|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Veidrodinės ministerijos atidarymo ceremonijoje Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas (dešinėje) ŽŪM ministrui Giedriui Surpliui (trečias iš dešinės) įteikė Kauno miesto vėliavą.
Autoriaus nuotr.
Savaitės pradžioje Kaune atidarytas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) padalinys, vadinamoji veidrodinė ministerija. Kol kas joje dirbs 10 tarnautojų, tačiau tikimasi, jog iki metų pabaigos į Kauną persikels 60 specialistų.
Prieš nukirpdamas įkurtuvių juostelę žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pabrėžė, kad ministerijos persikėlimas į Kauną – vienas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ištesėtų pažadų. ŽŪM vadovo teigimu, veidrodinės ministerijos atidarymas Kaune – tik pirmas žingsnis, siekiant į laikinąją sostinę perkelti visą instituciją. Tikimasi, jog šis procesas bus užbaigtas ateinančiais metais. Jau šiomis dienomis turėtų būti pradėta ministerijai reikalingų nuolatinių patalpų pirkimo procedūra.
„Ieškosime patalpų, kuriose galėtų dirbti maždaug 280 specialistų. Tiek jų šiandien ir yra. Tiesa, manau, kad galėtume išsiversti ir su mažesnėmis pajėgomis – maždaug 250 darbuotojų. Norime persikelti į šiuolaikiškas, modernias, ekonomiškas patalpas, kuriose būtų įrengti poilsio kambariai bei laisvalaikio erdvės“, – mintimis dalijosi G. Surplys.
Ministras prisiminė, jog vos tik sužinoję apie planus ministeriją kelti iš Vilniaus į Kauną dauguma darbuotojų ėmė reikšti nepasitenkinimą, piktinosi numatomu procesu. Tačiau kuo toliau, tuo mažiau lieka nepatenkintų. Šiuo metu didžioji dalis ŽŪM specialistų yra pasiryžę iš sostinės važinėti į darbą Kaune. Juolab kad greičiausiai jiems to nereikės daryti kasdien.
„Svarstome ne tik kompensuoti darbuotojų kelionės išlaidas, bet ir sudaryti galimybę tris dienas per savaitę dirbti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, iš namų. Žmonės bus vertinami ne už prasėdėtą laiką darbo vietoje, o už tai, kiek jie padarys, kokių rezultatų pasieks. Šiuo metu ministerijoje trūksta maždaug 30 specialistų, tačiau tai susiję ne vien su persikėlimu į Kauną, bet ir su pernai liepą įvykusia reforma. Galbūt kai kas ir skundžiasi išaugusiais darbo krūviais, bet tie, kas daugiau dirba, gauna ir didesnį atlyginimą. Apskritai, mūsų tikslas – turėti mažiau darbuotojų, bet jiems daugiau mokėti“, – kalbėjo G. Surplys.
Anot jo, ŽŪM padalinio atsiradimas Kaune – svarbus žingsnis. Jei jis pasiteisins, Vyriausybė bus priversta galvoti apie kitų ministerijų padalinių įkurdinimą regionuose. ŽŪM vadovo teigimu, šis procesas – absoliuti inovacija.
„Tai – ir organizacinė, ir regioninė, ir technologinė ir, galų gale, finansinė inovacija, kuri, mūsų paskaičiavimais, leis taupyti biudžeto pinigus“, – teigė G. Surplys.
Pirmuosius darbuotojus, kurie dirbs Kaune, jis vadino tikraisiais XXI amžiaus valstybės tarnautojais. Būtent nuo jų gebėjimo bendradarbiauti su sostinėje likusiais valdininkais ir su visos Lietuvos žemės ūkio atstovais priklausys tolimesni Vyriausybės žingsniai.
Ministras pabrėžė, kad į veidrodinėje ministerijoje dirbančius specialistus bus nukreiptas didžiulis dėmesys, todėl šie bus priversti labai greitai mokytis, kaupti patirtį, kelti savo kvalifikaciją ir tobulėti. Negana to, jie privalės sukauptu žinių bagažu dalytis su kitais valstybės tarnautojais.
„Pokyčiai visada būna skausmingi. Jei neskauda, vadinasi, tai ne pokyčiai. Nepaisant viso šio šurmulio, ministerijos darbas niekada nebuvo sustojęs, o kai kuriose srityse padarėme tikrą proveržį. Gauti Europos Sąjungos paramą tapo daug paprasčiau ir greičiau, ryžomės imtis veiksmų, kurie sudarys prielaidas per 15 metų sutvarkyti visą šalies melioracijos sistemą, pagaliau praktikoje, o ne tik popieriuje turime trumpąsias maisto tiekimo grandines“, – džiaugėsi ministras.
Veidrodinės ministerijos atidarymo ceremonijoje dalyvavęs ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius linkėjo, jog šis bandomasis projektas būtų sėkmingas ir taptų kelrode žvaigžde visai Vyriausybei. Jis taip pat pabrėžė, kad ŽŪM persikėlimas į Kauną taps dar vienu puikiu laimėjimu pastaruoju metu ir taip itin sėkmingai investicijas pritraukiančiai laikinajai Lietuvos sostinei.
Šventinėje ceremonijoje kalbėjęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas taip pat džiaugėsi dėl ministerijos padalinio perkėlimo. Parlamentaro teigimu, Kaunas – puikus pasirinkimas, nes būtent šiame mieste ruošiami geriausi žemės ūkio srities specialistai. Tuo neabejojo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas. Jis per šventinę ceremoniją G. Surpliui įteikė Kauno vėliavą ir pajuokavo, kad ši simbolika neturėtų leisti ministrui pamiršti, kuris Lietuvos miestas nuo šiol jam turėtų būti svarbiausias.
