|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Redakcijos svečias
|
|
|
Seimo narė Rasa Budbergytė prisipažino Vilkaviškyje lankiusis tik vaikystėje.
Eglės MIČIULIENĖS nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Praėjusią savaitę Vilkaviškyje lankėsi Seimo narė Rasa Budbergytė. Ji Trečiojo amžiaus universitete dalyvavo diskusijoje „Valstybės finansų ir turto valdymas“, užsuko susipažinti su „Santakos“ žurnalistais.
Diskutavo su senjorais
Nors viešai to nedeklaruoja, akivaizdu, kad šiuo metu didžiųjų politikų invazija į provinciją susijusi su artėjančiais Europos Parlamento rinkimais. Tad padiskutavusi su senjorais apie politiką, neūkišką valstybės valdymą, mažas pensijas ir kitus vilkaviškiečiams rūpėjusius dalykus, R. Budbergytė pakvietė pasirašyti ir taip paremti partijos, kuriai priklauso, kandidatus į Europos Parlamentą.
Seimo narė sakė, kad vilkaviškiečių auditorija jai paliko gerą įspūdį, mat susirinkę žmonės pasirodė geranoriški ir smalsūs, o ne pikti ir pagiežingi. Su tokiais viešnia susidūrė kituose rajonuose.
Pinigai verslui
Iš Plungės kilusi, tačiau Prienuose užaugusi parlamentarė, ankstesnėse vyriausybėse ėjusi finansų ministrės, teisingumo viceministrės ir kitas aukštas pareigas, prisipažino Vilkaviškyje buvusi tik sovietmečiu, tad į redakciją užsukusi domėjosi mūsų rajono gyvenimu: kaip laikosi savivalda, verslas, kiek turime švietimo įstaigų, koks vidutinis rajono gyventojų atlyginimas, ar didelis nedarbas ir kt.
Politikė įsitikinusi, kad būtina stiprinti savivaldą. Tik tokiu būdu regionų gyventojai galės gyventi geriau, sulauks investicijų, pagerės infrastruktūra. Situacija turėtų pasikeisti priėmus Savivaldybių finansavimo metodikos įstatymą, kurio projektą neseniai apsvarstė Seimo biudžeto ir finansų komitetas, kuriam priklauso pati R. Budbergytė.
Pagal naująją metodiką savivaldybės papildomai turėtų gauti 10 mln. eurų, skirtų verslui skatinti. Vilkaviškiui iš jų tektų 78 tūkst. eurų. Iki šiol paramai vietiniam verslui buvo skiriama 10–15 tūkst. eurų.
Bloga sistema Seimo narė sakė, kad vilkaviškiečių auditorija jai paliko gerą įspūdį, mat susirinkę žmonės pasirodė geranoriški ir smalsūs, o ne pikti ir pagiežingi. Su tokiais viešnia susidūrė kituose rajonuose.
Su žurnalistais diskutavusi politikė kritikavo dabartinę švietimo sistemą ir „mokinio krepšelio“ politiką, kuri suriša rankas mokyklų vadovams ir neskatina pedagogų siekti aukštesnių rezultatų. Jau prieš dešimtmetį buvo aišku, jog reikia optimizuoti šalies mokyklų tinklą. Anot R. Budbergytės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų perduoti mokyklų reikalus spręsti pačiai savivaldai arba perimti visą valdymą pati. Dabar dalis funkcijų priklauso ministerijai, o dalį klausimų sprendžia savivalda, todėl tarp dviejų auklių vaikas lieka be galvos.
Parlamentarės teigimu, kol nesutvarkysime švietimo sistemos, tol neišugdysime kvalifikuotos darbo jėgos. O tai reiškia, kad ir toliau gausime mažus atlyginimus, neturėsime iš ko mokėti padorių pensijų ir dar ilgai suksimės šiame užburtame rate. Jau dabar mūsų moksleivių gebėjimai ir žinios yra žemesni nei daugelio ES šalių, nes mažai investuojama į šiuolaikines technologijas, didelėse klasėse mokosi skirtingų gabumų vaikai.
