|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Kovo 15 d. Lietuvos kariuomenės Karo policija mini 100-ąsias įkūrimo metines.
Karo policijos ištakos siejamos su 1919 m. kovo 15 d., kai Kauno miesto karo komendantas karininkas Juozas Mikuckis, siekdamas užtikrinti karinę teisėtvarką valstybėje, prie komendantūros įsakė suformuoti Karo lauko milicijos kuopą. Vėliau kuopa buvo reorganizuota į Karo milicijos mokyklą, o nuo 1924 m. jau buvo žinoma kaip Karo policijos mokykla.
Penktadienį, kovo 15 d. minėjimo renginiai prasidėjo arkivyskupo Gintaro Grušo Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje aukotomis šv. Mišiomis už Karo policiją. Šiandien karo policininkai Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje taip pat pagerbs žuvusius už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, bus šaunamos salvės už Lietuvos valstybę, Lietuvos karius ir Karo policiją.
Kaune ketvirtadienį buvo atidengta atminimo lenta ant pirmojo Karo policijos pastato. Ceremonijoje Karo policijos vadas plk. ltn. Laimas Baliūnas sakė: „Kad ir koks geras vadas bebūtų, tačiau jo autoriteto ir kiekvieno kario asmeninės disciplinos ne visuomet pakanka, kad kariuomenėje būtų išlaikyta drausmė ir tvarka. Tokia institucija kaip Karo policija yra būtina, siekiant kontroliuoti ir drausminti. Karo policija nėra karių priešas, mes esame draugai, mes padedame vadams turėti drausmingus ir motyvuotus karius“.
Karo policija tarpukariu ir nepriklausomoje Lietuvoje
Karo policijos mokykla buvo įsteigta Kaune – tuo metu Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė, jame buvo dislokuota daug Lietuvos kariuomenės dalinių, įsikūrę pagrindiniai valdžios organai ir institucijos. Dvidešimt vienerius metus nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje gyvavusios Karo policijos veikla buvo nutraukta 1940 m., o atgaivinta jau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę.
Dar Napoleonas Bonapartas yra pasakęs: „Stipri kariuomenė negalima be policinių dalinių savo viduje“. Poreikis turėti karinės teisėsaugos instituciją iškilo iškart po Lietuvos kariuomenės atkūrimo, todėl nuo 1993 m. tuometinėje Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje buvo steigiami Karinės žandarmerijos poskyriai. Visgi pastarieji neturėjo pakankamai teisių ir įgaliojimų tinkamai užtikrinti karinę teisėsaugą Lietuvos kariuomenėje. Tik 1998 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Karo policijos įstatymas tapo tikru teisiniu pagrindu atkurti Karo policiją. Nuo šios datos skaičiuojama šiandieninės atkurtos Karo policijos istorija.
Pirmosios atrankos
Pirmuoju atkurtos Karo policijos vadu 1999 m. buvo paskirtas majoras Dainius Janėnas, 1999 m. gegužės–spalio mėn. buvo priimti pirmieji darbuotojai (vado pavaduotojas, vado padėjėjas, teisininkas, personalo vyr. specialistas). Tuomet Karo policija įsikūrė Gynybos štabo patalpose, jai buvo skirti du stalai ir vienas kompiuteris.
Viską reikėjo pradėti nuo nulio. Didžiausias darbas – suformuoti struktūros pamatus ir sukurti viziją, tačiau nedelsiant reikėjo atlikti ir tvarkos sergėtojų pareigas. Trūko žmonių ir erdvės, todėl Karo policija persikėlė į Vilniaus įgulos karininkų ramovės patalpas Pamėnkalnio gatvėje.
1999 m. rugpjūčio mėnesį įvyko pirmoji atranka į Karo policijos skyrių. Atrankoje dalyvavo apie 30 vyrų iš krašto apsaugos sistemos, VRM, taip pat ir jaunuoliai, atlikę privalomąją krašto apsaugos tarnybą. Per atranką buvo laikomi psichologiniai ir fizinės ištvermės testai. Testus išlaikę vyrai buvo atrinkti į profesinę karo tarnybą Karo policijos skyriuje. Tų pačių metų spalio mėnesį jau vyko antroji atranka, po kurios karo policininkų gretos padidėjo dar keliais kariais. Iki 1999 m. gruodžio 31 d. buvo priimta 19 Karo policijos darbuotojų ir suformuotas Karo policijos skyrius, kuris realiai veikti pradėjo 2000 m. sausio mėnesį Rukloje.
