„Santaka“ / Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos velykinis sveikinimas / Religija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Religija

Dalinkitės:  



Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos velykinis sveikinimas


Velykų dienos Evangelija pasakoja, kad Kristaus prisikėlimo rytą Marija Magdalietė pirmoji dar labai anksti atėjo prie jo kapo ir pamatė, jog akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Apsižvalgiusi ji nerado ir Jėzaus kūno. Tad tuoj pat nuskubėjo apie tai pasakyti apaštalams Petrui ir Jonui. Susirūpinusi ir nesuvokdama, kas įvyko, ji taria: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo“ (Jn 20, 3).

Šie žodžiai rodo jos sutrikimą. Jai buvo nelengva iš karto suprasti, kad Jėzus prisikėlė.



Abu apaštalai, nieko nelaukdami, bėga prie Jėzaus kapo. Tuo metu jiems gyvenime nebuvo nieko svarbesnio.



Šiuos įvykius aprašęs evangelistas Jonas, vienas iš tų dviejų apaštalų ir vienas iš trijų pirmųjų prisikėlimo liudytojų, savo intriguojančiu pasakojimu mus skatina sekti Kristaus mokiniais ir stengtis įsitikinti Jėzaus prisikėlimu. Toliau Evangelijoje jis pabrėžia, jog pamatęs tuščią kapą pats įtikėjo.



Pirmųjų Velykų rytą tarp artimiausių Jėzaus bendražygių buvo daug nežinios. Jie išgyveno didelę dramą, įtikėjimas Kristaus prisikėlimu buvo nelengvas, pilnas jausmų sumaišties, žmogiško nesupratimo.





Po daugiau nei dviejų tūkstantmečių mes Kristaus prisikėlimą švenčiame daug ramiau, patogiau, su pakiliu džiaugsmu ir su Bažnyčios tradicijos perduotu tikėjimo tikrumu, nepatirdami tokių didelių išbandymų. Tačiau, kaip ir anuomet pirmieji Kristaus mokiniai, esame kviečiami Prisikėlimą švęsti bendruomeniškai, ne pavieniui. Taip vieni kitus stipriname ir drąsiname gyvu tikėjimu.



Šventosios Velykos nėra vien individualiai išgyvenama tikrovė. Tai ir šeimos, ir kitų artimų žmonių, Kristų tikinčiųjų parapijiečių kartu švenčiama ypatinga iškilmė. Bendrystę stiprina ir patrauklios Velykų šventimo tradicijos.



Apaštalai tik pamatę Kristų atgavo ramybę ir patyrė tikrą džiaugsmą. Taip ir mes drauge su kitais broliais bei seserimis Kristuje labiausiai patiriame autentišką Prisikėlimo džiaugsmą, taip pat ir viltį patys, kaip sako apaštalas Paulius, būti „su Kristumi prikelti“ (Kol 3, 1).



Mielieji, istorijos perspektyvoje Kristaus prisikėlimas yra įvykęs tik vieną vienintelį kartą. Tačiau dvasiniu požiūriu Prisikėlimas išsitęsia laike ir apima visas žmonių kartas. Kalbėdami, mąstydami apie Kristaus ir mūsų pergalę prieš mirtį, persikeliame į dvasinę sritį.





Tegul šventosios Velykos mums visiems, drauge jį švenčiantiems, tampa dvasine švente. Per tikėjimą tegul tampa džiugia, viltinga švente, užtikrinančia jog Kristaus pergalė prieš mirtį yra ir mūsų būsimos pergalės pradžia, laiduojanti didžiausią gyvenime pergalę ir garbingiausią laimėtojo vainiką – amžinąjį gyvenimą.



Publikuota: 2019-04-20 23:59:17

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis
* Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Teikdami GPM deklaraciją paremiate tą patį ar vis kitą paramos gavėją?
Kasmet remiu tą patį.
Paremiu vis kitą.
Elgiuosi įvairiai.
Paramos neskiriu niekam.
Pajamų nedeklaruoju.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai