|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Gyvenimo būdas
Nuotr. iš asmeninio albumo Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ
Pilviškietė Ona Kazakevičienė savo kieme ypatingai pasipuošusi laukia Velykų jau ne pirmus metus. Miestelio pakraštyje, Birutės gatvėje, gyvenanti moteris šįmet po savo namo langais augančią obelį papuošė ypač gausiai. Ant medžio švenčių jau laukia per tūkstantį pilviškietės rankomis nertų spalvotų kiaušinių. Septyniasdešimtmetį perkopusi moteris juos kuria per žiemą. Kasmet jų sakė nunerianti apie du šimtus. Taip ji ne tik sutrumpina ilgus žiemos vakarus, sunaudoja visus atliekamus siūlgalius, bet ir pasipuošia aplinką atėjus pavasariui. Tiesa, siūlų pilviškietė sakė jau pritrūkusi. Anksčiau važiuodavusi į miestą, į dėvėtų rūbų parduotuves, bet dabar jau nelabai pajėgianti. Vis dėlto Velykų medį pasipuošti ji kiekvieną pavasarį ant kopėčių lipa pati. – Aš jau tokia esu – romantikė, – prisipažįsta moteris. – Prisigalvoju visokių dalykų. Man turi būti gražu ir jauku. Didžiulėje Onutės namų valdoje – pavyzdinga tvarka. Visur jaučiasi šeimininkės ranka, prisodinta gėlių. Kai gali, teritoriją padeda prižiūrėti netoli gyvenantys vaikai. Antrą Velykų dieną jie kartu su anūkais tradiciškai suguža į pilviškietės namus. Margučiai mūsų krašte ir slavų tautose yra susiję su Velykų šventėmis. Tačiau kiaušinių dažymo ir keitimosi jais paprotys yra daug senesnis už krikščionybę. Beveik visos senojo pasaulio tautos tą paprotį žinojo. Dar prieš Kristaus gimimą kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Kai kur Lietuvoje išlikęs paprotys kiaušinius dažyti ne tik per Velykas, bet ir per Šv. Jurgį bei Sekmines.
Galerija: Margučių medis
Publikuota: 2019-04-19 11:06:33 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|