|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Istorija
|
|
|
Po oficialios šventės dalies susirinkusieji buvo pakviesti į ekskursiją po Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Šiemet tradicinė Ąžuolyno diena Basanavičynėje buvo išskirtinė. Didžiausiam Lietuvoje žmogaus rankomis sodintam Tautinio atgimimo ąžuolynui suėjo 30 metų.
Į Jono Basanavičiaus gimtinę atvykusius Nepriklausomybės Akto signatarus bei tautiškumo dvasia degančius mūsų rajono ir visos šalies gyventojus pasitiko renginio vedėjos, Lietuvoje žinomos muzikologės Zitos Kelmickaitės raginimai susiburti ir visiems kartu semtis tvirtybės iš žaliuojančių ąžuolų.
Šventiniame renginyje netrūko sveikinimo ir padėkos žodžių, o nuotaiką dar labiau skaidrino Kybartų kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestro „Kybartai“, taip pat Marijampolės folkloro ansamblio „Žibinyčia“ bei Vilkaviškio kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvo „Lelija“ pasirodymai.
Žodžio kišenėje neieškanti Z. Kelmickaitė „Kybartų“ orkestrą net pavadino geriausiu orkestru Lietuvoje ir pasidžiaugė, kad jo tradicijos tęsiamos iš kartos į kartą. Renginio vedėja vieną po kito kvietė garbius svečius, ragindama juos netuščiažodžiauti, o kalbėti iš širdies.
Šventėje dalyvavęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika prisiminė, kad dar besimokydamas pirmoje klasėje yra lankęsis dabartinėje Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno teritorijoje. Tuomet, prieš 30 metų, čia dar buvo paprasti laukai, ganėsi žirgai. Ministras prisipažino visada norėjęs ir pats ąžuolyne pasodinti savo medelį, todėl renginio pabaigoje džiaugėsi galėjęs šią svajonę įgyvendinti.
Kartu su Seimo nariu Kęstučiu Smirnovu aplinkos ministras įteikė padėkas labiausiai prie Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno įkūrimo ir puoselėjimo prisidėjusiems žmonėms: iniciatyvinės grupės nariams Vitaliui Stepuliui, Vygandui Čaplikui, Romui Survilai, Algimantui Kepežėnui, Kęstučiui Labanauskui, buvusiam „Santakos“ laikraščio fotografui Romui Čėplai bei Jono Basanavičiaus gimtinės vedėjai Rūtai Vasiliauskienei.
Nė vienos Ąžuolyno dienos šventės nepraleidžianti Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė kreipėsi į visus Nepriklausomybės Akto signatarus, ragino juos bendrauti su savo sodintais ąžuolais, nes, anot jos, žmogui reikia medžių, o medžiams – žmonių. Viešnia taip pat trumpai prisiminė ąžuolyno atsiradimo istoriją.
„Ąžuolynas pradėtas sodinti 1989-ųjų balandį. Dar prieš tai, vasarį, Vilniuje ant Tauro kalno susitiko keletas iniciatyvinės grupės narių, kurie tiesiog „virė“ idėja sodinti ąžuolyną. Buvo svarstoma keletas variantų, kur ąžuolynas galėtų atsirasti. Jono Basanavičiaus gimtinę pasiūlė Rimantas Krupickas. Vis dėlto ne mažiau nuopelnų turėtų atitekti ir tuometiniam Bartninkų kolūkio pirmininkui Vladui Markauskui, kuris skyrė žemės būsimam ąžuolynui. Tais laikais tam reikėjo daug drąsos“, – kalbėjo B. Valionytė.
Ji iniciatyvinės grupės nariams V. Stepuliui, V. Čaplikui, R. Survilai, A. Kepežėnui bei K. Labanauskui įteikė unikalią dovaną – 1990-ųjų kovo 11 d. gimusios Viltės Augūnaitės ištartų žodžių „Kovo vienuoliktoji“ balso vibracijos virpesių fotonuotrauką.
Ąžuolyno krikštatėviu vadinamas V. Stepulis taip pat trumpai prisiminė šios visai Lietuvai svarbios vietos atsiradimo istoriją. Jo teigimu, ąžuolus sodinti pasirinkta neatsitiktinai. Sąjūdžio metais kilusį laisvės troškimą norėta padaryti matomą, gyvą, augantį ir amžiną. O būtent ąžuolai simbolizuoja stiprybę bei tvirtybę, tad juose ir sukoncentruotos žmonių viltys, troškimai, tikėjimas ateitimi. V. Stepulis visus ragino nuolat lankyti Ožkabalius, stebėti augančius ąžuolus.
