„Santaka“ / Iš užsienio grįžęs vyras Stirniškiuose pasinėrė į netradicinį ūkininkavimą / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  



Iš užsienio grįžęs vyras Stirniškiuose pasinėrė į netradicinį ūkininkavimą

Andrius GRYGELAITIS


Stirniškių kaime gyvenantis Audrius Meseckas tik praėjusiais metais grįžo gyventi į Lietuvą. Dar prieš išvykdamas į užsienį jis žinojo, kad ten uždirbtus pinigus nori investuoti Lietuvoje į nuosavo ūkio kūrimą.



Ruošėsi iš anksto

Kaime gimęs ir augęs Audrius niekada neabejojo, kad savo ateitį nori sieti būtent su ūkininkavimu. Tiesa, jaunas vyras puikiai suprato, jog neturėdamas daug nuosavos žemės jis nepajėgs konkuruoti su tais, kurie žemdirbyste verčiasi ne vienus metus. Stirniškietis ėmė galvoti apie netradicinį ūkininkavimą. Nors žengia dar tik pirmuosius žingsnius, šiandien jis jau turi pasisodinęs daugiau nei pusantro tūkstančio šilauogių sodinukų, o netoli namų įrengtame aptvare ganosi 18 danielių.

„Apie šilauogių auginimą ėmiau galvoti dar 2014 metais, tačiau tuomet teko išvažiuoti į užsienį, nes norėjau užsidirbti šiek tiek pinigų. Dvejus metus gyvenau Anglijoje, tiek pat laiko Danijoje. Šioje šalyje dirbau agurkų ir pomidorų ūkyje, net buvau pakilęs iki vadovo pareigų. Vis dėlto gimtinės ilgesį visada jaučiau“, – pripažino A. Meseckas.

Dar gyvendamas užsienyje jaunas vyras ėmė ruoštis grįžimui. 2017-aisiais prieš didžiąsias metų šventes parvykęs namo atostogų jis maždaug pusės hektaro žemės plote pasiruošė dirvą šilauogių auginimui – išsikasė duobes, jas užpildė specialiomis durpėmis. Kadangi viskas buvo daroma rankomis, prireikė ne vienos dienos, kol darbas buvo baigtas. Sprendimas iš anksto paruošti dirvą pasiteisino su kaupu. Audriaus teigimu, pavasarį, atėjus metui sodinti šilauoges, durpės buvo susigulėjusios, tad krūmai nesusmego žemyn.




Nesunki priežiūra

Nusprendęs auginti šilauoges Stirniškių kaimo gyventojas pasinaudojo smulkiųjų ūkių įsikūrimui skirta Europos Sąjungos parama. Už gautus 15 tūkst. eurų jis įsigijo šilauogių sodinukus, nedidelį traktoriuką ir 11 danielių. Šiuos raguočius teko pirkti vien dėl to, kad pagal paramos sąlygas ūkis atitiktų reikalaujamą dydį.

„Turėjau pasirinkimą arba dar labiau plėsti uogų plotus, arba pradėti auginti gyvūnus. Danielius pasirinkau dėl to, kad jų priežiūra nėra sunki – pakanka įrengti aptvarą, o ėdžias ir šėryklas pripildyti po 2–3 kartus per savaitę“, – pasakojo A. Meseckas.

Šie raguočiai labiausiai mėgsta šieną, kukurūzų silosą bei traiškytas avižas. Šieną Audrius ruošia pats, o visa kita perka. Kad danieliams nepristigtų vitaminų, būtina duoti pagraužti medžių žievių. Jų jaunas ūkininkas savo augintiniams parūpina valydamas kanalus ir genėdamas juose augančius krūmus.

A. Meseckas šiais elninių šeimos gyvūnais susižavėjo besidomėdamas šilauogių auginimo ypatumais. Kartą jis nuvyko į Šilalę pas vieną ūkininką pažiūrėti, kaip jis augina šilauoges, o šilališkis papasakojo apie savo giminaitį, laikantį danielius.


Pirmieji danieliai į Audriaus ūkį atkeliavo praėjusių metų gegužę. Tada jis įsigijo 10 patelių ir patinėlį. Šiandien Stirniškiuose esančiame aptvare ganosi jau 18 gyvūnų. Įprastai danielių patelės veda po jauniklį per metus, itin retais atvejais vienu sykiu atveda dvynukus.
Danieliai – gana baikštūs gyvūnai. Net šeimininką jie ne visada atpažįsta, dažnai bėga nuo jo tolyn. Tiesa, kai Audrius juos ima šaukti kreipiniu „chebra“, raguočiai suklūsta ir vienas po kito įsidrąsindami ima artintis.


