|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Lietuvoje vis dar didelė socialinė atskirtis, nedarbo lygis auga, o visuomenė sensta.
Tačiau, kaip pastebi šalies teritorijos bendrojo plano (LRBP) rengėjai, gerėja migracijos situacija ir auga atlyginimai. Vis dėlto, savivaldybės raginamos įsitraukti į investicijų medžioklę, kurioje dabar laimi Vilnius – antraip joms gresia stagnacija.
Nedarbo lygio klausimu turime „ispaniškų“ savivaldybių
„Bendras nedarbo lygis slepia įvairias problemas. Kai kurios Lietuvos savivaldybės yra „ispaniškos“ – jose nedarbo lygis siekia apie 14 proc., pavyzdžiui, Zarasų r., Joniškio r., Biržų r., Radviliškio r., Visagino r. Vis dėlto, galima pasidžiaugti mažesniu nei Europos Sąjungoje (ES) nedarbo lygiu, tačiau būtina atkreipti dėmesį į savivaldybes, kuriose pastebima stagnacija“, – pažymi vienas iš LR teritorijos bendrojo plano (LRBP) rengėjų, buvęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Atlikus šalies Esamos būklės ekonominės dalies analizę paaiškėjo, kad nedarbo lygis šalyje išaugo nuo 9 proc. 2017 m. iki 9, 4 proc. 2018 m. Nuo 2015 iki 2018 m. nedarbo rodikliai augo net 21-oje savivaldybėje, o 22-ose savivaldybėse daugėjo ilgalaikių bedarbių.
Nedarbas augo net didžiuosiuose miestuose: Vilniuje nuo 6, 1 proc. iki 7, 1 proc. ir Kaune nuo 7, 2 proc. iki 8, 6 proc. Tačiau kitose ES šalyse 2019 m. vasarį nedarbas buvo gerokai aukštesnis: Graikijoje siekė 18 proc., Ispanijoje 13, 9 proc., Italijoje 10, 7 proc.
Ž. Šilėnas aiškina, kad Lietuvoje žemesnį nedarbo lygį padeda palaikyti lankstesnis darbo santykių reguliavimas šalyje – darbdaviai lengviau samdo darbuotojus. Taip pat ekonomikos augimas, kuris Lietuvoje buvo aukštesnis – tai leido greičiau sumažinti nedarbo lygį.
Vidinė migracija: tik į didžiuosius miestus
Anot jo, kita išryškėjusi neigiama tendencija yra senstanti visuomenė, todėl ypač mažesnėse savivaldybėse ateityje pradės trūkti darbo jėgos.
Nors 2018 m. migracijos rodikliai Lietuvoje pagerėjo – 2017 m. Lietuvą paliko 27, 5 tūkst. gyventojų, o 2018 m. – 3, 3 tūkst., tačiau teigiama migracija fiksuota sostinėje, didžiųjų miestų žiedinėse savivaldybėse – Alytaus r., Kauno r., Klaipėdos r., Šiaulių r., Vilniaus r., kurortinėse savivaldybėse – Neringos, Palangos m. ir Trakų r. bei Elektrėnų savivaldybėse.
„Atlikta analizė rodo, kad gyventojai migruoja į ekonomiškai aktyvias savivaldybes. Jei siekiame, kad regionai atsigautų, tiek centrinė, tiek vietinė valdžia turėtų kurti prielaidas verslų steigimuisi tose savivaldybėse, mažindamos mokesčius, švelnindamos reguliavimus, pavyzdžiui, liberalizuodamos darbo santykių lankstumą, atsisakydamos Sodros „grindų“, – siūlo Ž. Šilėnas.
Daugiausiai laimi sostinė
Nuo ES vidurkio atsiliekantį šalies ekonomikos produktyvumą siūloma vytis investicijomis.
„2015-2017 m. tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, Lietuvoje vidutiniškai tarp 60 savivaldybių augo nuo 1522 iki 1698 Eur. Pažvelgus detaliau matyti, kad tik 19-oje iš 60 savivaldybių investicijų buvo daugiau nei vidutiniškai. Daugiausiai jų vienam gyventojui teko didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bei keliose kaimiškose savivaldybėse Kėdainių r., Kazlų Rūdoje). Apskritai – daugiausiai investicijų koncentravosi Vilniuje. Reikėtų, kad ir kiti miestai labiau įsitrauktų į investicijų medžioklę, nes daugiausiai laimikių pagauna Vilnius“, – siūlo Ž. Šilėnas.
Socialinė aplinka prasčiausia pasienyje
Julius Skačkauskas, LR BP Socialinės dalies esamos būklės analizės rengėjas pastebi, kad nors per pastaruosius metus gyventojų užmokestis augo ir socialinė aplinka linkusi gerėti visoje Lietuvoje, tačiau reikšmingi socialinės aplinkos netolygumai tarp regionų vis dar išlieka.