Šventėje dalyvavęs Vilkaviškio savivaldybės vicemeras Bernardas Marčiukonis pasidžiaugė, kad šis istorinis ąžuolynas pasodintas būtent mūsų rajone ir jungia įvairaus amžiaus bei skirtingų kartų žmones. Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas apdovanojo į Ožkabalius atvykusius keturis Tautinio atgimimo ąžuolyno iniciatyvinės grupės narius: V. Stepulį, V. Čapliką, R. Survilą bei A. Kepežėną. Administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė Savivaldybės dovanėles įteikė B. Valionytei, R. Vasiliauskienei bei renginio vedėjai Z. Kelmickaitei.
Dovanų būta ir daugiau. Lietuvos nacionalinio muziejaus, kurio vienas iš padalinių yra Jono Basanavičiaus gimtinė, direktorė Rūta Kačkutė įteikė padėkas ir ilgaamžiškumo linkėjo trims šio muziejaus darbuotojams: vedėjai R. Vasiliauskienei, prižiūrėtojui Eimui Pautieniui bei administratoriui Sauliui Grinevičiui.
Po daugybės sveikinimo kalbų visi susirinkusieji buvo pakviesti į teatralizuotą ekskursiją po Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną. Buvo lankomi svarbiausi šios unikalios, daugiau nei 40 hektarų užimančios teritorijos objektai: Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarų giraitė, Šauklio skulptūra, storiausias ąžuolas ir kt.
Šventės dalyviai buvo vaišinami dilgėlių sriuba, kviečiami paskanauti Jono Basanavičiaus gimtinės darbuotojų išvirtos gilių kavos ir arbatos.
Renginio svečiams taip pat pristatyti du leidiniai: Reginos Jasukaitienės sudaryta knyga „Atgimimo ąžuolyno sumanytojai su fotomenininku Romu Čėpla“ ir Dovilės Krupickaitės knyga „Turiu eiti“, kurioje aprašomas jos tėčio Rimanto Krupicko, geografo, mokslininko, keliautojo, vieno iš ąžuolyno Ožkabaliuose iniciatorių, gyvenimo kelias.
Pasibaigus oficialiai renginio daliai, šventinis šurmulys J. Basanavičiaus gimtinėje netilo dar ilgai. Iš tolimiausių šalies kampelių susirinkę žmonės ilgai vaikštinėjo po ypatingą aurą skleidžiantį ąžuolyną, sėdėjo po plačialapiu kaštonu patriarcho gimtinės kieme, lankė muziejų ir alsavo šioje vietoje tvyrančia tautiškumo dvasia.
Šiemet tradicinė Ąžuolyno diena Basanavičynėje buvo išskirtinė. Didžiausiam Lietuvoje žmogaus rankomis sodintam Tautinio atgimimo ąžuolynui suėjo 30 metų. |
Į Jono Basanavičiaus gimtinę atvykusius Nepriklausomybės Akto signatarus bei tautiškumo dvasia degančius mūsų rajono ir visos šalies gyventojus pasitiko renginio vedėjos, Lietuvoje žinomos muzikologės Zitos Kelmickaitės raginimai susiburti ir visiems kartu semtis tvirtybės iš žaliuojančių ąžuolų.
Šventiniame renginyje netrūko sveikinimo ir padėkos žodžių, o nuotaiką dar labiau skaidrino Kybartų kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestro „Kybartai“, taip pat Marijampolės folkloro ansamblio „Žibinyčia“ bei Vilkaviškio kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvo „Lelija“ pasirodymai.
Žodžio kišenėje neieškanti Z. Kelmickaitė „Kybartų“ orkestrą net pavadino geriausiu orkestru Lietuvoje ir pasidžiaugė, kad jo tradicijos tęsiamos iš kartos į kartą. Renginio vedėja vieną po kito kvietė garbius svečius, ragindama juos netuščiažodžiauti, o kalbėti iš širdies.
Šventėje dalyvavęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika prisiminė, kad dar besimokydamas pirmoje klasėje yra lankęsis dabartinėje Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno teritorijoje. Tuomet, prieš 30 metų, čia dar buvo paprasti laukai, ganėsi žirgai. Ministras prisipažino visada norėjęs ir pats ąžuolyne pasodinti savo medelį, todėl renginio pabaigoje džiaugėsi galėjęs šią svajonę įgyvendinti.
Kartu su Seimo nariu Kęstučiu Smirnovu aplinkos ministras įteikė padėkas labiausiai prie Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno įkūrimo ir puoselėjimo prisidėjusiems žmonėms: iniciatyvinės grupės nariams Vitaliui Stepuliui, Vygandui Čaplikui, Romui Survilai, Algimantui Kepežėnui, Kęstučiui Labanauskui, buvusiam „Santakos“ laikraščio fotografui Romui Čėplai bei Jono Basanavičiaus gimtinės vedėjai Rūtai Vasiliauskienei.
