|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Balandžio 24 d. Lietuvos miškuose kilo net 22 gaistai, nuniokoję bendrą 59 hektarų plotą. Daugelyje miško gaisraviečių ugniagesiai ir miškininkai budėjo per naktį, kad gūsingas vėjas vėl neįpūstų ugnies. VĮ Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialistai perspėja, kad beveik visoje šalies teritorijoje vyrauja IV klasės miškų gaisringumas ir gaisrų pavojus išlieka labai didelis.
Trečiadienio pavakare, apie 17 val., žmonės pastebėjo nuo Stirniškių miško kylančius dūmus.
Gaisras įsiplieskė Antupių kaimo (Keturvalakių sen.) ribose. Liepsnoms plisti padėjo ir tą dieną siautėjęs ypač stiprus vėjas. Ugnies gesinti suvažiavo šešios priešgaisrinės Vilkaviškio ir Marijampolės savivaldybių automobilinės cisternos.
Gaisras buvo lokalizuotas beveik vidurnaktį, tačiau ugniagesiai miške liko budėti per naktį. Ketvirtadienį įdienojus miške tebedirbo keturios gelbėtojų komandos, gesindamos tai vienur, tai kitur įsismilkstančias vėjo įpūstas žarijas.
Išdegė apie 4 hektarus miško paklotės, ugnis nusiaubė maždaug 1, 5 ha miško kultūrų – prieš ketverius metus pasodintų eglaičių. Apdegė ir dalis brandžių eglių, beržų. „Ar apdegęs medynas gyvens – dar neaišku, gal viską reikės išpjauti plynai“, – sakė Vilkaviškio girininkas Antanas Dailyda.
Aplink gaisravietę nėra pievų, kurias padegus ugnis galėjo persimesti į mišką, nevyko jokia gamybinė veikla, nėra ir įrengtų poilsiaviečių. Manoma, kad Stirniškių mišką greičiausiai galėjo netyčia (numetę nuorūką ar pan.) padegti per jį keliuku važiavę žmonės.
Šią savaitę tai jau antras gaisras mūsų rajono miškuose. Balandžio 17 d. Pajevonio kaimo teritorijoje nuo degančios pievos ugnis įslinko į pušynėlį. Išdegė apie 1 ha miško paklotės.
Ugniagesiai ir miškininkai įspėja žmones elgtis atsargiai, nes esant sausrai ir vėjui mažiausia kibirkštis gali pridaryti didžiulės žalos.
Nuo šių metų pradžios šalyje užregistruoti 105 miško gaisrai 150 hektarų plote. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet ugnis miškams pridarė daug daugiau žalos – miškai liepsnojo 3 kartus dažniau, išdegė 15 kartų didesnis miško plotas. Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus tikrinti informacijos dėl galimo gaisro šiais metais jau buvo išvykę daugiau nei 240 kartų, beveik pusę jų – per paskutines 7 dienas.
„Gaisrų priežastis ta pati – neatsargus arba neatsakingas žmogaus elgesys. Kai toks sausas ir lėtas pavasaris, kol medžiai nesulapojo ir nesužaliavo žolė, kuri galėtų stabdyti ugnies plitimą, mažos kibirkšties ant perdžiūvusios miško paklotės pakanka ugniai įsiplieksti“, – sako VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.
Vakar gaisrai didelės žalos pridarė Mažeikių, Dubravos Kazlų Rūdos, Kretingos regioninių padalinių prižiūrimuose miškuose. Valstybinių miškų urėdija prašo visų šalies gyventojų, pastebėjusių degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
„Vakar pavakare užsidegė miškas Šventosios girininkijoje. Ačiū poilsiautojams ir vietiniams gyventojams paskambinusiems į Bendrąjį pagalbos centrą. Užsidegė kalninės pušies miškas. Gaisras buvo užgesintas mažiau kaip per dvi valandas, tačiau ugnis spėjo sunaikinti pusantro hektaro miško, nes kalninė pušis yra labai degi“, – pasakojo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė.
Miško gaisro šalia Šventosios gesinti suvažiavo Kretingos, Palangos ir Darbėnų ugniagesių, Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio priešgaisrinė komandos. Miškininkų komanda gaisravietėje budėjo ir naktį.
Dar daugiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei miškininkų pajėgų prireikė kovojant su ugnimi Mažeikių rajone. Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio Balėnų girininkijoje išdegė 22 hektarai pušyno. Miško gilumoje kylančius dūmus pastebėjo padalinio darbuotojai, vykdydami reidą. Dėl stipraus vėjo ir labai sausos miško paklotės gaisro gesinimas užtruko devynias valandas.
