|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2019-06-03 16:12
|
|
|
Penktadienį nuo ryto iš melioracijos kanalo įvairiais būdais buvo likviduojami nežinia iš kur atplūdę riebalai. Ugniagesiai gelbėtojai teršalų prisėmė visą 200 litrų talpyklą.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Baigiantis darbo savaitei ugniagesiai buvo iškviesti neįprastu reikalu: iš melioracijos griovio jiems teko išsemti visą statinę riebalų.
Iš vamzdžio bėgo aliejus?
Ketvirtadienį į darbo pabaigą rajono laukuose, Bačkiškių kaimo teritorijoje (Keturvalakių sen.), technikai valant melioracijos griovį iš šlaite atsivėrusio vandens rinktuvo staiga kliūstelėjo rusvai gelsvas skystis.
Darbininkai vamzdį užkišo, o pačiame griovyje suformavo užtvaras, kad teršalai nenutekėtų tolyn.
Apie incidentą buvo pranešta melioracijos griovių valymo darbus užsakiusios Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus darbuotojams.
Penktadienį ryte į Bačkiškių kaimo laukus nuvykę Savivaldybės atstovai iškvietė aplinkosaugininkus ir ugniagesius.
Iš pradžių manyta, kad į griovį iš rinktuvo išsiliejo kažkokie naftos produktai.
Vis dėlto įvykio vietą apžiūrėję specialistai buvo linkę manyti, jog tai – ne cheminė, o biologinė tarša. Teršalų kvapas ir išvaizda labiau priminė riebalus, galbūt seną aliejų.
Stebino į griovį sutekėjusių teršalų kiekis: jie pasklido 20–30 metrų kanalo atkarpoje ir padengė vandens paviršių neplonu sluoksniu.
Ir sėmė, ir purškė
Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) ugniagesiai gelbėtojai pirmiausia riebalus mėgino purkšti ekologiškais sorbentais, kurie teršalus išskaido ir neutralizuoja. Vis dėlto riebalų kiekis buvo per didelis, tad darbas pasirodė neefektyvus.
Tuomet neaiškios kilmės teršalus specialiu pūstuvu nuspręsta supūsti į maždaug 2 metrų atkarpą ir ją užtvenkus viską išsemti. Gelbėtojai teršalų prisėmė pilną 200 litrų talpyklą.
Riebalų likučius ugniagesiai neutralizavo nupurškę sorbentais.
Baigę darbus griovyje prie kelio pralaidos gelbėtojai dar ištiesė boninę užtvarą, kuri sulaikytų iš rinktuvo išplautus riebalų likučius, jei savaitgalį būtų plūstelėję lietaus.
Glūdėjo po žeme
Vykdant teršalų likvidavimo darbus buvo ieškoma ir taršos židinio, bet apžiūrint teritoriją jo rasti nepavyko.
Į griovyje atsivėrusį rinktuvą suvesta nemažai lauko drenažo, tad kurioje vietoje buvo išpilti riebalai, neaišku.
– Apžiūrėję laukus neradome jokių šviežių vėžių, kokių nors veiklos pėdsakų. Gali būti, kad tie teršalai kažkurioje vietoje, kokiame nors šulinėlyje, buvo išpilti gerokai seniau. Jie drenažo vamzdžiu subėgo į rinktuvą, juo atitekėjo iki griovio. Tačiau kadangi šis buvo užakęs, riebalai glūdėjo beveik pusmetrį po žeme dumblo ir nuosėdų sluoksniu, jie taip susikaupę ir liko iki šios dienos.
Paskutiniu metu Lietuvoje buvę atvejų, kai upeliuose ar kanaluose pasirodė jau skaidytis pradėję naftos produktai, kuriuos į drenažo sistemą kažkada supylė neatsakingi pavojingų atliekų surinkėjai. Šiuo atveju, manau, tai nėra pavojingi cheminiai teršalai, greičiau tai biologinės kilmės produktas. Tačiau ir jis į aplinką neturi patekti. Aliejus ar panašios kilmės riebalai gal ir nepadarytų didelės žalos augmenijai, tačiau pasklidę keltų pavojų faunai – žuvims, paukščiams, vabalams ir kt., kurie apsivėlę lipnia medžiaga gali žūti, – kalbėjo Savivaldybės administracijos vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis.
Priduos atliekų tvarkytojams
Kas supylė riebalus į drenažo sistemą – ar panaudoto nebereikalingo produkto taip atsikratė patys savininkai, ar kokia nors juos utilizuoti turėjusi firma – išsiaiškinti sudėtinga ir teršėjai greičiausiai nustatyti nebus.
Kaip sakė Aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Vitas Bakas, kadangi visi teršalai surinkti, žala gamtai padaryta nebuvo.
Vilkaviškio PGT viršininkas Erlandas Armanavičius teigė, kad ši vieta bus dar kartą apžiūrėta, norint įsitikinti, jog riebalai į aplinką nebesisunkia ir pavojaus gamtai nekelia.
