|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2019-04-18 16:43
|
|
|
Kiškius ir Velykų bobutę į vežimaitį susodino nuolat gyvenvietės puošyba besirūpinanti alvitietė Angelė Blažaitienė.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Prie Alvito centre stūksančio raudonų plytų pastato stovi verbomis iškaišytas vežimaitis su Velykų bobute ir dviem kiškiais. Šalia į berželį atremtos kopėčios, ant jų tupi vištos ir deda kiaušinius. Simpatiškos puošmenos traukia per gyvenvietę važiuojančių žmonių žvilgsnius ir primena apie artėjančias Velykas.
Pradžia – nuo langų
Raudonajame pastate prie pagrindinio kelio įsikūrę Alvito bendruomenės namai ir biblioteka, o joje dirbanti Angelė Blažaitienė rūpinasi šventine miestelio puošyba.
Velykoms jau papuoštos ir bendruomenės namų patalpos. Štai kampe stovi natūraliai išsiraičiusi dekoratyvinio lazdyno šaka, nukabinėta puošmenomis iš lydyto vaško ir įvairių džiovintų augalėlių. Ant stalo – nedidelė kompozicija su paukšteliais ir verbomis. Visa tai A. Blažaitienė pagamino su Alvito moterų klubo narėmis.
– Paskutinę savaitę ne tas būna galvoje, tada jau visi namus tvarkosi, ruošiasi Velykoms. Puošmenų pasidarėme likus dviem savaitėms iki švenčių, o dabar jau galime galvoti apie mišraines ir margučius, – šyptelėjo moteris.
A. Blažaitienė jau daug metų dirba Alvito bibliotekoje, ilgai buvo bendruomenės pirmininkė, o šiuo metu eina ir kultūrinio darbo vadybininkės pareigas. Tai jos rūpesčiu ne tik bendruomenės namų teritorija, bet ir kitos Alvito vietos kasmet gražinamos įvairiais šventiniais akcentais.
– Noras papuošti miestelį man kilo prieš keliolika metų, kai Ąžuolų Būdoje pamačiau prieš Kalėdas karpiniais papuoštus langus. Dabar ši „mada“ jau išplitusi, o anksčiau tai buvo neįprasta. Tąsyk su tuometine kolege Asta iš popieriaus iškarpėme miestus, pilis. Priklijavome prie langų, pažiūrėjome: kadgi gražu! Nuo to laiko per Kalėdas, vėliau ir per kitas šventes vis puošiamės, ir jau ne tik langus, – pasakojo A. Blažaitienė.
Iš Onutės – į Snieguolę
Moteris pasakojo, kad įvairias puošmenas naudoja ne vieną kartą: jas keičia, varijuoja, pagražina tam tikrai šventei būdinga atributika. O šiemet artėjant Velykoms panaudota viskas, kas buvo sukurta ankstesniais metais. Pavyzdžiui, vežimas su šiaudiniais zuikiais atsirado jau prieš trejus metus. Zuikius pagamino pati Angelė, vežimaitį sumeistravo alvitietis Linas Šlekaitis. Kopėčios, ant kurių tupi vištos, – nuo pernykščių Velykų. Bobutė likusi nuo Oninių – tai alvitietės Romutės Krunkauskienės kūrinys.
– Romutė pasiuvo dvi moteriškes: Oną ir Onutę. Pasisodinau jas į mašiną ir sakau: „Važiuosime į grožio saloną!“ Nuvežiau į Vilkaviškio biblioteką, ten mūsų Onutėms veidus nupiešė dailininkė Žydruolė Tumosaitė. Dabar jas naudojame visur. „Senajai“ Onai šiemet – tai pirmas išėjimas „į žmones“. O jaunoji Onutė vis pasirodo: pernai per Šiaurės šalių literatūros savaitę užmoviau peruką ir ji tapo Pepe Ilgakojine. Per Kalėdas perrengiau, tapo Snieguole. Gražiai abi išsilaikiusios – ko nepanaudoti? – šypsojosi alvitietė.
Šalia bendruomenės namų stovinčio beržinio šulinuko rąsteliai irgi nuolat keičia savo paskirtį. Pirmiausiai jie lauke buvo išrikiuoti kaip kalėdinės žvakės su liepsnelėmis iš faneros. Vasario 16-osios – Kovo 11-osios laikotarpiu „žvakelės“ buvo perrištos trispalviais kaspinais. Pavasarį iš rąstelių buvo suguldytas šulinukas.
Kasmet Alvite tarpušvenčiu organizuojama akcija „Papuošk savo kiemą trispalvės spalvom“.
– Dažniausiai žmonės langus papuošia karpiniais. O mes, pavyzdžiui, „pražydiname“ tulpes: vieną prie koplytstulpio šalia Lietuvos vardo tūkstantmečio parko, vieną Alvito centre, vieną bažnyčios šventoriuje ir kt. Kai minėjome Nepriklausomybės 25-metį, pievelėje prismaigstėme geltonų, raudonų ir žalių paukštelių. Paskui juos perdažome, perpuošiame – ir vėl viskas atrodo kitaip, – pasakojo A. Blažaitienė.