Nesustabdomas „pežukas“
1999 m. spalio mėn. Karo policijai buvo skirtas pirmasis automobilis – „Peugeot 306“, paruoštas eksploatavimui, patvirtintas automobilio ženklinimas – švyturėliai ir garsiniai signalai. Šis mėlynais užrašais „Karo policija“ ir švyturėliais pažymėtas automobilis karo policininkų buvo švelniai vadinamas „ pežuku “. Tuomet vienintelis specialiosios paskirties Karo policijos automobilis beveik niekada nesustodavo ir kartais sugebėdavo per vieną dieną atlikti užduotis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Dėl šios priežasties kolegos iš kitų teisėsaugos institucijų ar karinių dalinių manydavo, kad Karo policija turi daugiau nei vieną „pežuką“, nors iš tikrųjų matydavo tą patį automobilį skirtingų užduočių metu.
Karo policijai įsigijus naujus automobilius, „pežukas“ dar kurį laiką buvo naudojamas kitoms užduotims vykdyti. Kai automobilis tapo nebetinkamas naudoti, jis, kaip Karo policijos istorijos dalis, buvo pradėtas ruošti perduoti Karo muziejui, tačiau galiausiai nurašytą automobilį buvo nuspręsta parduoti. Nors „pežukas“ nebuvo išsaugotas, tačiau apie nuveiktus „žygdarbius“, naudojantis juo, mena karo policininkų pasakojimai ir išlikusios nuotraukos.
Įgulų steigimasis ir plėtra
2000 m. sausio mėn. buvo įkurtos Karo policijos Kauno ir Vilniaus įgulos. 2000 m. pabaigoje Karo policijoje dirbo 25 darbuotojai, 2001 m. – jau 62 žmonės. 2001 m. birželio 11 d. buvo įkurta Klaipėdos įgula. 2004 m. sausio 9 d. įkurtas Karo policijos Kurjerių skyrius, kuris gabeno ir gabena įslaptintas siuntas užsienyje bei Lietuvoje. 2004 m. rugsėjo 30 d. Karo policijai buvo įteikta Karo policijos vėliava. 2005 m. birželio 13 d. įkurta Karo policijos Šiaulių įgula. Dabartinei Karo policijai nuo 2017 m. liepos mėn. vadovauja plk. ltn. Laimas Baliūnas – tai jau penktasis nepriklausomoje Lietuvoje atkurtos Karo policijos vadas. Prieš tai Karo policijai vadovavo mjr. Dainius Janėnas, plk. ltn. Sigitas Butkus, plk. ltn. Ričardas Pocius, plk. Gytis Kazokas.
Užduotys tada ir dabar
Karo policijos įstatyme nustatytos funkcijos, teisės ir pareigos iš dalies panašios į tarpukariu veikusios Karo policijos mokyklos vykdytas funkcijas. Verta paminėti, kad tarpukariu Karo policijai buvo priskirtos ir itin svarbios valstybės funkcijos, pavyzdžiui Prezidento asmeninė apsauga, kuri buvo vykdoma ne tik Kaune, bet ir prezidento atostogų rezidencijoje Palangoje. Taip pat Karo policijos kariai vykdė svarbių valstybės objektų apsaugą, lydėjo internuotuosius. Viena išskirtiniausių tarpukariu priskirtų funkcijų, kurias teko atlikti karo policininkams, buvo mirties bausmių vykdymas.
Šiandien Karo policija užtikrina nusikalstamos veiklos prevenciją, padeda užtikrinti tvarką daliniuose, teikia visapusišką paramą kasdieninių užduočių ir pratybų metu. Karo policijos pavadinime nusakoma dviguba dalinio paskirtis. Pirmiausia galima išskirti kovinės paramos funkcijas, kai remiamos pajėgos vykstančių pratybų ir, jei prireiktų, kovinių veiksmų metu. Šios užduotys apima paramą mobilumui, paramą saugumui ir sulaikymo operacijas. Policinė funkcija – tai parama dalinių vadams užtikrinant drausmę ir tvarką, sąveiką su policija ir ikiteisminio tyrimo ir prevencinių priemonių vykdymą kariniuose daliniuose.
Be kasdieninių funkcijų Lietuvoje, Karo policija taip pat aktyviai prisideda prie NATO ir Europos Sąjungos taikos palaikymo operacijų. Karo policininkai yra dalyvavę tarptautinėse misijose Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Afganistane, Irake ir Viduržemio jūros regione. Šiuo metu šeši kariai yra dislokuoti Afganistane ir vienas Ukrainoje. Karo policijos būrys budi NATO Greitojo reagavimo pajėgose, o nuo 2016 m. treniruojasi kaip sudėtinė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG tarptautinio karo policijos komponento kuopos dalis.