Savaitės pradžioje Kaune atidarytas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) padalinys, vadinamoji veidrodinė ministerija. Kol kas joje dirbs 10 tarnautojų, tačiau tikimasi, jog iki metų pabaigos į Kauną persikels 60 specialistų. |
Prieš nukirpdamas įkurtuvių juostelę žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pabrėžė, kad ministerijos persikėlimas į Kauną – vienas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ištesėtų pažadų. ŽŪM vadovo teigimu, veidrodinės ministerijos atidarymas Kaune – tik pirmas žingsnis, siekiant į laikinąją sostinę perkelti visą instituciją. Tikimasi, jog šis procesas bus užbaigtas ateinančiais metais. Jau šiomis dienomis turėtų būti pradėta ministerijai reikalingų nuolatinių patalpų pirkimo procedūra.
„Ieškosime patalpų, kuriose galėtų dirbti maždaug 280 specialistų. Tiek jų šiandien ir yra. Tiesa, manau, kad galėtume išsiversti ir su mažesnėmis pajėgomis – maždaug 250 darbuotojų. Norime persikelti į šiuolaikiškas, modernias, ekonomiškas patalpas, kuriose būtų įrengti poilsio kambariai bei laisvalaikio erdvės“, – mintimis dalijosi G. Surplys.
Ministras prisiminė, jog vos tik sužinoję apie planus ministeriją kelti iš Vilniaus į Kauną dauguma darbuotojų ėmė reikšti nepasitenkinimą, piktinosi numatomu procesu. Tačiau kuo toliau, tuo mažiau lieka nepatenkintų. Šiuo metu didžioji dalis ŽŪM specialistų yra pasiryžę iš sostinės važinėti į darbą Kaune. Juolab kad greičiausiai jiems to nereikės daryti kasdien.
„Svarstome ne tik kompensuoti darbuotojų kelionės išlaidas, bet ir sudaryti galimybę tris dienas per savaitę dirbti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, iš namų. Žmonės bus vertinami ne už prasėdėtą laiką darbo vietoje, o už tai, kiek jie padarys, kokių rezultatų pasieks. Šiuo metu ministerijoje trūksta maždaug 30 specialistų, tačiau tai susiję ne vien su persikėlimu į Kauną, bet ir su pernai liepą įvykusia reforma. Galbūt kai kas ir skundžiasi išaugusiais darbo krūviais, bet tie, kas daugiau dirba, gauna ir didesnį atlyginimą. Apskritai, mūsų tikslas – turėti mažiau darbuotojų, bet jiems daugiau mokėti“, – kalbėjo G. Surplys.
Anot jo, ŽŪM padalinio atsiradimas Kaune – svarbus žingsnis. Jei jis pasiteisins, Vyriausybė bus priversta galvoti apie kitų ministerijų padalinių įkurdinimą regionuose. ŽŪM vadovo teigimu, šis procesas – absoliuti inovacija.
„Tai – ir organizacinė, ir regioninė, ir technologinė ir, galų gale, finansinė inovacija, kuri, mūsų paskaičiavimais, leis taupyti biudžeto pinigus“, – teigė G. Surplys.
Pirmuosius darbuotojus, kurie dirbs Kaune, jis vadino tikraisiais XXI amžiaus valstybės tarnautojais. Būtent nuo jų gebėjimo bendradarbiauti su sostinėje likusiais valdininkais ir su visos Lietuvos žemės ūkio atstovais priklausys tolimesni Vyriausybės žingsniai.
Ministras pabrėžė, kad į veidrodinėje ministerijoje dirbančius specialistus bus nukreiptas didžiulis dėmesys, todėl šie bus priversti labai greitai mokytis, kaupti patirtį, kelti savo kvalifikaciją ir tobulėti. Negana to, jie privalės sukauptu žinių bagažu dalytis su kitais valstybės tarnautojais.
„Pokyčiai visada būna skausmingi. Jei neskauda, vadinasi, tai ne pokyčiai. Nepaisant viso šio šurmulio, ministerijos darbas niekada nebuvo sustojęs, o kai kuriose srityse padarėme tikrą proveržį. Gauti Europos Sąjungos paramą tapo daug paprasčiau ir greičiau, ryžomės imtis veiksmų, kurie sudarys prielaidas per 15 metų sutvarkyti visą šalies melioracijos sistemą, pagaliau praktikoje, o ne tik popieriuje turime trumpąsias maisto tiekimo grandines“, – džiaugėsi ministras.
Veidrodinės ministerijos atidarymo ceremonijoje dalyvavęs ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius linkėjo, jog šis bandomasis projektas būtų sėkmingas ir taptų kelrode žvaigžde visai Vyriausybei. Jis taip pat pabrėžė, kad ŽŪM persikėlimas į Kauną taps dar vienu puikiu laimėjimu pastaruoju metu ir taip itin sėkmingai investicijas pritraukiančiai laikinajai Lietuvos sostinei.
Šventinėje ceremonijoje kalbėjęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas taip pat džiaugėsi dėl ministerijos padalinio perkėlimo. Parlamentaro teigimu, Kaunas – puikus pasirinkimas, nes būtent šiame mieste ruošiami geriausi žemės ūkio srities specialistai. Tuo neabejojo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas. Jis per šventinę ceremoniją G. Surpliui įteikė Kauno vėliavą ir pajuokavo, kad ši simbolika neturėtų leisti ministrui pamiršti, kuris Lietuvos miestas nuo šiol jam turėtų būti svarbiausias.
Publikuota: 2019-04-08 11:03:19
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|