Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gamta

---

Vartelių liepa.

Algimanto DUBICKO nuotr.

Iki pat rugsėjo lietuviai kviečiami keliauti po šalį ir atrasti 25 įspūdingiausius saugomus medžius. Iš jų 3 pasislėpę Marijampolėje ir Vilkaviškio rajone. Kone kiekvienas iš šių medžių slepia retą atsiradimo istoriją. Tad ar įsivaizduojate, kiek šią vasarą išgirstumėte legendų, jei aplankytumėte visus garsiausius šalies plačiakamienius?

Slapta liepos istorija

Prieš 7-erius metus pirmasis Vartelių liepą pastebėjo tuomet dar eigulio pareigas ėjęs Algimantas Dubickas. Išskirtinį medį jis sako aptikęs bevaikščiodamas mišku. Liepa buvo apleista, apaugusi brūzgynais, tad eidamas pro šalį žmogus nė nesusimąstytum, kad šioje vietoje stovi 5, 5 m apimties medis. „Turbūt pradėjęs senti ėmiau iš tolo atpažinti gamtos retenybes. Esu aptikęs juodojo gandro lizdą, Vartelių liepą“, – pasakoja A. Dubickas.



Radęs išskirtinį medį

A. Dubickas kartu su tuometiniu Bartninkų seniūnu šviesaus atminimo Petru Čirvinsku vietovę ėmė tvarkyti taip, kad atsirastų daugiau vietos skleistis liepos grožiui.

Atrasta liepa užminė paslaptį, kurią A. Dubickui knietėjo išnarplioti – kas kadaise šioje vietoje stūksojo šalia liepos? Pradėjęs domėtis, klausinėti žmonių vyriškis išsiaiškino, kad čia būta sodybos, joje gyveno Kajokų šeima. 1944 m. šeimyna buvo ištremta, kai sugrįžo, į sodybą įsikelti šeimai jau nebuvo leista. Tačiau A. Dubickui pavyko surasti šioje sodyboje augusią Birutę Majauskienę ir pakviesti ją pasižvalgyti po vietovę.

„Kaip namų prisiminimas, dar yra likęs jurginų krūmas. Kur kadaise buvo pamatai, ten išaugęs ąžuolas. Neseniai siūliau B. Majauskienei šioje vietoje koplytstulpį pastatyti ar nušlifuotą akmenį, kad ilgam liktų įamžinimas“, – pasakoja A. Dubickas.



Norėtų, kad vieta išliktų

Kai kartu su šeima buvo ištremta į Vokietiją, B. Majauskienei buvo 7-eri. Netoliese, Kybartų pusėje, gyvenanti moteris sako, kad nors buvo maža – prisiminimai labai ryškūs. „Buvo 1944 m. rugpjūtis, kai mus, penkis vaikus, ir tėvus susodino į vežimą ir išvežė. Delsti vokiečiai neleido, išėjome kaip stovėjome ir daugiau į šituos namus negrįžome“, – pasakoja

B. Majauskienė.

Apie tėviškės buvimo vietą moteris sako žinojusi. Nors sugrįžusiai po karo teko apsigyventi kitur, kartais į šias apylinkes užsukdavo.

„Tėviškę esu parodžiusi savo vaikams. Neseniai nuvažiavome pasidairyti ir su brolio sūnumi. Dabar ten – vien miškas, bet norėtųsi, kad vieta išliktų ir kad liepa, kuri augo prie klėties, dar ilgai apie kadaise buvusią gyvenvietę ir čia dienas leidusią šeimą primintų“, – sako dabar jau 82-ejų B. Majauskienė.



Įžymybės ir nežinomi grynuoliai

Šią vasarą Vartelių liepą ir likusius 24 medžius, tarp kurių dar du – Dabulevičių maumedis ir Meškėnų liepa – yra Marijampolės ir Vilkaviškio rajono savivaldybėse, kviečia atrasti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) kartu su kelionių portalu pamatyklietuvoje.lt. Kai kuriuos iš 25 medžių galbūt jau ir esate lankę, tačiau kitus išvysite pirmą kartą ir, galimas daiktas, reikės įdėti šiek tiek pastangų, kad tuos slaptus grynuolius atrastumėte.

„Stelmužės ąžuolą gal jau ir daug kas matė, bet turbūt kur kas mažiau yra mačiusių 600 metų senumo Adamavo ąžuolą. Na, arba storiausią Lietuvoje Rumšiškių miško pušį, augančią Kauno marių regioniniame parke. Kas dar neaplankė, išties įspūdinga yra Raganų eglė Rambyno regioniniame parke, ji turi iš viso 17-a kamienų. Įspūdingų medžių šalyje netrūksta ir tai nebūtinai ąžuolai ar liepos. Sartų regioniniame parke auga nuostabi Dusetų vinkšna“, – pasakoja idėjos sumanytoja, VSTT prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė.

Atrinkti ir gyventojų dėmesiui pateikti 25 medžius – nelengva užduotis, nes iš viso Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre yra sužymėta apie keturis šimtus medžių. Artimiausiu metu dalį iš šių medžių planuojama tvarkyti, šalia statyti naujus informacinius stendus.



Atradusiesiems medžius – dovanos

Žaidimo „Aplankyk 25 įspūdingiausius medžius“ esmė – surasti į įspūdingiausių medžių sąrašą įtrauktus plačiakamienius ir pasižymėti juos savo mobiliajame telefone (naudojantis GPS siųstuvu). 25 medžių koordinates ir jų pažymėjimo galimybę rasite adresu www.pamatykLietuvoje.lt/medziai .

Aplankiusieji ir pažymėjusieji 25 medžius gaus specialų prizo kodą, kurį galės iškeisti į prizą – knygas „Medžiai“ arba „Lietuvos saugomos teritorijos“. Na, o žaidimo dalyviai, atvykę atsiimti knygos į Saugomų teritorijų nacionalinį lankytojų centrą Vilniuje, dar gaus ir papildomą prizą – ekskursiją po Nacionalinį lankytojų centrą, kur galės geriau susipažinti su Lietuvos nacionaliniais ir regioniniais parkais.

Akcijos maršrutas suformuotas taip, kad keliautojai galėtų pasirinkti iš keleto galimų krypčių. Daug įspūdingų medžių stūkso aplink Kauną, tad vieną savaitgalį galite paskirti išvykai į šią Lietuvos dalį. Kiti maršrutai nusidriekę į Aukštaitiją. Įspūdingiausius medžius keliautojai kviečiami atrasti ir vykdami Mažosios Lietuvos ar Žemaitijos maršrutais.







Užsk. 1605

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---