Nė vienos Ąžuolyno dienos šventės nepraleidžianti Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė kreipėsi į visus Nepriklausomybės Akto signatarus, ragino juos bendrauti su savo sodintais ąžuolais, nes, anot jos, žmogui reikia medžių, o medžiams – žmonių. Viešnia taip pat trumpai prisiminė ąžuolyno atsiradimo istoriją.
„Ąžuolynas pradėtas sodinti 1989-ųjų balandį. Dar prieš tai, vasarį, Vilniuje ant Tauro kalno susitiko keletas iniciatyvinės grupės narių, kurie tiesiog „virė“ idėja sodinti ąžuolyną. Buvo svarstoma keletas variantų, kur ąžuolynas galėtų atsirasti. Jono Basanavičiaus gimtinę pasiūlė Rimantas Krupickas. Vis dėlto ne mažiau nuopelnų turėtų atitekti ir tuometiniam Bartninkų kolūkio pirmininkui Vladui Markauskui, kuris skyrė žemės būsimam ąžuolynui. Tais laikais tam reikėjo daug drąsos“, – kalbėjo B. Valionytė.
Ji iniciatyvinės grupės nariams V. Stepuliui, V. Čaplikui, R. Survilai, A. Kepežėnui bei K. Labanauskui įteikė unikalią dovaną – 1990-ųjų kovo 11 d. gimusios Viltės Augūnaitės ištartų žodžių „Kovo vienuoliktoji“ balso vibracijos virpesių fotonuotrauką.
Ąžuolyno krikštatėviu vadinamas V. Stepulis taip pat trumpai prisiminė šios visai Lietuvai svarbios vietos atsiradimo istoriją. Jo teigimu, ąžuolus sodinti pasirinkta neatsitiktinai. Sąjūdžio metais kilusį laisvės troškimą norėta padaryti matomą, gyvą, augantį ir amžiną. O būtent ąžuolai simbolizuoja stiprybę bei tvirtybę, tad juose ir sukoncentruotos žmonių viltys, troškimai, tikėjimas ateitimi. V. Stepulis visus ragino nuolat lankyti Ožkabalius, stebėti augančius ąžuolus.
Šventėje dalyvavęs Vilkaviškio savivaldybės vicemeras Bernardas Marčiukonis pasidžiaugė, kad šis istorinis ąžuolynas pasodintas būtent mūsų rajone ir jungia įvairaus amžiaus bei skirtingų kartų žmones. Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas apdovanojo į Ožkabalius atvykusius keturis Tautinio atgimimo ąžuolyno iniciatyvinės grupės narius: V. Stepulį, V. Čapliką, R. Survilą bei A. Kepežėną. Administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė Savivaldybės dovanėles įteikė B. Valionytei, R. Vasiliauskienei bei renginio vedėjai Z. Kelmickaitei.
Dovanų būta ir daugiau. Lietuvos nacionalinio muziejaus, kurio vienas iš padalinių yra Jono Basanavičiaus gimtinė, direktorė Rūta Kačkutė įteikė padėkas ir ilgaamžiškumo linkėjo trims šio muziejaus darbuotojams: vedėjai R. Vasiliauskienei, prižiūrėtojui Eimui Pautieniui bei administratoriui Sauliui Grinevičiui.
Po daugybės sveikinimo kalbų visi susirinkusieji buvo pakviesti į teatralizuotą ekskursiją po Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną. Buvo lankomi svarbiausi šios unikalios, daugiau nei 40 hektarų užimančios teritorijos objektai: Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarų giraitė, Šauklio skulptūra, storiausias ąžuolas ir kt.
Šventės dalyviai buvo vaišinami dilgėlių sriuba, kviečiami paskanauti Jono Basanavičiaus gimtinės darbuotojų išvirtos gilių kavos ir arbatos.
Renginio svečiams taip pat pristatyti du leidiniai: Reginos Jasukaitienės sudaryta knyga „Atgimimo ąžuolyno sumanytojai su fotomenininku Romu Čėpla“ ir Dovilės Krupickaitės knyga „Turiu eiti“, kurioje aprašomas jos tėčio Rimanto Krupicko, geografo, mokslininko, keliautojo, vieno iš ąžuolyno Ožkabaliuose iniciatorių, gyvenimo kelias.
Pasibaigus oficialiai renginio daliai, šventinis šurmulys J. Basanavičiaus gimtinėje netilo dar ilgai. Iš tolimiausių šalies kampelių susirinkę žmonės ilgai vaikštinėjo po ypatingą aurą skleidžiantį ąžuolyną, sėdėjo po plačialapiu kaštonu patriarcho gimtinės kieme, lankė muziejų ir alsavo šioje vietoje tvyrančia tautiškumo dvasia.
Galerija: Basanavičynė
Publikuota: 2019-05-14 10:11:17
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|