„Ekonomiškai silpnesnėse savivaldybėse – šalies pietvakarių ir šiaurės rytų pasienyje socialinė aplinka yra prasčiausia. Šiaurės vidurio ir rytų Lietuvoje, kuri labiausiai buvo paliesta neigiamos gyventojų migracijos, formuojasi kaimo vietovių tinklas praktiškai be gyventojų. Pažvelgus į skurdo pasiskirstymą šalyje pagal amžiaus grupes matosi, kad itin prasta situacija vyresnio amžiaus žmonių grupėje. Panašiai ir su gaunamomis pajamomis, jei mažesnes pajamas gaunančių žmonių dalis 25-54 m. amžiaus grupės rodiklis beveik nesiskiria nuo ES vidurkio, tai 65 m. ir vyresnių amžiaus grupėje yra gana didelis“, – aiškina pašnekovas.
Visa tai, anot jo, rodo socialinių problemų spektrą – jos linkusios koncentruotis tose savivaldybėse, kur didesnė vyresnio amžiaus žmonių dalis, mažiau ekonominio aktyvumo.
Infrastruktūros tinklas – „į vienus vartus“
Šalies urbanistinė sistema nuo Nepriklausomybės atgavimo stipriai pasikeitė: plėtėsi didžiųjų miestų priemiestinės zonos, tuo pat metu tuštėjo didesn regionų. Pasak J. Skačkausko, tai nulėmė netvarios socialinės infrastruktūros tinklą – priemiestinėse teritorijose tokios infrastruktūros trūksta, o rajonuose ji yra perteklinė.
„Pavyzdžiui, turime vieną didžiausių ligoninių lovų skaičių ES, bet tuo pačiu trumpiausią gyvenimo trukmę, itin didelį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tai reiškia, kad platus ligoninių tinklas, ypač kalbant apie rajonus, neužtikrina sveikatos paslaugų kokybės. Priešingai, tokios infrastruktūros išlaikymui sunaudojamos didžiulės lėšos, kurios galėtų būti panaudojamos efektyviau: sveikatos prevencijos programoms, ligų profilaktikai, sveikatinimui ar sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymui. Viena iš svarbių inovacijų – integruotos socialinės politikos modelis, kai vyresnių žmonių problemos sprendžiamos koordinuotai tarp sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos specialistų, o ne veikiant atskirai“, – siūlo J. Skačkauskas.
Lietuvoje vis dar didelė socialinė atskirtis, nedarbo lygis auga, o visuomenė sensta. |
Tačiau, kaip pastebi šalies teritorijos bendrojo plano (LRBP) rengėjai, gerėja migracijos situacija ir auga atlyginimai. Vis dėlto, savivaldybės raginamos įsitraukti į investicijų medžioklę, kurioje dabar laimi Vilnius – antraip joms gresia stagnacija.
„Bendras nedarbo lygis slepia įvairias problemas. Kai kurios Lietuvos savivaldybės yra „ispaniškos“ – jose nedarbo lygis siekia apie 14 proc., pavyzdžiui, Zarasų r., Joniškio r., Biržų r., Radviliškio r., Visagino r. Vis dėlto, galima pasidžiaugti mažesniu nei Europos Sąjungoje (ES) nedarbo lygiu, tačiau būtina atkreipti dėmesį į savivaldybes, kuriose pastebima stagnacija“, – pažymi vienas iš LR teritorijos bendrojo plano (LRBP) rengėjų, buvęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Atlikus šalies Esamos būklės ekonominės dalies analizę paaiškėjo, kad nedarbo lygis šalyje išaugo nuo 9 proc. 2017 m. iki 9, 4 proc. 2018 m. Nuo 2015 iki 2018 m. nedarbo rodikliai augo net 21-oje savivaldybėje, o 22-ose savivaldybėse daugėjo ilgalaikių bedarbių.
Nedarbas augo net didžiuosiuose miestuose: Vilniuje nuo 6, 1 proc. iki 7, 1 proc. ir Kaune nuo 7, 2 proc. iki 8, 6 proc. Tačiau kitose ES šalyse 2019 m. vasarį nedarbas buvo gerokai aukštesnis: Graikijoje siekė 18 proc., Ispanijoje 13, 9 proc., Italijoje 10, 7 proc.
Ž. Šilėnas aiškina, kad Lietuvoje žemesnį nedarbo lygį padeda palaikyti lankstesnis darbo santykių reguliavimas šalyje – darbdaviai lengviau samdo darbuotojus. Taip pat ekonomikos augimas, kuris Lietuvoje buvo aukštesnis – tai leido greičiau sumažinti nedarbo lygį.
