„Santaka“ / Airiškiems nėriniams reikia plonų siūlų ir... stiprios kantrybės / Gyvenimo būdas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimo būdas

Dalinkitės:  


Vasarą mažas galveles papuoš Editos Gražulevičienės rankų darbo kepuraitės.

Autorės nuotr.


Airiškiems nėriniams reikia plonų siūlų ir... stiprios kantrybės

Eglė MIČIULIENĖ


Neseniai gydytojo laukiamajame teko matyti mezgančią moterį. Vilkaviškietės Editos Gražulevičienės toks vaizdas nė kiek nestebina. Ji pati virbalų ar vąšelio imasi bet kur ir bet kada, kai tik rankos neužimtos kitais darbais.



O ką daugiau veikti?

Megzti Editai patiko nuo mažens, tik tada idėjų tekdavo ieškotis žurnaluose. Dabar įvairių patarimų auksarankėms – pilnas internetas, tereikia rasti laiko ir noro užsiimti rankdarbiais.

– Megzti, nerti man yra savotiškas poilsis, puikiai nervus raminantis užsiėmimas. Manau, tai kur kas geriau, nei atsisėdus žiūrėti televizorių ar tuščiai laiką leisti internete. Štai savaitgalį vežiau sūnų į Kauną. Kol jis nuo ryto dalyvavo informatikos konkurse, aš kokias 5–6 valandas sėdėjau automobilyje ir nėriau detales suknelei. Tą dieną lijo taip, kad negalėjai nosies į gatvę iškišti, tai ką daugiau veikti? – juokėsi moteris.

Daugiausiai Edita neria ir mezga sukneles, megztinius, aksesuarus sau, bet įvairiais jos rankdarbiais apdovanoti ir draugai, giminės.

Pastaruoju metu vilkaviškietė ypač susižavėjusi airišku nėrimu. Detalės iš įvairių raštų, plokšti bei reljefiniai gėlių motyvai kiekvienas atskirai neriami vąšeliu. Nunertos detalės vėliau prismaigstomos prie audinio, patiesto ant lygaus pagrindo, ir akis po akies jungiamos vąšeliu neriamu tinkleliu. Šis procesas reikalauja ypač kruopštaus darbo ir kantrybės.




Nunėrė ir paveikslo rėmus

Airiški nėriniai sugalvoti XIX amžiuje: badmečiu jų gamyba airiams buvo alternatyvus būdas užsidirbti pinigų.

Dabar, anot Editos, airės tokiu sudėtingu darbu jau neužsiima, dauguma net nežino, kas apskritai tai yra.

E. Gražulevičienė šiuo būdu jau nunėrusi keletą suknelių, vasarinių kepuraičių, diržą, netgi ažūrinius rėmelius paveikslui. Aklai kopijuoti moteris nemėgsta, pasižiūri tik detales, o visa kita jai smagiau kurti pačiai.

Pasak Editos, airiškas nėrimas atima ne tik laiko, bet ir sveikatos. Plonyčiais siūlais neriant sudėtingus raštus, o vėliau prie jų palinkus kurpiant tinklelį pavargsta ne tik akys, bet pakerta ir sprandą, nugarą.

– Vieną suknelę airišku būdu reikia nerti mažiausiai du mėnesius ir prie nėrinių kasdien tenka praleisti po 7–8 valandas. Žinoma, jei imsi storesnius siūlus, nersi stambesnio rašto tinklelį, pabaigsi greičiau, bet tikro grožio nebus. Kuo plonesni siūlai, smulkesnės detalės – tuo gražiau, – aiškino vilkaviškietė.

Vis dėlto šiuo metu moteris neria sau vasarinę suknelę iš lininių siūlų. Ir pati pripažįsta vargstanti, nes tai – specifinis siūlas, gana grubus, nelygus, dėl to subtiliems raštams sunkiai pritaikomas.




Nuo kojinių iki užuolaidų

Per keletą mėnesių nunėrusi kokią dailią suknelę, E. Gražulevičienė leidžia pailsėti akims... nerdama ar megzdama kitokius mezginius.

Moters rankose gimsta ne tik suknelės, megztiniai ar šalikai. Štai kam nors dovanų vasarai Edita numezga ploną dailią kepuraitę, žiemai – šiltas raštuotas šlepetes, spalvingas kojines, žaisliuką, draugus per Kalėdas pradžiugina elniais puoštais mezginiais „aprengtu“ gero vyno buteliu, o Velykoms prineria įvairiaspalvių „margučių“.

Vienas iš įdomių ir tikrai daug kantrybės pareikalavusių vilkaviškietės darbų – vąšeliu nunertos dvejos užuolaidos, kurios jau iškeliavo į užsienį.

– Kai pabaigiau vienas ir išsiunčiau į Vokietiją, sakiau, kad daugiau niekada tuo neužsiimsiu. Juk nunerti šimtus vienodų kvadratėlių, iš kurių susideda visa užuolaida, yra be galo monotoniška! Tačiau nuotrauką internete pamatė pusseserė ir paprašė manęs panašių užuolaidų. Negalėjau atsakyti... – šypsojosi Edita.



Sunku įvertinti

Labai originaliai atrodo Gražulevičių namuose kabantys apmegzti vazonai su gėlėmis. Moteris džiaugiasi, jog tai ne tik gražu, bet ir funkcionalu: tokius vazonus gali pakabinti kur sugalvojęs, augalai neužima palangių ir dailiai svyra žemyn. Tik reikia nepersistengti liejant, geriau gėles laistyti dažniau ir po truputį, kad išbėgęs vanduo nesuteptų mezginio.


Bet kokią moterį papuoštų ir Editos nerti maudymosi kostiumėliai. Šie nėriniai taip pat turi savo specifiką: jiems reikia elastingo siūlo, kad šis gerai priglustų prie kūno. Be to, maudytis skirtas drabužis turėtų greitai džiūti, tad geriau rinktis sintetinius siūlus.

Vilkaviškietė neatmeta galimybės, jog iš jos pomėgio ateityje gali gimti ir verslas.

– Tik verslui reikia skirti laiko, o mezgimas jo užima labai daug. Užsakovas keletą mėnesių juk nelauks, bet suknelės airišku būdu greičiau ir nenunersi. Pavyzdžiui, moteriai po poros savaičių reikia į balių – ir ji nesupranta, kad tokia suknelė gali būti nunerta tik po 2–3 mėnesių, – pasakojo E. Gražulevičienė.

Užsienyje rankų darbas labai vertinamas. Airišku būdu nunerta pati paprasčiausia suknutė kainuoja nuo 300 eurų, o tikrai daili įvertinama ir per 10 tūkst. eurų.

– Pas mus daugelis to nesuprastų, nes nesusidūrus sunku įsivaizduoti, kiek laiko ir darbo čia reikia įdėti. Ir kaip tą savo darbą įvertinti? Kita vertus, kad ir labai graži suknelė, kiek kartų moteris ją apsirengs? Juk nusibos ir norėsis kažko kito. Tad tikrai ne kiekviena gali sau leisti prabangą pirkti tokius rūbus, – sakė Edita.

Tačiau kiekviena gali pabandyti kažką panašaus nusinerti pati. Tereikia siūlų, vąšelio ir – daug daug kantrybės...



Galerija: Rankdarbiai




Publikuota: 2019-03-28 13:19:44

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai