelbėjimas vienišiems senoliams“, – sako Senjorų socialinės globos namų direktorius Vytautas Gricius.



Kaip pasakoja V. Gricius, pragyvenimas šioje globos įstaigoje kainuoja nepigiai – mėnesio išlaidos atsieina beveik 900 eurų, ir tik kas septintas gyventojas jas padengia pats. Kitų išlaidas iš dalies dengia arba artimieji, arba valstybė.

„Globos, priežiūros kainos per pastaruosius keletą metų išaugo, ir vargu, ar jos ateityje sumažės. Džiugu tai, kad jauni žmonės pradeda taupyti ateičiai, patys suprasdami, jog niekas nieko neatneš ant lėkštutės, ir ateities gerovė priklauso tik nuo jų pačių“, – teigia senelius globojančios įstaigos atstovas.

Nors dalies senolių slaugą visiškai kompensuoja valstybė, jeigu norima gyventi brangesniuose senelių namuose, kuriuose teikiama daugiau reikalingų paslaugų, skirtumą tarp globos kainos ir taikomos kompensacijos turi susimokėti pats asmuo. Remiantis „Aviva Lietuva“ užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 48 proc. žmonių įsitikinę, jog jų būsimos pensijos neužteks net pragyvenimui.

„Tai reiškia, kad kas antras būsimas pensininkas negalėtų sau leisti profesionalios priežiūros ir pagalbos – valstybės mokamos pensijos užtektų vos dviem savaitėms, neįskaičius išlaidų vaistams ir kitoms reikmėms. Tai turėtų būti signalas tiems, kurie vis dar dvejoja, ar verta patiems pasirūpinti savo finansiškai saugia ateitimi ir užsitikrinti kokybišką gyvenimą sulaukus senatvės“, – dėmesį atkreipia A. Grabinskė.



Didesnės pajamos – ir vienišumo jausmui mažinti

Nuo trumpalaikės globos iki kineziterapeuto ir psichologo – Lietuvoje veikiantys slaugos ir globos namai savo gyventojams siūlo platų paslaugų spektrą. Be to, čia gyvenantieji vertina ir galimybę bendrauti su bendraamžiais, užsiimti mėgstama veikla. Tačiau kokybiškas, visavertis gyvenimas specializuotose įstaigose kainuoja, ir tam vargiai užteks vien valstybės mokamos pensijos.

„Prognozuojama, kad 2050 m. valstybės mokama pensija sieks vos ketvirtadalį buvusio atlyginimo. Vis dėlto, galimybių užsitikrinti sotesnę ir didesnę pensiją yra pakankamai – tereikia jomis pasinaudoti. Galiausiai, būtina atsakyti sau į klausimą: dirbdami taupysime visaverčiam gyvenimui pensijoje ar taupysime išėję į pensiją, visaverčio gyvenimo sąskaita“, – sako „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė.





Publikuota: 2019-06-19 11:20:22

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai