Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

---

Vyteniui Jurevičiui fotografija tapo ne tik pomėgiu, bet ir darbu.

Giedrės TILVIKĖS nuotr.

Profesionalus fotografas Vytenis Jurevičius už darbu tapusį pomėgį dėkingas savo seneliui, šviesaus atminimo medikui legendai Vitui Jurevičiui. Muzikos pasaulyje puikiai žinomo jauno fotografo nuotraukos puikuojasi ne vien interneto portaluose, bet ir įžymybių asmeninėse kolekcijose. Įtraukė senelis

Vilkaviškyje gimęs ir vaikystę praleidęs Vytenis Jurevičius puikiai prisimena, kaip pirmą kartą į rankas paėmė fotoaparatą. Kai jo tėtis, beje, taip pat fotografuoti mėgstantis mūsų rajono ligoninės chirurgas Dainius Jurevičius nusipirko pirmąjį skaitmeninį fotoaparatą, smalsus vyresnėlis Vytenis iškart išbandė naująjį pirkinį.

– Fotografavau viską, ką mačiau namuose: kėdę, stalą, gėlę, mamą, – prisiminė Vytenis. – Mielai būčiau nešęsis fotoaparatą į kiemą, bet tėtis baiminosi, jog brangiam daiktui kas nenutiktų. Tada mano senelis Vitas „tarpininkavo“, kad jo prižiūrimas galėčiau neštis aparatą ir į lauką.

Vytenis pamena, jog senelis visada agitavęs neužsidaryti namuose. Jis baiminosi, kad į Kauną gyventi išsikraustę anūkai per daug sėdės prie kompiuterių. Tad kone kiekvieną savaitgalį, kai Vytenis atlėkdavo į Vilkaviškį, senelis jį tempdavo į gamtą – mišką ar paupį, o Paežerių ežerą valtimi su fotoaparatu rankose jiedu išmaišė skersai išilgai. Taigi pirmosiose Vytenio darytose nuotraukose – daug gamtos vaizdų: peizažų, gėlių, medžių lapų.

Derino su pomėgiu

Fotografija Vytenį taip įtraukė, kad baigęs vidurinę mokyklą jis net neabejojo, ką studijuoti. Ketinęs būti fotožurnalistu, vaikinas save išbandė rengdamas reportažus iš įvairių sričių. Tačiau galiausiai įsitikino, jog negalėtų pakęsti, jeigu, pavyzdžiui, nuo ryto iki vakaro tektų sėdėti Seimo posėdžiuose ir fiksuoti jam visai neįdomius dalykus.

Labiausiai Vyteniui patiko fotografuoti muzikantus. Kadangi pats labai mėgsta lankytis koncertuose, nutarė pomėgį suderinti su darbu. Ko gero, niekas nedrįstų ginčytis, kad koncertuose, kur daug spalvų, šviesų, vaizdo efektų, galima padaryti kur kas įdomesnių fotografijų nei Seime.

Dabar, būdamas laisvai samdomas fotografas, ruošiantis reportažus renginių organizatorių, informacinių ar muzikinių portalų užsakymu, Vytenis prisimena, jog pirmąjį koncertą fotografavo būdamas keturiolikmetis. Žvelgdamas į šias nuotraukas, darytas prieš 14 metų, jis galėtų sau išsakyti daug kritikos.

Per daugiau nei dešimtmečio patirtį jaunas fotografas įgijo daug menininko patirties, jį žino kone visi šalies muzikinių renginių organizatoriai ir patys muzikantai. Vyteniui teko fotografu dirbti tokių pasaulinio masto žvaigždžių, kaip Robis Viljamsas (Robbie Williams) ar „Depeche Mode“, koncertuose.

Išrinko vienintelį

Muzikos fotografas šypsosi, kad vien iš šio užsiėmimo neišgyventų, bet jo darbas turi ir daug privalumų, mat nusipirkti bilietus į pasaulinio lygio žvaigždžių koncertus kainuotų tikrai nepigiai. Be to, instrumentinę muziką labai mėgstantis Vytenis prisipažįsta turėjęs galimybę pamatyti itin daug kokybiškų renginių.

Vytenis save laiko laisvai samdomu fotografu, niekam neįsipareigojusiu kontraktais, tad jis savo autorines nuotraukas gali publikuoti visur, kur tik nori. Tiesa, pasitaiko atvejų, kad renginio organizatoriai ar pati įnoringa žvaigždė pareikalauja įsipareigoti, jog nuotraukos nebus publikuojamos be jų žinios ar išvis niekur neeksponuojamos.