Kovo 15 d. Lietuvos kariuomenės Karo policija mini 100-ąsias įkūrimo metines. |
Karo policijos ištakos siejamos su 1919 m. kovo 15 d., kai Kauno miesto karo komendantas karininkas Juozas Mikuckis, siekdamas užtikrinti karinę teisėtvarką valstybėje, prie komendantūros įsakė suformuoti Karo lauko milicijos kuopą. Vėliau kuopa buvo reorganizuota į Karo milicijos mokyklą, o nuo 1924 m. jau buvo žinoma kaip Karo policijos mokykla.
Penktadienį, kovo 15 d. minėjimo renginiai prasidėjo arkivyskupo Gintaro Grušo Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje aukotomis šv. Mišiomis už Karo policiją. Šiandien karo policininkai Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje taip pat pagerbs žuvusius už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, bus šaunamos salvės už Lietuvos valstybę, Lietuvos karius ir Karo policiją.
Kaune ketvirtadienį buvo atidengta atminimo lenta ant pirmojo Karo policijos pastato. Ceremonijoje Karo policijos vadas plk. ltn. Laimas Baliūnas sakė: „Kad ir koks geras vadas bebūtų, tačiau jo autoriteto ir kiekvieno kario asmeninės disciplinos ne visuomet pakanka, kad kariuomenėje būtų išlaikyta drausmė ir tvarka. Tokia institucija kaip Karo policija yra būtina, siekiant kontroliuoti ir drausminti. Karo policija nėra karių priešas, mes esame draugai, mes padedame vadams turėti drausmingus ir motyvuotus karius“.
Karo policijos mokykla buvo įsteigta Kaune – tuo metu Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė, jame buvo dislokuota daug Lietuvos kariuomenės dalinių, įsikūrę pagrindiniai valdžios organai ir institucijos. Dvidešimt vienerius metus nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje gyvavusios Karo policijos veikla buvo nutraukta 1940 m., o atgaivinta jau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę.
Dar Napoleonas Bonapartas yra pasakęs: „Stipri kariuomenė negalima be policinių dalinių savo viduje“. Poreikis turėti karinės teisėsaugos instituciją iškilo iškart po Lietuvos kariuomenės atkūrimo, todėl nuo 1993 m. tuometinėje Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje buvo steigiami Karinės žandarmerijos poskyriai. Visgi pastarieji neturėjo pakankamai teisių ir įgaliojimų tinkamai užtikrinti karinę teisėsaugą Lietuvos kariuomenėje. Tik 1998 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Karo policijos įstatymas tapo tikru teisiniu pagrindu atkurti Karo policiją. Nuo šios datos skaičiuojama šiandieninės atkurtos Karo policijos istorija.
Pirmuoju atkurtos Karo policijos vadu 1999 m. buvo paskirtas majoras Dainius Janėnas, 1999 m. gegužės–spalio mėn. buvo priimti pirmieji darbuotojai (vado pavaduotojas, vado padėjėjas, teisininkas, personalo vyr. specialistas). Tuomet Karo policija įsikūrė Gynybos štabo patalpose, jai buvo skirti du stalai ir vienas kompiuteris.
Viską reikėjo pradėti nuo nulio. Didžiausias darbas – suformuoti struktūros pamatus ir sukurti viziją, tačiau nedelsiant reikėjo atlikti ir tvarkos sergėtojų pareigas. Trūko žmonių ir erdvės, todėl Karo policija persikėlė į Vilniaus įgulos karininkų ramovės patalpas Pamėnkalnio gatvėje.
1999 m. rugpjūčio mėnesį įvyko pirmoji atranka į Karo policijos skyrių. Atrankoje dalyvavo apie 30 vyrų iš krašto apsaugos sistemos, VRM, taip pat ir jaunuoliai, atlikę privalomąją krašto apsaugos tarnybą. Per atranką buvo laikomi psichologiniai ir fizinės ištvermės testai. Testus išlaikę vyrai buvo atrinkti į profesinę karo tarnybą Karo policijos skyriuje. Tų pačių metų spalio mėnesį jau vyko antroji atranka, po kurios karo policininkų gretos padidėjo dar keliais kariais. Iki 1999 m. gruodžio 31 d. buvo priimta 19 Karo policijos darbuotojų ir suformuotas Karo policijos skyrius, kuris realiai veikti pradėjo 2000 m. sausio mėnesį Rukloje.
