|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Čia – mūsų namai
|
|
|
Bendruomenės pirmininkė Lina Bakaitienė pati veda visas „Šelvių medučio“ centro edukacijas.
Autorės nuotr.
Dvyliktus metus gyvuojanti Didžiųjų Šelvių kaimo bendruomenė pagrįstai gali didžiuotis nuveiktais darbais. Kaimo žmonės ne tik už savo lėšas nusipirko pusę pastato, bet ir sugeba patys išlaikyti jame įrengtus vietos bendruomenės namus, nieko neprašydami iš valdžios.
Jungia „dviejų dydžių“ Šelvius
Didieji Šelviai prigludę prie Vilkaviškio geležinkelio stoties. Tai – senas kaimas, kurio vardas Šzelmy pirmą kartą paminėtas 1623 m. Zigmanto III Vazos konfirmacinėje privilegijoje. Pagal Vilkaviškio rajono savivaldybės administracinį suskirstymą, kaimo dalis, esanti į šiaurę nuo geležinkelio, pavadinta Mažaisiais Šelviais ir priklauso Klausučių seniūnijai. Tačiau abiejų kaimų gyventojai, 2006 m. švęsdami Žolinę, įkūrė vieną bendruomenę, kuri 2007 m. sausį buvo užregistruota Didžiųjų Šelvių kaimo bendruomenės vardu. Tuomet pirmąja jos pirmininke tapo vietinė gyventoja Leonarda Gaurylienė. Kūrybinga moteris ketverius metus „vairavo“ bendruomenės „laivą“. Prieš aštuonerius metus šiose visuomeninėse pareigose ją pakeitė pedagogė Lina Bakaitienė.
Tinka vaikams ir nevaikams
Kaimo bendruomenė yra subūrusi neformalią vaikų ir paauglių organizaciją „Šelviukų vasara“, kuri įgyvendindama užimtumo projektus per vasaros atostogas rengė stovyklas.
Pasak L. Bakaitienės, bendruomenė daug dėmesio skiria kaimo aplinkos tvarkymui, kultūriniam gyvenimui. „Turime tradicinę kaimo šventę – Žolinę. Per ją ir susibūrėme. Susirinkę kiekvieną kartą džiaugiamės savo kaimo žmonėmis, jų pasiekimais ir įvykiais, sukviečiame į tėviškę savo kraštiečius. Bendruomenė dalyvauja projektuose. Iš gautų lėšų įsigijome garso aparatūros komplektą, kompiuterių, spausdintuvų, palapinių. 2010 m. iš savo pačių pinigų ir bendruomenei skirtų gyventojų pajamų mokesčio dviejų procentų lėšų įsigijome apleistą pastatą, kurį suremontavome ir jau keleri metai čia esame įsikūrę. Savo namais labai džiaugiamės“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
„Šelvių medutis“ pildo aruodus
Prieš keletą metų L. Bakaitienei kilo idėja bendruomenės namuose rengti edukacines programas. Tuomet įkurtas edukacinis centras „Šelvių medutis“. Dabar bendruomenė siūlo užsiėmimus „Maža bitutė – saldus medutis“, „Medkopis“, „Vaško dovanėlės“, „Kalėdiniai žaisliukai ir dekoracijos“, „Grabnyčių žvakės“, „Karpinių ažūrai“, „Tas kiaušinio margumėlis“, „Kalėdiniai vainikai su vaško dekoracijomis“.
Visi jie sutraukia labai daug susidomėjusiųjų. Į užsiėmimus atvyksta tiek vaikai, tiek suaugusieji. Edukacijas veda pati L. Bakaitienė. Kadangi pedagogė dar dirba ir savo tiesioginį darbą, edukaciniai užsiėmimai dažniausiai vyksta vakarais ir poilsio dienomis. „Darbo daug, tenka aukoti laisvalaikį, tačiau taip mes užsidirbame savo reikmėms, susimokame už elektrą, galime išvykti pasižmonėti“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
„Maža bitutė – saldus medutis“
Kaip atrodo bitelė? Kur ir kaip surenka medų? Kaip suranda kelią į namus? Kokios mėgstamos spalvos? Kiek bitės gyvena? Kaip vadinasi „miestas“ ir „namas“, kuriuose gyvena bitelės? Į šiuos ir kitus klausimus vaikams padeda atsakyti bitutė Šelvytė.
