Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Įvertinimas

---

Jokūbui Čėplai trečioji vieta Lietuvos Respublikos taurės regatoje kol kas – pats svarbiausias laimėjimas.

Dainiaus Čėplos nuotr.

Buriuotojas Jokūbas Čėpla su „Optimist“ klasės laiveliu aktyviai treniruojasi dar tik antras sezonas, tačiau jis pasiekė tai, apie ką pats tik slapta svajojo – laimėjo trečiąją vietą sportininkų iki 12 metų amžiaus grupėje Lietuvos Respublikos taurės regatoje Nidoje.

Pradedančiam buriuotojui tai – tikrai didelis pasiekimas. Šis apdovanojimas, pasak Jokūbo, yra labai garbingas ir įpareigojantis nesustoti. Mat tą savaitgalį, gegužės 10–12 d., Nidoje susirinko patys geriausi Lietuvos buriuotojai ir svečiai iš Latvijos bei Estijos. Iš viso rungėsi beveik 200 sportininkų.

Tiesa, į šias prestižines varžybas susirinkę buriuotojai turėjo progą patirti, kad šiame sporte sąlygas diktuoja gamta. Pirmosios dienos lenktynės neįvyko dėl štilio, o antrąją dieną jos buvo nutrauktos dėl atslinkusio itin tiršto rūko.

„Labai gaila, kad senis Neptūnas pirmąją dieną pagailėjo vėjo, bet užtat leido pasigrožėti pavasariškai žydinčia Nida. Visą dieną vaikų akys žvilgčiojo į iškeltą vėliavą, kuri skelbė, jog rungtynės atidėtos, bet, deja, ji taip ir kabojo iki vakaro. Antrąją regatos dieną ir vėl Neptūnas iškrėtė pokštą – davė vėjo, bet po pirmo plaukimo paleido rūką. Vaizdas – nepakartojamas, bet sportininkams buvo neįmanoma naviguoti ir antrasis plaukimas buvo nutrauktas. Tad tądien „suplauktas“ tik vienas įskaitinis plaukimas. Jokūbas jame parodė tikrai puikų rezultatą, kuris pateisino mūsų individualų ankstyvą pavasarinio pasiruošimo etapą. Nepasidavė jis ir svarbiausiame – trečiajame plaukime. Vadinasi, tikrai ne veltui mudu dirbome“, – pasakojo Jokūbo tėtis Dainius Čėpla.

Berniukas šįmet pradėjo treniruotis labai anksti – savo laivelį į Paežerių ežerą jis nuleido pirmasis iš visų rajono buriavimo entuziastų. Treniruotasi daug, juolab kad ir tėtis šioje srityje – pirmas pagalbininkas. Treniruotėse jis nuolat kartu, kateriu seka sūnų iš paskos.

„Galiu sakyti, kad užaugau po burėmis, nes mano šeima mus su broliu nuo mažumės pratino prie vandens. Tėtis pats buriuotojas, tad jo jachtoje čiupinėti rumpelį (laivo vairalazdę – aut. past.) teko dar visai mažam“, – pasakojo dešimtmetis Jokūbas.

Nors tėtis prie vandens taip pat pratino ir brolį, bet į buriavimą palinko tik Jokūbas. „Man patinka sportas, kuriame už savo rezultatus atsakai pats ir kur nereikia raudonuoti už kitų klaidas. Buriuodamas susiradau daug draugų iš kitų miestų, bet kai prasideda varžybos, mes iškart tampame konkurentai ir kovojame kiekvienas už save“, – atviravo jaunasis buriuotojas.

Kaip sutartinai teigė tėvas ir sūnus, šįmet tokių rezultatų, kokius Jokūbas pasiekė gegužės pradžioje, jiedu tikėjosi nebent baigiantis sezonui, bet abu dirbo atkakliai ir nuoširdžiai. Vos išaušus pavasariui dvi savaites kiekvieną dieną Jokūbas intensyviai ruošėsi buriavimo sezonui Kauno mariose. Tuo metu buvo visko: nuo visiško štilio per regatą iki 14–15 m/s vėjo treniruotėje. Vaikas atlaikė ir draugišką regatą su Kauno ir Pernu (Estija) komandomis bei „Bangpūčio“ taurės regatą. Abi užbaigtos prizinėmis vietomis. Bet Jokūbas su tėčiu tada nusprendė, kad klaidų – dar daug ir yra kur tobulėti. Buvo ir nuostolių – pramuštas bortas per incidentą regatoje, tačiau Jokūbas po to tik su dar didesniu užsispyrimu kovojo toliau.

„Šįmet mintys apie mažais žingsneliais artėjantį tikslą nedavė ramybės. Ir nors labai lėtai, kartais pro sukąstus, dar klibančius pieninius dantis, kartais per ašarotas vaikiškas akis ar pavasariniame lediniame vandenyje permirkusias pamėlynavusias rankas, bet jis artėja. Mes jį pasieksime, nes žinome, ko norime. Svajonės tam ir yra, kad išsipildytų!“ – sūnaus pasiekimais nuoširdžiai džiaugėsi tėtis, pridėdamas, jog tai yra tik pirmasis žingsnis einant siekiamo tikslo link.

Galerija: J. Čėpla

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---