Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

---

Savo būsimai pensijai II pakopoje asmeniškai kaupiantys Lietuvos gyventojai pirmąjį šių metų ketvirtį pasiskirstė taip, kad kaupiantieji maksimaliai pirmą kartą sudaro didesnę dalį visų pakopos dalyvių.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) išankstiniais duomenimis, sausį-kovą savo pensijai maksimaliai kaupė 634 tūkst. gyventojų, o minimaliu režimu – 605 tūkst. gyventojų. Bendras II pakopos klientų skaičius siekia 1, 313 mln., o jų turtas – 3, 35 mlrd. eurų.

„Galime fiksuoti teigiamą pirmojo ketvirčio balansą. II-oji pakopa toliau išlieka reikalinga net 90 proc. visų šalies dirbančiųjų. Be to, net beveik 59 tūkst. jų pirmąjį šių metų ketvirtį nutarė padidinti kaupimo greitį ir kaupti maksimaliu režimu – ne po 1, 8 proc., o po 3 proc. nuo atlyginimo, atitinkamai pasinaudojant ir didesne valstybės teikiama paskata“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Jo vertinimu, vietoje momentinio vartojimo spartesnio kaupimo alternatyvą besirenkantys gyventojai gerai supranta demografinius iššūkius valstybei bei elgiasi socialiai atsakingai, stengdamiesi patys pasirūpinti savo ateitimi.

Nuo metų pradžios 59 tūkst. II pakopos dalyvių nutarė stabdyti įmokas į savo asmenines pensijų sąskaitas ir perėjo į savotišką pasyvųjį režimą, kuomet jų lėšos liko pensijų fonduose ir yra toliau investuojamos.

Palyginti su 2018 metų sausio mėnesiu, kuomet į pensijai kaupiančių II pakopos dalyvių sąskaitas buvo pervesta 29,9 mln. eurų, šiemet sausį pervedimai pasiekė 34,1 mln. eurų ir buvo 14 proc. didesni.

„Pastebime, kad dalis susistabdančių įmokas pereina kaupti į III pakopą, yra linkę migruoti sistemos viduje. Tačiau kaupimas III pakopoje reikalauja didesnės disciplinos iš paties kaupiančiojo“, – teigia Š. Ruzgys.

Tuo tarpu 15, 9 tūkst. gyventojų sausį-kovą nutarė grįžti į „Sodrą“ ir ten persivesti savo santaupas mainais už atstatytas teises į „Sodros“ mokamą pensiją. LIPFA skaičiuoja, kad į „Sodrą“ daugiausiai grįžo kaupusieji minimaliai ir savo sąskaitose turėję sąlyginai nedideles santaupas, vidutiniškai apie 2, 5 tūkst. eurų.

Anot Š. Ruzgio, intensyviausias buvo sausis, kuomet startavo pensijų reforma ir įsigaliojo nauja kaupimo formulė.

„Pasibaigus sausiui susidomėjimo banga akivaizdžiai nuslopo. Vasario ir kovo mėnesiais judėjimo apimtys daugiau-mažiau nusistovėjo. Dabar per mėnesį sudaroma apie 4 tūkst. naujų sutarčių, o lyginant su sausio rezultatais, į „Sodrą“ grįžtančiųjų kovo mėnesį turime 30 proc. mažiau, taip pat šį mėnesį sumažėjęs ir stabdančiųjų įmokas klientų skaičius. Absoliuti dauguma kaupiančiųjų toliau nuosekliai atsideda savo pensijai”, – atkreipia dėmesį jis.

Palyginti su 2018 metų sausio mėnesiu, kuomet į pensijai kaupiančių II pakopos dalyvių sąskaitas buvo pervesta 29, 9 mln. eurų, šiemet sausį pervedimai pasiekė 34, 1 mln. eurų ir buvo 14 proc. didesni.

Antroje pensijų pakopoje atidedant po 3 proc. algos kas mėnesį galima pasinaudoti ir valstybės mokama maksimalia 1, 5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio paskata, kuri per metus sudaro apie 200 eurų, pervedamų į asmeninę pensijų sąskaitą.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---