Pasenę metodai
Aukštosiose mokyklose dėstoma pasenusiais metodais, dauguma dėstytojų – solidaus amžiaus žmonės, negebantys naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, o studentai vis dar konspektuoja paskaitas. Išsivysčiusiose valstybėse to seniai nebėra.
Nors švietimui, parlamentarės nuomone, mūsų šalyje skiriama pakankamai daug pinigų, jie panaudojami neracionaliai. Būtina pertvarkyti mokyklų tinklą, pedagogams mokėti didesnius atlyginimus, nes kitaip į šią sistemą jauni žmonės nebeateis dirbti. Pasaulis keičiasi tokiu tempu, kad senesnės kartos pedagogai šiame technologijų amžiuje tampa savotiškais beraščiais, todėl nepajėgia mokyti vaikų, jų sudominti.
Pasidalija didieji
Europarlamentare norinti tapti politikė kalbėjo apie Europos Sąjungos mokslinių tyrimų inovacijų programą „Horizontas 2020“ , kuri pretenduoja į mokslo perversmus, atradimus, pasaulinio lygio naujoves ir žada puikias idėjas iš laboratorijų perkelti į rinką. Jai ES skirta daugiau kaip 80 milijardų eurų.
Europos reikalų komitetui Seime priklausanti R. Budbergytė sakė pasidomėjusi, kodėl mūsų šalyje pagal šį projektą sukurtos inovacijos kol kas neduoda norimo efekto, nekuria pridėtinio produkto, nors kai kuriose kitose ES valstybėse tai jau vyksta.
Išnagrinėję šio projekto finansavimą, mūsų šalies politikai pastebėjo, jog pagal sukurtą formulę dvylikai naujųjų ES šalių, tarp kurių yra ir Lietuva, skiriami vos 5 proc. programos lėšų, tuo tarpu senosioms atitenka likusioji liūto dalis.
R. Budbergytė įsitikinusi, kad tik nuo europarlamentarų priklauso, kaip jie atstovauja savo šaliai ir geba išreikalauti jai palankių sprendimų. Taigi labai svarbu atsakingai rinkti ne tik rajono ar Lietuvos valdžią, bet ir šaliai Europos Parlamente atstovausiančius politikus.
Praėjusią savaitę Vilkaviškyje lankėsi Seimo narė Rasa Budbergytė. Ji Trečiojo amžiaus universitete dalyvavo diskusijoje „Valstybės finansų ir turto valdymas“, užsuko susipažinti su „Santakos“ žurnalistais. |
Nors viešai to nedeklaruoja, akivaizdu, kad šiuo metu didžiųjų politikų invazija į provinciją susijusi su artėjančiais Europos Parlamento rinkimais. Tad padiskutavusi su senjorais apie politiką, neūkišką valstybės valdymą, mažas pensijas ir kitus vilkaviškiečiams rūpėjusius dalykus, R. Budbergytė pakvietė pasirašyti ir taip paremti partijos, kuriai priklauso, kandidatus į Europos Parlamentą.
Seimo narė sakė, kad vilkaviškiečių auditorija jai paliko gerą įspūdį, mat susirinkę žmonės pasirodė geranoriški ir smalsūs, o ne pikti ir pagiežingi. Su tokiais viešnia susidūrė kituose rajonuose.
Iš Plungės kilusi, tačiau Prienuose užaugusi parlamentarė, ankstesnėse vyriausybėse ėjusi finansų ministrės, teisingumo viceministrės ir kitas aukštas pareigas, prisipažino Vilkaviškyje buvusi tik sovietmečiu, tad į redakciją užsukusi domėjosi mūsų rajono gyvenimu: kaip laikosi savivalda, verslas, kiek turime švietimo įstaigų, koks vidutinis rajono gyventojų atlyginimas, ar didelis nedarbas ir kt.
Politikė įsitikinusi, kad būtina stiprinti savivaldą. Tik tokiu būdu regionų gyventojai galės gyventi geriau, sulauks investicijų, pagerės infrastruktūra. Situacija turėtų pasikeisti priėmus Savivaldybių finansavimo metodikos įstatymą, kurio projektą neseniai apsvarstė Seimo biudžeto ir finansų komitetas, kuriam priklauso pati R. Budbergytė.