„Bus atliekamas tyrimas dėl miško pažeidimo laipsnio, Greičiausiai miškas bus žuvęs, teks kirsti pušis ir atkurti mišką iš naujo“, – apie gaisro padarinius pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio vadovas Šarūnas Bagdonas.
Vadovas pasakoja, kad toje pačioje Balėnų girininkijoje yra ir daugiau rūpesčių dėl degančio miško. Žalionės miške išdegė 2, 5 hektaro miško, ugnies plitimas sustabdytas, tačiau ugnis įsimetė į durpyną ir jau antrą parą miškininkai grumiasi su giluminiu gaisru.
„Po kiekvienu medžiu gausiai pilame vandenį, kad ugnis nepersikeltų į paviršių. Miškininkai pakaitomis budi visą parą, dieną atvažiuoja ir ugniagesių komandos. Jei tokios oro sąlygos bus ir toliau, ugnies židinių gesinimas durpyne gali užtrukti ir mėnesį“, – pasakoja Š. Bagdonas.
Dubravos regioninio padalinio Gaižiūnų girininkijoje ugnis įsiplieskė 2 kartus skirtingose vietose, kiekvienoje išdeginusi apie 10 hektarų plotą. Vakar 2 gaisrai spėjo išdeginti beveik 7 hektarus miško Kazlų Rūdos regioninio padalinio teritorijoje. Vieną gaisrų, tikėtina, sukėlė nukritę elektros laidai. Dar 3 gaisrai kilo Varėnos regioninio padalinio miškuose. Nedidelius gaisrus buvo spėta laiku užgesinti Šakių, Prienų, Trakų, Ukmergės, Rokiškio regioninių padalinių prižiūrimuose miškuose.
Lietuvos miškus, kuriuose yra didžiausia rizika gaisrams kilti, stebi antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, operatyviai užfiksuojančios dūmus. Kitur budi miškų pareigūnai.
Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pareigūnai visoje šalies teritorijoje vykdo reidus, kurie jau davė rezultatų – buvo laiku sureaguota į gaisro signalus. Reidų metu lankomasi vietovėse, besiribojančiose su mišku, kur yra didelė tikimybė kilti žolės gaisrams, ir rekreacinėse teritorijose esančiuose miškuose. Taip pat pareigūnai apvažiuoja pamiškėse esančias sodybas, gausiau lankomas miško poilsiavietes.
Balandžio 24 d. Lietuvos miškuose kilo net 22 gaistai, nuniokoję bendrą 59 hektarų plotą. Daugelyje miško gaisraviečių ugniagesiai ir miškininkai budėjo per naktį, kad gūsingas vėjas vėl neįpūstų ugnies. VĮ Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialistai perspėja, kad beveik visoje šalies teritorijoje vyrauja IV klasės miškų gaisringumas ir gaisrų pavojus išlieka labai didelis. |
Trečiadienio pavakare, apie 17 val., žmonės pastebėjo nuo Stirniškių miško kylančius dūmus.
Gaisras įsiplieskė Antupių kaimo (Keturvalakių sen.) ribose. Liepsnoms plisti padėjo ir tą dieną siautėjęs ypač stiprus vėjas. Ugnies gesinti suvažiavo šešios priešgaisrinės Vilkaviškio ir Marijampolės savivaldybių automobilinės cisternos.
Gaisras buvo lokalizuotas beveik vidurnaktį, tačiau ugniagesiai miške liko budėti per naktį. Ketvirtadienį įdienojus miške tebedirbo keturios gelbėtojų komandos, gesindamos tai vienur, tai kitur įsismilkstančias vėjo įpūstas žarijas.
Išdegė apie 4 hektarus miško paklotės, ugnis nusiaubė maždaug 1, 5 ha miško kultūrų – prieš ketverius metus pasodintų eglaičių. Apdegė ir dalis brandžių eglių, beržų. „Ar apdegęs medynas gyvens – dar neaišku, gal viską reikės išpjauti plynai“, – sakė Vilkaviškio girininkas Antanas Dailyda.
Aplink gaisravietę nėra pievų, kurias padegus ugnis galėjo persimesti į mišką, nevyko jokia gamybinė veikla, nėra ir įrengtų poilsiaviečių. Manoma, kad Stirniškių mišką greičiausiai galėjo netyčia (numetę nuorūką ar pan.) padegti per jį keliuku važiavę žmonės.
Šią savaitę tai jau antras gaisras mūsų rajono miškuose. Balandžio 17 d. Pajevonio kaimo teritorijoje nuo degančios pievos ugnis įslinko į pušynėlį. Išdegė apie 1 ha miško paklotės.
Ugniagesiai ir miškininkai įspėja žmones elgtis atsargiai, nes esant sausrai ir vėjui mažiausia kibirkštis gali pridaryti didžiulės žalos.