1999 m. spalio mėn. Karo policijai buvo skirtas pirmasis automobilis – „Peugeot 306“, paruoštas eksploatavimui, patvirtintas automobilio ženklinimas – švyturėliai ir garsiniai signalai. Šis mėlynais užrašais „Karo policija“ ir švyturėliais pažymėtas automobilis karo policininkų buvo švelniai vadinamas „ pežuku “. Tuomet vienintelis specialiosios paskirties Karo policijos automobilis beveik niekada nesustodavo ir kartais sugebėdavo per vieną dieną atlikti užduotis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Dėl šios priežasties kolegos iš kitų teisėsaugos institucijų ar karinių dalinių manydavo, kad Karo policija turi daugiau nei vieną „pežuką“, nors iš tikrųjų matydavo tą patį automobilį skirtingų užduočių metu.
Karo policijai įsigijus naujus automobilius, „pežukas“ dar kurį laiką buvo naudojamas kitoms užduotims vykdyti. Kai automobilis tapo nebetinkamas naudoti, jis, kaip Karo policijos istorijos dalis, buvo pradėtas ruošti perduoti Karo muziejui, tačiau galiausiai nurašytą automobilį buvo nuspręsta parduoti. Nors „pežukas“ nebuvo išsaugotas, tačiau apie nuveiktus „žygdarbius“, naudojantis juo, mena karo policininkų pasakojimai ir išlikusios nuotraukos.
2000 m. sausio mėn. buvo įkurtos Karo policijos Kauno ir Vilniaus įgulos. 2000 m. pabaigoje Karo policijoje dirbo 25 darbuotojai, 2001 m. – jau 62 žmonės. 2001 m. birželio 11 d. buvo įkurta Klaipėdos įgula. 2004 m. sausio 9 d. įkurtas Karo policijos Kurjerių skyrius, kuris gabeno ir gabena įslaptintas siuntas užsienyje bei Lietuvoje. 2004 m. rugsėjo 30 d. Karo policijai buvo įteikta Karo policijos vėliava. 2005 m. birželio 13 d. įkurta Karo policijos Šiaulių įgula. Dabartinei Karo policijai nuo 2017 m. liepos mėn. vadovauja plk. ltn. Laimas Baliūnas – tai jau penktasis nepriklausomoje Lietuvoje atkurtos Karo policijos vadas. Prieš tai Karo policijai vadovavo mjr. Dainius Janėnas, plk. ltn. Sigitas Butkus, plk. ltn. Ričardas Pocius, plk. Gytis Kazokas.
Karo policijos įstatyme nustatytos funkcijos, teisės ir pareigos iš dalies panašios į tarpukariu veikusios Karo policijos mokyklos vykdytas funkcijas. Verta paminėti, kad tarpukariu Karo policijai buvo priskirtos ir itin svarbios valstybės funkcijos, pavyzdžiui Prezidento asmeninė apsauga, kuri buvo vykdoma ne tik Kaune, bet ir prezidento atostogų rezidencijoje Palangoje. Taip pat Karo policijos kariai vykdė svarbių valstybės objektų apsaugą, lydėjo internuotuosius. Viena išskirtiniausių tarpukariu priskirtų funkcijų, kurias teko atlikti karo policininkams, buvo mirties bausmių vykdymas.
Šiandien Karo policija užtikrina nusikalstamos veiklos prevenciją, padeda užtikrinti tvarką daliniuose, teikia visapusišką paramą kasdieninių užduočių ir pratybų metu. Karo policijos pavadinime nusakoma dviguba dalinio paskirtis. Pirmiausia galima išskirti kovinės paramos funkcijas, kai remiamos pajėgos vykstančių pratybų ir, jei prireiktų, kovinių veiksmų metu. Šios užduotys apima paramą mobilumui, paramą saugumui ir sulaikymo operacijas. Policinė funkcija – tai parama dalinių vadams užtikrinant drausmę ir tvarką, sąveiką su policija ir ikiteisminio tyrimo ir prevencinių priemonių vykdymą kariniuose daliniuose.
Be kasdieninių funkcijų Lietuvoje, Karo policija taip pat aktyviai prisideda prie NATO ir Europos Sąjungos taikos palaikymo operacijų. Karo policininkai yra dalyvavę tarptautinėse misijose Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Afganistane, Irake ir Viduržemio jūros regione. Šiuo metu šeši kariai yra dislokuoti Afganistane ir vienas Ukrainoje. Karo policijos būrys budi NATO Greitojo reagavimo pajėgose, o nuo 2016 m. treniruojasi kaip sudėtinė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG tarptautinio karo policijos komponento kuopos dalis.
Publikuota: 2019-03-15 10:26:46
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|