Tulpes, paukštelius ir kitą atributiką išpjausto Angelės vyras tautodailininkas Raimundas Blažaitis. Šie dirbiniai įvairiomis variacijomis vėliau panaudojami ne vieną kartą.
Norisi daugiau iniciatyvos
A. Blažaitienė sako, kad visomis puošmenomis žmonės džiaugiasi, bet ji pasigenda pačių vietos gyventojų iniciatyvos.
– Labai smagu, jog atsiranda, kas prisideda, sutinka pagelbėti, bet dar smagiau būtų, kad žmonės ir patys ateitų su savo idėjomis. Manau, reikia tik noro, o padaryti gali visi. Labai dažnai į kūrybinius užsiėmimus atėjusios moterys sako, jog kažko nemokės, nesugebės. Jos tiesiog iš anksto nusprendžia, kad nepavyks. Be reikalo! Kai daro – visuomet padaro. Pavyzdžiui, nupina kuri nors puikiausią kalėdinį vainiką ir labai tuo didžiuojasi, nors iš pradžių tvirtino, jog niekaip neišeis, – kalbėjo bibliotekininkė.
Prabėgs Velykos, artinsis Oninės, jau tapusios Alvito „vizitine kortele“. Ir vėl reikės kažką sugalvoti, telkti pagalbininkus ir padaryti, kad visiems būtų smagiau ir gražiau.
– Kartais jau ranka numoji, nutari nieko nebedaryti. Puikiai žinai, jog to neprivalai, tokie dalykai į pareigas neįrašyti. Tačiau artėjant šventei supranti, kad kitaip negali. Po truputį ateina mintys, idėjos, ką nors naujo pamatai internete – ir gimsta naujos puošmenos. Gal sunku įsivaizduoti, bet mes jau ruošiamės Kalėdoms. Tarėmės su naujuoju bendruomenės pirmininku Rimvydu Palubinsku, su moterų klubu, kokia turėtų būti puošyba ir ką naujo šiais metais galėtume padaryti, – pasakojo
A. Blažaitienė.
Anot alvitietės, už visko, kas sukurta gražaus, stovi neabejingas žmogus.
– Viskas gimsta ten, kur atsiranda iniciatyva. Vienur yra daug gerų sportininkų, kitur išvystyta stipri edukacinė veikla. Kodėl? Nes ten atsirado žmogus, kuris serga ta liga ir ja užkrėtė visus kitus, – kalbėjo moteris.
Prie Alvito centre stūksančio raudonų plytų pastato stovi verbomis iškaišytas vežimaitis su Velykų bobute ir dviem kiškiais. Šalia į berželį atremtos kopėčios, ant jų tupi vištos ir deda kiaušinius. Simpatiškos puošmenos traukia per gyvenvietę važiuojančių žmonių žvilgsnius ir primena apie artėjančias Velykas. |
Raudonajame pastate prie pagrindinio kelio įsikūrę Alvito bendruomenės namai ir biblioteka, o joje dirbanti Angelė Blažaitienė rūpinasi šventine miestelio puošyba.
Velykoms jau papuoštos ir bendruomenės namų patalpos. Štai kampe stovi natūraliai išsiraičiusi dekoratyvinio lazdyno šaka, nukabinėta puošmenomis iš lydyto vaško ir įvairių džiovintų augalėlių. Ant stalo – nedidelė kompozicija su paukšteliais ir verbomis. Visa tai A. Blažaitienė pagamino su Alvito moterų klubo narėmis.
– Paskutinę savaitę ne tas būna galvoje, tada jau visi namus tvarkosi, ruošiasi Velykoms. Puošmenų pasidarėme likus dviem savaitėms iki švenčių, o dabar jau galime galvoti apie mišraines ir margučius, – šyptelėjo moteris.
A. Blažaitienė jau daug metų dirba Alvito bibliotekoje, ilgai buvo bendruomenės pirmininkė, o šiuo metu eina ir kultūrinio darbo vadybininkės pareigas. Tai jos rūpesčiu ne tik bendruomenės namų teritorija, bet ir kitos Alvito vietos kasmet gražinamos įvairiais šventiniais akcentais.
– Noras papuošti miestelį man kilo prieš keliolika metų, kai Ąžuolų Būdoje pamačiau prieš Kalėdas karpiniais papuoštus langus. Dabar ši „mada“ jau išplitusi, o anksčiau tai buvo neįprasta. Tąsyk su tuometine kolege Asta iš popieriaus iškarpėme miestus, pilis. Priklijavome prie langų, pažiūrėjome: kadgi gražu! Nuo to laiko per Kalėdas, vėliau ir per kitas šventes vis puošiamės, ir jau ne tik langus, – pasakojo A. Blažaitienė.