Tačiau, pasak L. Bakaitienės, šis edukacinis užsiėmimas skirtas ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Jis vykdomas visus metus.
Užsiėmime Lina paprastai atskleidžia, ką reiškia posakis „darbšti kaip bitė“ ir kodėl sakoma, kad be bičių nebūtų ir žmonių. Pasitelkdama multimediją supažindina, kur ir kaip bitės surenka medų. Edukacijų dalyviai vasarą gali patys pažvelgti į bičių avilio vidų arba stebėti ratuotųjų veiklą stikliniame aviliukyje.
Atvykusieji gauna paliesti, pauostyti, paragauti bičių produktų. Lina papasakoja, kaip bičių produktai stiprina sveikatą, demonstruoja bitininko rūbus, bitininkavimo įrankius ir įnagius, leidžia patiems išbandyti darbus.
Po užsiėmimo vaišinama medumi pagardinta žolelių arbata, duona su medumi.
Sezoninės edukacijos
Edukacija „Medkopis“ vyksta kaip tik šiuo metu iki pat rugsėjo – kol bitutės neša medų. Jos dalyviai susipažįsta su medingais augalais, įvairių rūšių medumi, jo skirtumais, ypatumais, su produktais, kurie dera prie medaus. L. Bakaitienė pasakoja, kaip vartoti medų, kiek žmogui reikia jo suvalgyti ir kokia šio produkto nauda sveikatai. Užsiėmime dalyviai patys išmoksta atakiuoti korį, išsisuka medų, jį išsikošia.
Po užsiėmimo surengiama skirtingo medaus degustacija, geriama žolelių arbata. Tai – vasarinis užsiėmimas.
Žiemą, advento laikotarpiu, labai mėgiama kalėdinių vainikų su vaško dekoracijomis gamyba. Užsiėmime papasakojamos gražiausios istorijos apie Kalėdų tradicijas, papročius. Dalyviai susikuria savo kalėdinį vainiką su kvepiančiais prieskoniais, džiovintais augalais, vaško papuošimais. Būna gera ir jauku.
Taip pat smagu būna ir velykinėje edukacijoje „Tas kiaušinio margumėlis“. Lankytojai patys margina kiaušinį, mažesni jį piešia, o iš anksto susitarusieji gali išmokti marginti vašku. Kol rankos užimtos darbu, L. Bakaitienė paprastai pasakoja apie krikščionišką Velykų kilmę, papročius, margučio, kaip pavasario ir gyvybės simbolio, vaidmenį mūsų kultūroje, aiškinama raštų reikšmė.
Vaško ir karpinių dovanos
Apskritus metus Didžiuosiuose Šelviuose vyksta vaško dovanėlių gamyba. Užsiėmimuose pasakojama, iš kur atsiranda vaškas, apie artėjančio laikotarpio tradicijas, papročius, vaško žvakių naudojimą, jų poveikį sveikatai. Per veiklas išbandomas vienas iš būdų pasidaryti žvakę. Dalyviai gali pasirinkti iš kelių variantų: senovinių žvakių liejimo, jų „auginimo“, sukimo iš vaškuolės ir gaminimo formelėse. Išmokstama pasigaminti reikiamą lininį dagtį. Pamokoma, kaip savo pagamintą žvakelę papuošti vaško dekoracijomis.
Moksleiviai ir suaugusieji mėgsta ir L. Bakaitienės ypatingąją edukaciją „Karpinių ažūrai“. Joje plonyčių karpinių autorė siūlo mokytis teminių, proginių karpinių meno. Galima išsikarpyti užuolaidėlę, gyvybės medį, atviruką, knygos skirtuką, snaiges. Susirinkusieji pamokomi išsilankstyti, nusipiešti savo piešinį, gali naudoti duodamą trafaretą. Užsiėmimuose pasigamintu karpiniu galima pasipuošti savo namus, rankdarbį dovanoti.