Nuo šių metų pradžios šalyje užregistruoti 105 miško gaisrai 150 hektarų plote. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet ugnis miškams pridarė daug daugiau žalos – miškai liepsnojo 3 kartus dažniau, išdegė 15 kartų didesnis miško plotas. Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus tikrinti informacijos dėl galimo gaisro šiais metais jau buvo išvykę daugiau nei 240 kartų, beveik pusę jų – per paskutines 7 dienas.
„Gaisrų priežastis ta pati – neatsargus arba neatsakingas žmogaus elgesys. Kai toks sausas ir lėtas pavasaris, kol medžiai nesulapojo ir nesužaliavo žolė, kuri galėtų stabdyti ugnies plitimą, mažos kibirkšties ant perdžiūvusios miško paklotės pakanka ugniai įsiplieksti“, – sako VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.
Vakar gaisrai didelės žalos pridarė Mažeikių, Dubravos Kazlų Rūdos, Kretingos regioninių padalinių prižiūrimuose miškuose.
Valstybinių miškų urėdija prašo visų šalies gyventojų, pastebėjusių degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
„Vakar pavakare užsidegė miškas Šventosios girininkijoje. Ačiū poilsiautojams ir vietiniams gyventojams paskambinusiems į Bendrąjį pagalbos centrą. Užsidegė kalninės pušies miškas. Gaisras buvo užgesintas mažiau kaip per dvi valandas, tačiau ugnis spėjo sunaikinti pusantro hektaro miško, nes kalninė pušis yra labai degi“, – pasakojo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė.
Miško gaisro šalia Šventosios gesinti suvažiavo Kretingos, Palangos ir Darbėnų ugniagesių, Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio priešgaisrinė komandos. Miškininkų komanda gaisravietėje budėjo ir naktį.
Dar daugiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei miškininkų pajėgų prireikė kovojant su ugnimi Mažeikių rajone. Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio Balėnų girininkijoje išdegė 22 hektarai pušyno. Miško gilumoje kylančius dūmus pastebėjo padalinio darbuotojai, vykdydami reidą. Dėl stipraus vėjo ir labai sausos miško paklotės gaisro gesinimas užtruko devynias valandas.
„Bus atliekamas tyrimas dėl miško pažeidimo laipsnio, Greičiausiai miškas bus žuvęs, teks kirsti pušis ir atkurti mišką iš naujo“, – apie gaisro padarinius pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio vadovas Šarūnas Bagdonas.
Vadovas pasakoja, kad toje pačioje Balėnų girininkijoje yra ir daugiau rūpesčių dėl degančio miško. Žalionės miške išdegė 2, 5 hektaro miško, ugnies plitimas sustabdytas, tačiau ugnis įsimetė į durpyną ir jau antrą parą miškininkai grumiasi su giluminiu gaisru.
„Po kiekvienu medžiu gausiai pilame vandenį, kad ugnis nepersikeltų į paviršių. Miškininkai pakaitomis budi visą parą, dieną atvažiuoja ir ugniagesių komandos. Jei tokios oro sąlygos bus ir toliau, ugnies židinių gesinimas durpyne gali užtrukti ir mėnesį“, – pasakoja Š. Bagdonas.
Dubravos regioninio padalinio Gaižiūnų girininkijoje ugnis įsiplieskė 2 kartus skirtingose vietose, kiekvienoje išdeginusi apie 10 hektarų plotą. Vakar 2 gaisrai spėjo išdeginti beveik 7 hektarus miško Kazlų Rūdos regioninio padalinio teritorijoje. Vieną gaisrų, tikėtina, sukėlė nukritę elektros laidai. Dar 3 gaisrai kilo Varėnos regioninio padalinio miškuose. Nedidelius gaisrus buvo spėta laiku užgesinti Šakių, Prienų, Trakų, Ukmergės, Rokiškio regioninių padalinių prižiūrimuose miškuose.
Lietuvos miškus, kuriuose yra didžiausia rizika gaisrams kilti, stebi antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, operatyviai užfiksuojančios dūmus. Kitur budi miškų pareigūnai.
Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pareigūnai visoje šalies teritorijoje vykdo reidus, kurie jau davė rezultatų – buvo laiku sureaguota į gaisro signalus. Reidų metu lankomasi vietovėse, besiribojančiose su mišku, kur yra didelė tikimybė kilti žolės gaisrams, ir rekreacinėse teritorijose esančiuose miškuose. Taip pat pareigūnai apvažiuoja pamiškėse esančias sodybas, gausiau lankomas miško poilsiavietes.
Publikuota: 2019-04-26 11:29:22
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|