Moteris pasakojo, kad įvairias puošmenas naudoja ne vieną kartą: jas keičia, varijuoja, pagražina tam tikrai šventei būdinga atributika. O šiemet artėjant Velykoms panaudota viskas, kas buvo sukurta ankstesniais metais. Pavyzdžiui, vežimas su šiaudiniais zuikiais atsirado jau prieš trejus metus. Zuikius pagamino pati Angelė, vežimaitį sumeistravo alvitietis Linas Šlekaitis. Kopėčios, ant kurių tupi vištos, – nuo pernykščių Velykų. Bobutė likusi nuo Oninių – tai alvitietės Romutės Krunkauskienės kūrinys.
– Romutė pasiuvo dvi moteriškes: Oną ir Onutę. Pasisodinau jas į mašiną ir sakau: „Važiuosime į grožio saloną!“ Nuvežiau į Vilkaviškio biblioteką, ten mūsų Onutėms veidus nupiešė dailininkė Žydruolė Tumosaitė. Dabar jas naudojame visur. „Senajai“ Onai šiemet – tai pirmas išėjimas „į žmones“. O jaunoji Onutė vis pasirodo: pernai per Šiaurės šalių literatūros savaitę užmoviau peruką ir ji tapo Pepe Ilgakojine. Per Kalėdas perrengiau, tapo Snieguole. Gražiai abi išsilaikiusios – ko nepanaudoti? – šypsojosi alvitietė.
Šalia bendruomenės namų stovinčio beržinio šulinuko rąsteliai irgi nuolat keičia savo paskirtį. Pirmiausiai jie lauke buvo išrikiuoti kaip kalėdinės žvakės su liepsnelėmis iš faneros. Vasario 16-osios – Kovo 11-osios laikotarpiu „žvakelės“ buvo perrištos trispalviais kaspinais. Pavasarį iš rąstelių buvo suguldytas šulinukas.
Kasmet Alvite tarpušvenčiu organizuojama akcija „Papuošk savo kiemą trispalvės spalvom“.
– Dažniausiai žmonės langus papuošia karpiniais. O mes, pavyzdžiui, „pražydiname“ tulpes: vieną prie koplytstulpio šalia Lietuvos vardo tūkstantmečio parko, vieną Alvito centre, vieną bažnyčios šventoriuje ir kt. Kai minėjome Nepriklausomybės 25-metį, pievelėje prismaigstėme geltonų, raudonų ir žalių paukštelių. Paskui juos perdažome, perpuošiame – ir vėl viskas atrodo kitaip, – pasakojo A. Blažaitienė.
Tulpes, paukštelius ir kitą atributiką išpjausto Angelės vyras tautodailininkas Raimundas Blažaitis. Šie dirbiniai įvairiomis variacijomis vėliau panaudojami ne vieną kartą.
A. Blažaitienė sako, kad visomis puošmenomis žmonės džiaugiasi, bet ji pasigenda pačių vietos gyventojų iniciatyvos.
– Labai smagu, jog atsiranda, kas prisideda, sutinka pagelbėti, bet dar smagiau būtų, kad žmonės ir patys ateitų su savo idėjomis. Manau, reikia tik noro, o padaryti gali visi. Labai dažnai į kūrybinius užsiėmimus atėjusios moterys sako, jog kažko nemokės, nesugebės. Jos tiesiog iš anksto nusprendžia, kad nepavyks. Be reikalo! Kai daro – visuomet padaro. Pavyzdžiui, nupina kuri nors puikiausią kalėdinį vainiką ir labai tuo didžiuojasi, nors iš pradžių tvirtino, jog niekaip neišeis, – kalbėjo bibliotekininkė.
Prabėgs Velykos, artinsis Oninės, jau tapusios Alvito „vizitine kortele“. Ir vėl reikės kažką sugalvoti, telkti pagalbininkus ir padaryti, kad visiems būtų smagiau ir gražiau.
– Kartais jau ranka numoji, nutari nieko nebedaryti. Puikiai žinai, jog to neprivalai, tokie dalykai į pareigas neįrašyti. Tačiau artėjant šventei supranti, kad kitaip negali. Po truputį ateina mintys, idėjos, ką nors naujo pamatai internete – ir gimsta naujos puošmenos. Gal sunku įsivaizduoti, bet mes jau ruošiamės Kalėdoms. Tarėmės su naujuoju bendruomenės pirmininku Rimvydu Palubinsku, su moterų klubu, kokia turėtų būti puošyba ir ką naujo šiais metais galėtume padaryti, – pasakojo A. Blažaitienė.
Anot alvitietės, už visko, kas sukurta gražaus, stovi neabejingas žmogus.
– Viskas gimsta ten, kur atsiranda iniciatyva. Vienur yra daug gerų sportininkų, kitur išvystyta stipri edukacinė veikla. Kodėl? Nes ten atsirado žmogus, kuris serga ta liga ir ja užkrėtė visus kitus, – kalbėjo moteris.
Galerija: Velykų puošmenos Alvite
Publikuota: 2019-04-18 16:43:13
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones
* „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|