Didžiųjų Šelvių kaimo bendruomenėje yra ką veikti. Reikia tik susitarti su jos „širdimi“ Lina Bakaitiene ir leistis patirti pačių išsirinktą nuotykį.
Dvyliktus metus gyvuojanti Didžiųjų Šelvių kaimo bendruomenė pagrįstai gali didžiuotis nuveiktais darbais. Kaimo žmonės ne tik už savo lėšas nusipirko pusę pastato, bet ir sugeba patys išlaikyti jame įrengtus vietos bendruomenės namus, nieko neprašydami iš valdžios. |
Didieji Šelviai prigludę prie Vilkaviškio geležinkelio stoties. Tai – senas kaimas, kurio vardas Šzelmy pirmą kartą paminėtas 1623 m. Zigmanto III Vazos konfirmacinėje privilegijoje. Pagal Vilkaviškio rajono savivaldybės administracinį suskirstymą, kaimo dalis, esanti į šiaurę nuo geležinkelio, pavadinta Mažaisiais Šelviais ir priklauso Klausučių seniūnijai. Tačiau abiejų kaimų gyventojai, 2006 m. švęsdami Žolinę, įkūrė vieną bendruomenę, kuri 2007 m. sausį buvo užregistruota Didžiųjų Šelvių kaimo bendruomenės vardu. Tuomet pirmąja jos pirmininke tapo vietinė gyventoja Leonarda Gaurylienė. Kūrybinga moteris ketverius metus „vairavo“ bendruomenės „laivą“. Prieš aštuonerius metus šiose visuomeninėse pareigose ją pakeitė pedagogė Lina Bakaitienė.
Kaimo bendruomenė yra subūrusi neformalią vaikų ir paauglių organizaciją „Šelviukų vasara“, kuri įgyvendindama užimtumo projektus per vasaros atostogas rengė stovyklas.
Pasak L. Bakaitienės, bendruomenė daug dėmesio skiria kaimo aplinkos tvarkymui, kultūriniam gyvenimui. „Turime tradicinę kaimo šventę – Žolinę. Per ją ir susibūrėme. Susirinkę kiekvieną kartą džiaugiamės savo kaimo žmonėmis, jų pasiekimais ir įvykiais, sukviečiame į tėviškę savo kraštiečius. Bendruomenė dalyvauja projektuose. Iš gautų lėšų įsigijome garso aparatūros komplektą, kompiuterių, spausdintuvų, palapinių. 2010 m. iš savo pačių pinigų ir bendruomenei skirtų gyventojų pajamų mokesčio dviejų procentų lėšų įsigijome apleistą pastatą, kurį suremontavome ir jau keleri metai čia esame įsikūrę. Savo namais labai džiaugiamės“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Prieš keletą metų L. Bakaitienei kilo idėja bendruomenės namuose rengti edukacines programas. Tuomet įkurtas edukacinis centras „Šelvių medutis“. Dabar bendruomenė siūlo užsiėmimus „Maža bitutė – saldus medutis“, „Medkopis“, „Vaško dovanėlės“, „Kalėdiniai žaisliukai ir dekoracijos“, „Grabnyčių žvakės“, „Karpinių ažūrai“, „Tas kiaušinio margumėlis“, „Kalėdiniai vainikai su vaško dekoracijomis“.
Visi jie sutraukia labai daug susidomėjusiųjų. Į užsiėmimus atvyksta tiek vaikai, tiek suaugusieji. Edukacijas veda pati L. Bakaitienė. Kadangi pedagogė dar dirba ir savo tiesioginį darbą, edukaciniai užsiėmimai dažniausiai vyksta vakarais ir poilsio dienomis. „Darbo daug, tenka aukoti laisvalaikį, tačiau taip mes užsidirbame savo reikmėms, susimokame už elektrą, galime išvykti pasižmonėti“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Kaip atrodo bitelė? Kur ir kaip surenka medų? Kaip suranda kelią į namus? Kokios mėgstamos spalvos? Kiek bitės gyvena? Kaip vadinasi „miestas“ ir „namas“, kuriuose gyvena bitelės? Į šiuos ir kitus klausimus vaikams padeda atsakyti bitutė Šelvytė.