Anot jo, kita išryškėjusi neigiama tendencija yra senstanti visuomenė, todėl ypač mažesnėse savivaldybėse ateityje pradės trūkti darbo jėgos.
Nors 2018 m. migracijos rodikliai Lietuvoje pagerėjo – 2017 m. Lietuvą paliko 27, 5 tūkst. gyventojų, o 2018 m. – 3, 3 tūkst., tačiau teigiama migracija fiksuota sostinėje, didžiųjų miestų žiedinėse savivaldybėse – Alytaus r., Kauno r., Klaipėdos r., Šiaulių r., Vilniaus r., kurortinėse savivaldybėse – Neringos, Palangos m. ir Trakų r. bei Elektrėnų savivaldybėse.
„Atlikta analizė rodo, kad gyventojai migruoja į ekonomiškai aktyvias savivaldybes. Jei siekiame, kad regionai atsigautų, tiek centrinė, tiek vietinė valdžia turėtų kurti prielaidas verslų steigimuisi tose savivaldybėse, mažindamos mokesčius, švelnindamos reguliavimus, pavyzdžiui, liberalizuodamos darbo santykių lankstumą, atsisakydamos Sodros „grindų“, – siūlo Ž. Šilėnas.
Nuo ES vidurkio atsiliekantį šalies ekonomikos produktyvumą siūloma vytis investicijomis.
„2015-2017 m. tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, Lietuvoje vidutiniškai tarp 60 savivaldybių augo nuo 1522 iki 1698 Eur. Pažvelgus detaliau matyti, kad tik 19-oje iš 60 savivaldybių investicijų buvo daugiau nei vidutiniškai. Daugiausiai jų vienam gyventojui teko didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bei keliose kaimiškose savivaldybėse Kėdainių r., Kazlų Rūdoje). Apskritai – daugiausiai investicijų koncentravosi Vilniuje. Reikėtų, kad ir kiti miestai labiau įsitrauktų į investicijų medžioklę, nes daugiausiai laimikių pagauna Vilnius“, – siūlo Ž. Šilėnas.
Julius Skačkauskas, LR BP Socialinės dalies esamos būklės analizės rengėjas pastebi, kad nors per pastaruosius metus gyventojų užmokestis augo ir socialinė aplinka linkusi gerėti visoje Lietuvoje, tačiau reikšmingi socialinės aplinkos netolygumai tarp regionų vis dar išlieka.
„Ekonomiškai silpnesnėse savivaldybėse – šalies pietvakarių ir šiaurės rytų pasienyje socialinė aplinka yra prasčiausia. Šiaurės vidurio ir rytų Lietuvoje, kuri labiausiai buvo paliesta neigiamos gyventojų migracijos, formuojasi kaimo vietovių tinklas praktiškai be gyventojų. Pažvelgus į skurdo pasiskirstymą šalyje pagal amžiaus grupes matosi, kad itin prasta situacija vyresnio amžiaus žmonių grupėje. Panašiai ir su gaunamomis pajamomis, jei mažesnes pajamas gaunančių žmonių dalis 25-54 m. amžiaus grupės rodiklis beveik nesiskiria nuo ES vidurkio, tai 65 m. ir vyresnių amžiaus grupėje yra gana didelis“, – aiškina pašnekovas.
Visa tai, anot jo, rodo socialinių problemų spektrą – jos linkusios koncentruotis tose savivaldybėse, kur didesnė vyresnio amžiaus žmonių dalis, mažiau ekonominio aktyvumo.
Šalies urbanistinė sistema nuo Nepriklausomybės atgavimo stipriai pasikeitė: plėtėsi didžiųjų miestų priemiestinės zonos, tuo pat metu tuštėjo didesn regionų. Pasak J. Skačkausko, tai nulėmė netvarios socialinės infrastruktūros tinklą – priemiestinėse teritorijose tokios infrastruktūros trūksta, o rajonuose ji yra perteklinė.
„Pavyzdžiui, turime vieną didžiausių ligoninių lovų skaičių ES, bet tuo pačiu trumpiausią gyvenimo trukmę, itin didelį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tai reiškia, kad platus ligoninių tinklas, ypač kalbant apie rajonus, neužtikrina sveikatos paslaugų kokybės. Priešingai, tokios infrastruktūros išlaikymui sunaudojamos didžiulės lėšos, kurios galėtų būti panaudojamos efektyviau: sveikatos prevencijos programoms, ligų profilaktikai, sveikatinimui ar sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymui. Viena iš svarbių inovacijų – integruotos socialinės politikos modelis, kai vyresnių žmonių problemos sprendžiamos koordinuotai tarp sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos specialistų, o ne veikiant atskirai“, – siūlo J. Skačkauskas.
Publikuota: 2019-05-03 11:52:09
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|