|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Jaunimas
Susitikimo dalyviai aktyviai diskutavo, kokius jaunimo užimtumo trūkumus ir privalumus įrašyti į išdalytus lapus.Autorės nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
Praėjusią savaitę Atvirame jaunimo centre suorganizuotas renginys apie jaunimo užimtumo galimybes Vilkaviškyje. Susitikimą moderavo šio centro specialistės, EJS ambasadorės Virginija Denutienė bei Rūta Mikulytė. Jos pasveikino būrį susirinkusiųjų su Europos jaunimo savaite ir priminė, kad ji visoje Europoje vyksta kas dveji metai. „Šio renginio tikslas yra skatinti jaunimą dalyvauti priimant atsakingus sprendimus savo rajone. Šių metų Europos jaunimo savaitės tema yra „Demokratija ir aš“. Iš tiesų labai svarbu jaunuoliui prisidėti prie reikšmingų sprendimų, išsakyti savo nuomonę, išreikšti pilietinę poziciją. Džiaugiamės, jog jūs atvykote, nelikote abejingi“, – kalbėjo R. Mikulytė. Kad diskusija būtų lengva ir priimtina jaunimui, pasirinktas žaismingas anglų psichologo Edvardo de Bono šešių puodelių metodas. Visiems pasiūlyta „paragauti“ šešių spalvų „arbatos“, t. y. į jaunimo užimtumo galimybes mūsų mieste pažiūrėti iš šešių skirtingų pozicijų. Pavyzdžiui, „baltoji arbata“ simbolizavo faktus, statistiką, „juodoji arbata“ skatino įvardyti, ko mieste jaunimui trūksta labiausiai, „žalioji arbata“ padėjo išsakyti naujas idėjas bei galimybes ir t. t. Tad visi susitikimo dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupeles ir kiekviena jų kibo į darbą: lapuose surašė miesto jaunimo problemas, troškimus, idėjas ir net savo nuotaikas. Apibendrinus rezultatus paaiškėjo įdomių dalykų. Jaunimas Vilkaviškyje išvardijo nemažai įvairių vietų ir galimybių kuo nors užsiimti: jie savo lapuose įrašė Atvirą jaunimo centrą, sporto klubus, lauko treniruoklius, muzikos ir sporto mokyklas, biblioteką, dviračių klubą, kultūros centrą. Beveik visi dalyviai kaip vieną iš veiklos galimybių paminėjo savanorystę, taip pat šaulių ir skautų veiklą. Įdomu, jog tarp visų objektų, kuo gali naudotis vietos jaunimas, viena iš keturių grupių įvardijo bažnyčią, kita į šį sąrašą įtraukė kavinę „Santa Barbara“. Suėjimo dalyviai atkreipė dėmesį, kad Vilkaviškio mieste trūksta sporto bazės, techninių būrelių, dauguma paminėjo prastą jaunimo veiklos finansavimą, darbų ir apskritai užimtumo stoką, ypač vasarą. Vis dėlto kone labiausiai jauni žmonės pasigedo dalykų, kurių nenupirksi už jokius pinigus: tolerancijos, iniciatyvos, mokėjimo bendrauti, o kaip didžiausias grėsmes ir pavojus įvardijo patyčias, blogas kompanijas, priklausomybes bei žalingus įpročius. Tai – rimtas ženklas ir puiki proga pamąstyti suaugusiesiems, kurie tvirtina, jog jaunimui reikia tik pramogų ir interneto žaidimų. Ko gero, kažką praleidome... Diskusijos dalyviai pasigedo ir labai konkrečių dalykų, pavyzdžiui, psichologo, su kuriuo galėtų pabendrauti atėję į Atvirą jaunimo centrą. Taip pat norėta, kad šis centras dirbtų ilgiau, būtų pigesni būreliai, atsirastų daugiau galimybių realizuoti save. Žinoma, norėta ir tokių dalykų, kurie paprastai sunkiau pasiekiami periferijoje gyvenančiam jaunimui: „Hesburger“ ar „McDonald’s“ kavinių, vandens pramogų. Norėta ir elementarių dalykų: normalaus stadiono, kino teatro. Susirinkusieji įvardijo ir tai, ką, jų nuomone, reikėtų daryti, kad norai virstų realybe. Visi pripažino, jog svarbi motyvacija, veiklumas, tolerancija, noras pokyčius pradėti nuo savęs. Smagu, kad su jaunais žmonėmis susitikti neatsisakė ir jų norus bei priekaištus išgirdo susitikime dalyvavę Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė, jaunimo reikalų koordinatorė Danguolė Gudeliauskienė, rajono Tarybos nariai Jūratė Drunienė, Rimvydas Palubinskas. Vilkaviškio jaunimo centrui susitikime atstovavo direktorė Elena Čepaitė ir jos pavaduotoja Eglė Budrytė-Vilbikė. Kaip ir jaunieji susitikimo dalyviai, taip ir valdžios atstovai į gale renginio visiems išdalytus atvirukus įrašė, ką pasižada daryti, kad pokyčiai vyktų. Suaugusieji žadėjo daugiau dėmesio atkreipti į jaunimo problemas, jį išklausyti ir pagal galimybes stengtis padėti, inicijuoti dialogus tarp jaunimo ir savivaldos. Jauni žmonės rašė tai, kas yra pagal jų galimybes, ir žadėjo pradėti nuo paprastų, bet labai svarbių dalykų: būti tolerantiški, pakantūs kitiems, daugiau savanoriauti, drąsiau reikšti savo mintis, nepirkti nepilnamečiams rūkalų, netgi nueiti pas merą ir išsakyti jam savo idėjas dėl jaunimo pramogų. „Tuos atvirukus juose pasirašiusiems žmonėms po kurio laiko pristatysime į namus, kad primintume, ką jie pasižadėjo ir kaip tų pažadų laikosi. Svarbiausias mūsų tikslas ir buvo tas, jog jaunimas susitiktų su žmonėmis, kurie priima sprendimus, pasikalbėtų su jais, o ateityje iš to gimtų kokios nors idėjos ir konkretūs darbai. Kai kurie jaunuoliai pirmą kartą turėjo galimybę pabendrauti su Savivaldybės, rajono Tarybos atstovais. Kita vertus, gerai ir tai, kad suaugusieji pasikalbėjo su jaunimu, pamatė, kokie šie yra iš tikrųjų – kartais ir ne patys geriausi, nelabai motyvuoti, „nepatogūs“, bet tai yra mūsų jaunimas“, – sakė R. Mikulytė. Vėliau pokalbis persikėlė prie tikros arbatos. Ją gerdami visi galėjo pasakyti tai, ko neišsakė popieriaus lapuose. Žinoma, ne visi jaunimo norai ar idėjos lengvai įgyvendinami net ir pasitelkus rajono valdžią. Tačiau siekti ir norėti tikrai galima, netgi būtina – kitaip gyvenime niekas nesikeis. Publikuota: 2019-05-09 10:12:41 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|