Tačiau, pasak L. Bakaitienės, šis edukacinis užsiėmimas skirtas ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Jis vykdomas visus metus.
Užsiėmime Lina paprastai atskleidžia, ką reiškia posakis „darbšti kaip bitė“ ir kodėl sakoma, kad be bičių nebūtų ir žmonių. Pasitelkdama multimediją supažindina, kur ir kaip bitės surenka medų. Edukacijų dalyviai vasarą gali patys pažvelgti į bičių avilio vidų arba stebėti ratuotųjų veiklą stikliniame aviliukyje.
Atvykusieji gauna paliesti, pauostyti, paragauti bičių produktų. Lina papasakoja, kaip bičių produktai stiprina sveikatą, demonstruoja bitininko rūbus, bitininkavimo įrankius ir įnagius, leidžia patiems išbandyti darbus.
Po užsiėmimo vaišinama medumi pagardinta žolelių arbata, duona su medumi.
Edukacija „Medkopis“ vyksta kaip tik šiuo metu iki pat rugsėjo – kol bitutės neša medų. Jos dalyviai susipažįsta su medingais augalais, įvairių rūšių medumi, jo skirtumais, ypatumais, su produktais, kurie dera prie medaus. L. Bakaitienė pasakoja, kaip vartoti medų, kiek žmogui reikia jo suvalgyti ir kokia šio produkto nauda sveikatai. Užsiėmime dalyviai patys išmoksta atakiuoti korį, išsisuka medų, jį išsikošia.
Po užsiėmimo surengiama skirtingo medaus degustacija, geriama žolelių arbata. Tai – vasarinis užsiėmimas.
Žiemą, advento laikotarpiu, labai mėgiama kalėdinių vainikų su vaško dekoracijomis gamyba. Užsiėmime papasakojamos gražiausios istorijos apie Kalėdų tradicijas, papročius. Dalyviai susikuria savo kalėdinį vainiką su kvepiančiais prieskoniais, džiovintais augalais, vaško papuošimais. Būna gera ir jauku.
Taip pat smagu būna ir velykinėje edukacijoje „Tas kiaušinio margumėlis“. Lankytojai patys margina kiaušinį, mažesni jį piešia, o iš anksto susitarusieji gali išmokti marginti vašku. Kol rankos užimtos darbu, L. Bakaitienė paprastai pasakoja apie krikščionišką Velykų kilmę, papročius, margučio, kaip pavasario ir gyvybės simbolio, vaidmenį mūsų kultūroje, aiškinama raštų reikšmė.
Apskritus metus Didžiuosiuose Šelviuose vyksta vaško dovanėlių gamyba. Užsiėmimuose pasakojama, iš kur atsiranda vaškas, apie artėjančio laikotarpio tradicijas, papročius, vaško žvakių naudojimą, jų poveikį sveikatai. Per veiklas išbandomas vienas iš būdų pasidaryti žvakę. Dalyviai gali pasirinkti iš kelių variantų: senovinių žvakių liejimo, jų „auginimo“, sukimo iš vaškuolės ir gaminimo formelėse. Išmokstama pasigaminti reikiamą lininį dagtį. Pamokoma, kaip savo pagamintą žvakelę papuošti vaško dekoracijomis.
Moksleiviai ir suaugusieji mėgsta ir L. Bakaitienės ypatingąją edukaciją „Karpinių ažūrai“. Joje plonyčių karpinių autorė siūlo mokytis teminių, proginių karpinių meno. Galima išsikarpyti užuolaidėlę, gyvybės medį, atviruką, knygos skirtuką, snaiges. Susirinkusieji pamokomi išsilankstyti, nusipiešti savo piešinį, gali naudoti duodamą trafaretą. Užsiėmimuose pasigamintu karpiniu galima pasipuošti savo namus, rankdarbį dovanoti.
Didžiųjų Šelvių kaimo bendruomenėje yra ką veikti. Reikia tik susitarti su jos „širdimi“ Lina Bakaitiene ir leistis patirti pačių išsirinktą nuotykį.
Galerija: Šelvių medutis
Publikuota: 2019-06-11 11:20:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi
* Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|