Pagal naująją metodiką savivaldybės papildomai turėtų gauti 10 mln. eurų, skirtų verslui skatinti. Vilkaviškiui iš jų tektų 78 tūkst. eurų. Iki šiol paramai vietiniam verslui buvo skiriama 10–15 tūkst. eurų.
Seimo narė sakė, kad vilkaviškiečių auditorija jai paliko gerą įspūdį, mat susirinkę žmonės pasirodė geranoriški ir smalsūs, o ne pikti ir pagiežingi. Su tokiais viešnia susidūrė kituose rajonuose.
Su žurnalistais diskutavusi politikė kritikavo dabartinę švietimo sistemą ir „mokinio krepšelio“ politiką, kuri suriša rankas mokyklų vadovams ir neskatina pedagogų siekti aukštesnių rezultatų. Jau prieš dešimtmetį buvo aišku, jog reikia optimizuoti šalies mokyklų tinklą. Anot R. Budbergytės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų perduoti mokyklų reikalus spręsti pačiai savivaldai arba perimti visą valdymą pati. Dabar dalis funkcijų priklauso ministerijai, o dalį klausimų sprendžia savivalda, todėl tarp dviejų auklių vaikas lieka be galvos.
Parlamentarės teigimu, kol nesutvarkysime švietimo sistemos, tol neišugdysime kvalifikuotos darbo jėgos. O tai reiškia, kad ir toliau gausime mažus atlyginimus, neturėsime iš ko mokėti padorių pensijų ir dar ilgai suksimės šiame užburtame rate. Jau dabar mūsų moksleivių gebėjimai ir žinios yra žemesni nei daugelio ES šalių, nes mažai investuojama į šiuolaikines technologijas, didelėse klasėse mokosi skirtingų gabumų vaikai.
Aukštosiose mokyklose dėstoma pasenusiais metodais, dauguma dėstytojų – solidaus amžiaus žmonės, negebantys naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, o studentai vis dar konspektuoja paskaitas. Išsivysčiusiose valstybėse to seniai nebėra.
Nors švietimui, parlamentarės nuomone, mūsų šalyje skiriama pakankamai daug pinigų, jie panaudojami neracionaliai. Būtina pertvarkyti mokyklų tinklą, pedagogams mokėti didesnius atlyginimus, nes kitaip į šią sistemą jauni žmonės nebeateis dirbti. Pasaulis keičiasi tokiu tempu, kad senesnės kartos pedagogai šiame technologijų amžiuje tampa savotiškais beraščiais, todėl nepajėgia mokyti vaikų, jų sudominti.
Europarlamentare norinti tapti politikė kalbėjo apie Europos Sąjungos mokslinių tyrimų inovacijų programą „Horizontas 2020“ , kuri pretenduoja į mokslo perversmus, atradimus, pasaulinio lygio naujoves ir žada puikias idėjas iš laboratorijų perkelti į rinką. Jai ES skirta daugiau kaip 80 milijardų eurų.
Europos reikalų komitetui Seime priklausanti R. Budbergytė sakė pasidomėjusi, kodėl mūsų šalyje pagal šį projektą sukurtos inovacijos kol kas neduoda norimo efekto, nekuria pridėtinio produkto, nors kai kuriose kitose ES valstybėse tai jau vyksta.
Išnagrinėję šio projekto finansavimą, mūsų šalies politikai pastebėjo, jog pagal sukurtą formulę dvylikai naujųjų ES šalių, tarp kurių yra ir Lietuva, skiriami vos 5 proc. programos lėšų, tuo tarpu senosioms atitenka likusioji liūto dalis.
R. Budbergytė įsitikinusi, kad tik nuo europarlamentarų priklauso, kaip jie atstovauja savo šaliai ir geba išreikalauti jai palankių sprendimų. Taigi labai svarbu atsakingai rinkti ne tik rajono ar Lietuvos valdžią, bet ir šaliai Europos Parlamente atstovausiančius politikus.
Publikuota: 2019-04-11 11:35:06
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|