Surinkti neaiškios kilmės riebalai savaitgalį buvo palikti pas vietinį ūkininką, o vėliau bus priduoti atliekų tvarkytojams. Už teršalų likvidavimą sumokėti teks rajono Savivaldybei.
Baigiantis darbo savaitei ugniagesiai buvo iškviesti neįprastu reikalu: iš melioracijos griovio jiems teko išsemti visą statinę riebalų. |
Ketvirtadienį į darbo pabaigą rajono laukuose, Bačkiškių kaimo teritorijoje (Keturvalakių sen.), technikai valant melioracijos griovį iš šlaite atsivėrusio vandens rinktuvo staiga kliūstelėjo rusvai gelsvas skystis.
Darbininkai vamzdį užkišo, o pačiame griovyje suformavo užtvaras, kad teršalai nenutekėtų tolyn.
Apie incidentą buvo pranešta melioracijos griovių valymo darbus užsakiusios Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus darbuotojams.
Penktadienį ryte į Bačkiškių kaimo laukus nuvykę Savivaldybės atstovai iškvietė aplinkosaugininkus ir ugniagesius.
Iš pradžių manyta, kad į griovį iš rinktuvo išsiliejo kažkokie naftos produktai.
Vis dėlto įvykio vietą apžiūrėję specialistai buvo linkę manyti, jog tai – ne cheminė, o biologinė tarša. Teršalų kvapas ir išvaizda labiau priminė riebalus, galbūt seną aliejų.
Stebino į griovį sutekėjusių teršalų kiekis: jie pasklido 20–30 metrų kanalo atkarpoje ir padengė vandens paviršių neplonu sluoksniu.
Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) ugniagesiai gelbėtojai pirmiausia riebalus mėgino purkšti ekologiškais sorbentais, kurie teršalus išskaido ir neutralizuoja. Vis dėlto riebalų kiekis buvo per didelis, tad darbas pasirodė neefektyvus.
Tuomet neaiškios kilmės teršalus specialiu pūstuvu nuspręsta supūsti į maždaug 2 metrų atkarpą ir ją užtvenkus viską išsemti. Gelbėtojai teršalų prisėmė pilną 200 litrų talpyklą.
Riebalų likučius ugniagesiai neutralizavo nupurškę sorbentais.
Baigę darbus griovyje prie kelio pralaidos gelbėtojai dar ištiesė boninę užtvarą, kuri sulaikytų iš rinktuvo išplautus riebalų likučius, jei savaitgalį būtų plūstelėję lietaus.
Vykdant teršalų likvidavimo darbus buvo ieškoma ir taršos židinio, bet apžiūrint teritoriją jo rasti nepavyko.
Į griovyje atsivėrusį rinktuvą suvesta nemažai lauko drenažo, tad kurioje vietoje buvo išpilti riebalai, neaišku.
– Apžiūrėję laukus neradome jokių šviežių vėžių, kokių nors veiklos pėdsakų. Gali būti, kad tie teršalai kažkurioje vietoje, kokiame nors šulinėlyje, buvo išpilti gerokai seniau. Jie drenažo vamzdžiu subėgo į rinktuvą, juo atitekėjo iki griovio. Tačiau kadangi šis buvo užakęs, riebalai glūdėjo beveik pusmetrį po žeme dumblo ir nuosėdų sluoksniu, jie taip susikaupę ir liko iki šios dienos.
Paskutiniu metu Lietuvoje buvę atvejų, kai upeliuose ar kanaluose pasirodė jau skaidytis pradėję naftos produktai, kuriuos į drenažo sistemą kažkada supylė neatsakingi pavojingų atliekų surinkėjai. Šiuo atveju, manau, tai nėra pavojingi cheminiai teršalai, greičiau tai biologinės kilmės produktas. Tačiau ir jis į aplinką neturi patekti. Aliejus ar panašios kilmės riebalai gal ir nepadarytų didelės žalos augmenijai, tačiau pasklidę keltų pavojų faunai – žuvims, paukščiams, vabalams ir kt., kurie apsivėlę lipnia medžiaga gali žūti, – kalbėjo Savivaldybės administracijos vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis.
Kas supylė riebalus į drenažo sistemą – ar panaudoto nebereikalingo produkto taip atsikratė patys savininkai, ar kokia nors juos utilizuoti turėjusi firma – išsiaiškinti sudėtinga ir teršėjai greičiausiai nustatyti nebus.
Kaip sakė Aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Vitas Bakas, kadangi visi teršalai surinkti, žala gamtai padaryta nebuvo.
Vilkaviškio PGT viršininkas Erlandas Armanavičius teigė, kad ši vieta bus dar kartą apžiūrėta, norint įsitikinti, jog riebalai į aplinką nebesisunkia ir pavojaus gamtai nekelia.
Surinkti neaiškios kilmės riebalai savaitgalį buvo palikti pas vietinį ūkininką, o vėliau bus priduoti atliekų tvarkytojams. Už teršalų likvidavimą sumokėti teks rajono Savivaldybei.
Galerija: Biologinė tarša
Publikuota: 2019-06-03 16:12:05
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi
* Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|