Jauno ūkininko teigimu, prie namų esantis aptvaras įrengtas taip, kad jame laisvai galėtų ganytis ir elniai, apie kurių auginimą A. Meseckas taip pat kartais pagalvoja.

„Aptvaras tokio dydžio, kad jame pagal reikalavimus galėtų gyventi ir keli šimtai raguočių. Aišku, tada reikėtų juos dažniau šerti, o ir pašaro jie suėstų daug daugiau. Ketinu šalia įrengti dar vieną aptvarą, kad pervarius gyvūnus iš vienos vietos į kitą tuščiame spėtų ataugti žolė“, – planais dalijosi pašnekovas.



Verslo planai ir kooperacija

Danieliai – gana baikštūs gyvūnai. Net šeimininką jie ne visada atpažįsta, dažnai bėga nuo jo tolyn. Tiesa, kai Audrius juos ima šaukti kreipiniu „chebra“, raguočiai suklūsta ir vienas po kito įsidrąsindami ima artintis. Jie žino – šeimininkas atnešė pašaro.


Pats A. Meseckas jau ima galvoti ir apie danielių realizavimą. Anot jo, yra du variantai: auginti veislei arba mėsai. Stirniškietis kartu su draugu paruošė projektą nedidelės skerdyklos įrengimui, tad vis labiau populiarėjant elnių ir danielių ūkiams tokia skerdykla turėtų būti paklausi.

Jaunas vyras mąsto ne tik išplėsti gyvūnų ūkį, bet ir ketina dar labiau padidinti auginamų uogų plotus. Jo planuose – braškių, aviečių ir gervuogių auginimas.

„Kol kas apie didelį derlių dar negalvoju. Pavyzdžiui, pernai šilauogių užteko tik man ir mano šeimos nariams, šiemet jau tikiuosi pavaišinti draugus, o kitais metais norėčiau pradėti jomis prekiauti. Galvoju įsigyti liofilizavimo įrangą, kuri uogas išdžiovintų šalčiu. Užsienyje toks būdas yra labai populiarus, o Lietuvoje jis dar naujovė“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Audrius prasitarė, jog jo ūkio kaimynystėje šiemet veiklą pradės specializuotas braškių ūkis. Apskritai, jaunas vyras teigė norintis, kad kuo daugiau žmonių verstųsi netradiciniu nišiniu ūkininkavimu. Anot jo, tuomet būtų galima visiems kooperuotis ir išsiderėti geriausias produkcijos supirkimo kainas bei Europos Sąjungos paramos sąlygas, kurios šiuo metu labiau palankios tradicinėms ūkio šakoms.

„Nuolat dalyvauju televizijos laidos „Svajonių ūkis“ rengiamuose mokymuose. Kartu įkūrėme Lietuvos uogų augintojų asociaciją, sukūrėme interneto svetainę, netrukus ketiname pristatyti savo prekės ženklą. Besisukdamas šioje aplinkoje sutinku nemažai iš užsienio grįžusių jaunuolių, kurių dauguma irgi verčiasi netradicine žemdirbyste. Norėtųsi, kad ir mūsų rajone tokių žmonių daugėtų“, – kalbėjo A. Meseckas.

Norintiesiems pasekti jo pėdomis ir taip pat atsisukti į netradicinę žemdirbystę, Audrius gali padėti. Anksčiau jis pusketvirtų metų buvo Stirniškių kaimo bendruomenės pirmininkas, iki dabar padeda ruošti įvairius projektus. Nemažai patirties šioje srityje sukaupęs stirniškietis rengia verslo planus dėl Europos Sąjungos paramos.

„Norintieji gauti smulkiesiems ūkiams skirtą 15 tūkst. eurų paramą kovą, balandį ir gegužę gali teikti paraiškas. Aš tai išbandžiau savo kailiu ir žinau, kad nauda didesnė nei įsipareigojimai. Vertinant paraiškas papildomų balų skiriama jauniesiems ūkininkams, kuriantiems specializuotą ūkį, įsipareigojantiems padidinti ūkį, kooperatyvų nariams ir pan. Jei dabar paraiška ir nebūtų patvirtinta, rudenį bus dar vienas kvietimas jas teikti, tad yra labai daug šansų, jog norintiesiems gauti paramą sėkmė vis dėlto nusišypsos“, – teigė pašnekovas.




Publikuota: 2019-03-15 09:31:25

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai