Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Pasaulyje

---

Bokšto smailės, prie kurios prieš gerą savaitę įsiamžino vilkaviškietė Rasa Laukaitienė, jau nebėra.

Vilmos REKAŠIENĖS nuotr.

Savaitės pradžioje žaibiškai pasklidusi žinia apie garsiosios Paryžiaus katedros gaisrą šokiravo net tik Prancūzijos, bet ir viso pasaulio gyventojus. Sukrėsti buvo ir vilkaviškiečiai, ypač tie, kam teko lankytis šioje šventovėje.

Nepaprasto grožio statinio, gotikos šedevro, kuriame buvo karūnuotas Henrikas VI, imperatoriumi paskelbtas Napoleonas Bonapartas, kanonizuota Žana d‘Ark, per 850 metų nesuniokojo karai ir revoliucijos. Labai apmaudu, kad XXI amžiuje katedrą nusiaubė per bokšto smailės rekonstrukciją dėl neatsargumo kilęs gaisras – bent jau tokia yra pagrindinė nelaimės versija. Sudegė šventovės stogas, nugriuvo nuostabaus grožio smailė, dėl kurios ir buvo pradėti rekonstrukcijos darbai, prarasta daug vertybių ir meno kūrinių.

Prancūzijos Prezidentas Emanuelis Macronas žada, kad Dievo Motinos katedra bus atstatyta per penkerius metus, ekspertai kalba, jog tam prireiks gerokai ilgesnio laiko.

Ši šventovė, stovinti pačioje Paryžiaus širdyje, buvo labiausiai turistų lankomas šalies objektas (katedra kasmet pritraukdavo apie 13 mln. lankytojų), tad joje viešėjusių žmonių širdyse liko neišdildomi įspūdžiai.

Apie tai, kokius jausmus sukėlė žinia apie nelaimę Paryžiaus katedroje, paklausėme keleto mūsų rajono gyventojų.

Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas GUSTAITIS:

– Tai – didžiausias skausmas, ir man sunku apie tai kalbėti. Tai didelė nelaimė ne tik tikintiesiems, bet visiems, kurie vertina kultūrą, meną.

Nelaimė atsitiko Didžiąją savaitę ir kai kas sako, kad tai – Dievo pirštas. Ne Dievas čia kaltas. Žmogus. Prancūzijoje išniekintos 47 bažnyčios. Ar tai ne perspėjimas mums ir priminimas susimąstyti, kas vyksta, pažvelgti į savo sąžinę? Žmogus žmogų nustojo branginti, nyksta dvasinis žmogus, o tada nyksta ir šventovės, ir statiniai.

Visa širdimi esame su prancūzais, mes meldžiamės už juos ir su jais. Ir tikime, kad šis beveik 900 metų amžiaus šedevras bus atstatytas. Bent jau taip pažadėjo Prancūzijos Prezidentas.

Rasa LAUKAITIENĖ, „Aušros“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja:

– Iš Paryžiaus su moksleiviais grįžome vos prieš savaitę, tad įspūdžiai dar visai gyvi. Kai tik būnu šiame mieste, visada aplankau Dievo Motinos katedrą, buvau ir šįkart. Man atrodo, jog būti Paryžiuje ir neužsukti į šią šventovę – tai tas pats, kas atvykusiam į Lietuvą užsieniečiui neaplankyti Vilniaus. Ten skiriu laiko ir apmąstymams, ir maldai, ir žvakutei uždegti už visus išėjusius. Tai man – tikrai svarbi ir simbolinė vieta. Tiesa, nors Prancūzijos sostinėje lankiausi jau ketvirtą kartą, tik šįkart, paraginti gidės, nuėjome apžiūrėti katedros iš kitos, nefasadinės, pusės. Iš ten ji atsivėrė visai kitu grožiu, grakštumu. To žodžiais nenusakysi, bet ši gotika – tikrai unikali ir savita.

Lankydamiesi, be abejo, matėme, kad vyksta rekonstrukcija. Buvo puikus oras, grožėjomės aplink katedrą žydinčiomis trešnėmis bei nuostabia architektūra – ir tikrai niekas net pagalvoti negalėjo, jog netrukus nutiks tokia nelaimė. Kai pirmadienį vėlai vakare per televizorių pamačiau liepsnojančią katedrą, tai buvo tiesiog neįtikėtina.

Kažkokia keista lemtis, jog kai tik su vaikais sugrįžtame iš Prancūzijos, ten vis nutinka kokia nors nelaimė. Prieš trejus metus, kai parvažiavome iš Paryžiaus, po kelių dienų išgirdome apie teroro išpuolį, dabar – apie šį gaisrą. Tikrai liūdna. Tačiau įspūdžiai, kuriuos patyrėme, ir paskutinės užfiksuotos Paryžiaus katedros nuotraukos jau virs istorija. Tikiu, kad šventovę rekonstruos ir kada nors joje dar apsilankysiu.

Nijolė LIAUDINSKIENĖ, politikė, pedagogė:

– Į šią žinią reagavau skausmingai, ji mane tikrai sukrėtė ir sugraudino. Kai išgirdau pranešimą per televiziją, net surikau, šiurpulys nuėjo iki pačių pirštų galiukų.

Buvau šioje katedroje ne vieną kartą ir puikiai prisimenu jos energetinį lauką. Kai įėjau ten pirmą kartą, man ėmė ristis ašaros. Visko gyvenime esu mačiusi, daug kur buvusi, bet tokių emocijų, tokio įspūdžio, kokį patyriau būdama Paryžiaus katedroje, vargu ar kur esu išgyvenusi.

Visada, būdama Prancūzijoje, ten apsilankydavau. Kartą, kai kita dalis ekskursantų važiavo į Disneilendą, aš tuo metu pasirinkau savarankiškai nuvykti į Dievo Motinos katedrą.

Tai buvo vienas pačių įspūdingiausių objektų. Sako, kad katedrą atstatys – tai puiku. Bet to, kas buvo, jau niekada nebebus.

---

Vis dėlto net ir išgyvenant tokią nelaimę reikia pasidžiaugti, kad išgelbėti abu įspūdingi katedros vakarinio fasado varpinės bokštai, išliko kone 8 tūkst. vamzdžių turintys XVIII a. pagaminti vargonai, visos to paties amžiaus stelos, pietos, freskos bei koplyčios. Trys nuostabios didžiulės vitražinės rozetės, vienas pagrindinių katedros architektūros akcentų, yra apgadintos kaitros, tačiau sunaikintos nebuvo.

Patys prancūzai tvirtina, kad gaisras pražudė dalį katedros, bet nesunaikino Prancūzijos vertybių. Dar ugniagesiams kovojant su liepsnomis žmonės jau aukojo pinigus šventovės atstatymui. Milžiniškas lėšas (po 100 ir 200 milijonų eurų) skyrė du turtingiausi šalies verslininkai, pinigų aukoja ir žinomos įmonės, ir eiliniai gyventojai. Su prancūzais solidarizuojasi kitų šalių žmonės, tad ketvirtadienį ryte suaukotų pinigų suma jau viršijo milijardą eurų. Visi tikisi ir nori, kad vienas įspūdingiausių pasaulio achitektūros šedevrų kuo greičiau vėl pakiltų naujam gyvenimui.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---