Pavyzdžiui, pernai V. Jurevičiui teko dirbti didžiausiame Baltijos šalių muzikos ir meno festivalyje „Positivus“ Latvijoje. Pagrindinė šio renginio žvaigždė – britų grupė „The Prodigy“ – per koncertą norintiems ją įamžinti fotografams iškėlė labai aukštus reikalavimus. Apie pusšimčiui festivalyje dalyvavusių fotografų iš įvairių šalių nepakako turėti žurnalisto akreditaciją, jie dar privalėjo pateikti ir savo „portfolio“ (profesionalių nuotraukų aplanką).

Tik įvertinę fotografų darbus, atlikėjai išsirinko, kurie žurnalistai juos galės fotografuoti. Vytenis tuomet pasijuto labai pakiliai, mat iš Lietuvos fotografų vienintelis gavo teisę fotografuoti festivalio žvaigždes.

Žvaigždžių įnoriai

Su įnoringomis scenos garsenybėmis fotografui teko susidurti ne kartą. Pavyzdžiui, grupė „Depeche Mode“ itin baiminasi teroristinių išpuolių, tad fotografai į jų koncertą negalėjo neštis nei striukių, nei kuprinių su įranga – tik fotoaparatą, pritvirtintą prie diržo. Spaudžiant 15 laipsnių šalčiui, fotožurnalistai buvo priversti viršutinius drabužius palikti automobiliuose ir pusnuogiai skuosti į areną. O amerikiečių sunkiojo roko grupė „Aerosmith“ koncertą leido fotografuoti tik iš galinių salės eilių.

Nors mūsų šalies scenos žvaigždės daug paprastesnės, vis dėlto ir jos turi savų įgeidžių. Pavyzdžiui, Monika Linkytė, Andrius Mamontovas fotografams taiko nemažai apribojimų, dažnai koncertuose leidžia fotografuoti tik per tris pirmas dainas.

Tiesa, dažnai ribojimai fotografams keliami dėl klausytojų. Pavyzdžiui, viename akustiniame koncerte buvo draudžiama fotografuoti tiems, kurių aparatai neturi tylaus režimo funkcijos ar specialios garsą slopinančios „tylos dėžės“.

Aplink sceną fotoaparatais spragsintys ir tarp žiūrovų zujantys fotožurnalistai blaško publiką, o muzikantai siekia su ja užmegzti kontaktą. Tačiau, anot V. Jurevičiaus, patys gražiausi kadrai užfiksuojami ne koncerto pradžioje, o tada, kai muzikantai „apšyla“, įsijaučia ir pasirodo pirmieji prakaito lašai.

Todėl V. Jurevičius labiausiai mėgsta dirbti tuose renginiuose, kur fotografams nėra apribojimų: kameriniuose koncertuose, mažesniuose klubuose.

Vaikystės takais

Nors kartais labai sunku sutramdyti žurnalistinį smalsumą ir laikytis organizatorių nurodymų, Vytenis sakė vengiantis rizikuoti. Mat buvę atvejų, kai fotoaparatų laiku nepasidėję didžiųjų portalų fotografai labai skaudžiai nukentėjo: gavo baudas ir leidiniui buvo apribotos galimybės fotografuoti kituose renginiuose. Tačiau yra ir tokių aikštingų žvaigždžių, kurios dėl neklusnių fotografų gali nutraukti koncertą. O tada galima tik įsivaizduoti, kokie finansiniai nuostoliai grėstų renginį sužlugdžiusiam kaltininkui.

Kita vertus, kartais ir patiems fotografams gali kilti grėsmių. Vytenis prisimena, kaip fotografuojant Džordanos Butkutės koncertą pirotechnikos įrenginys atskriejo tiesiai į fotografus ir padegė vieno jų plaukus. Laimei, kolegos plaukai nebuvo labai vešlūs, tad supuolę kiti fotografai greitai užgesino.

Kadangi pagrindinis darbas užima šiokiadienius, o renginiai dažniausiai vyksta savaitgaliais, laisvalaikio kraštiečiui lieka mažai. Tačiau visuomet, kai tik ištaiko laisvą dieną, jis važiuoja į Vilkaviškį.

– Visada tėvus kviečiu važiuoti į Vilkaviškį. Čia prabėgo mano vaikystė, praleistos atostogos ir savaitgaliai, dėl to mielas kiekvienas kampelis, – sakė V. Jurevičius. – Tiesiog pasiimu fotoaparatą ir einu gatvelėmis, paupiu ar kitais drauge su seneliu numintais takais. Čia man taip gera ir jauku, kad visada traukia sugrįžti. Matyt, širdyje visam gyvenimui likau vilkaviškietis.

Galerija: V. Jurevičiaus nuotraukos

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---