|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Lietuvoje
Dažnu atveju daug problemų sukelia tai, kad praėjus ilgam laikui gerokai sunkiau nustatyti įvykio aplinkybes, o nuostoliai ne tik dėl turto pasisavinimo, bet ir apgadinimo kartais būna išaugę net kelis kartus. „Ilgapirščius dažniausiai masina sodybose paliktas likvidus turtas: lauke, rūsyje ar garaže esantys dviračiai, įvairūs ūkio rakandai, sodo ir daržo technika. Namo viduje – televizoriai, išmanieji įrenginiai, netgi smulki buitinė technika: mikrobangų krosnelės, kepsninės. Taip pat metalo gaminiai: apdailos detalės, metaliniai suoliukų porankiai. Kitaip tariant, domina viskas, ką galima be didesnio vargo parduoti ir paversti grynaisiais pinigais“, – sako draudimo bendrovės BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė. Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, vien šiemet sausį įvykdyta beveik 150 vagysčių iš gyvenamųjų patalpų. Vasarnamių vagystės, lyginant su įsilaužimais į gyvenamuosius namus, išsiskiria dėl stipriau apgadinamo paties ir nekilnojamojo turto: išdaužiami langai, išlaužiamos durys, apgadinami turėklai. BTA duomenimis, vidutinė nekilnojamajam turtui padaryta žala įsilaužimo metu sodybose ir sodo nameliuose siekia apie 370 eurų. „Didžiausia problema, kad gyventojai įpratę sodybas ar sodo namelius tarsi „užkonservuoti“– išvažiuoja spalį-lapkritį ir atvyksta tik kitų metų pavasarį, atšilus orams. Savininkai retai įrengia saugos ar stebėjimo sistemas, o dažniau aplankyti atokiau esančius statinius žiemą trukdo ir sudėtingos kelių sąlygos, ir tikrai nepagrįstas nusiteikimas, kad nėra ten ką vogti. Ypač svarbu žinoti, kad vagystės iš sodybų dažnai pasižymi ne tik kilnojamo turto pasisavinimu, bet ir nekilnojamojo turto suniokojimu.“, – teigia D. Strazdienė. Anot jos, jei sodo namelyje ar sodyboje vagystė nėra pastebima kurį laiką, vagišiai gali ten sugrįžti ir padaryti dar daugiau žalos: išnešti, jų akimis, vertingesnius baldus, veidrodžius, netgi išmontuoti santechnikos įrenginius, pavyzdžiui, laistymo įrangą. Vasarnamių vagystės, lyginant su įsilaužimais į gyvenamuosius namus, išsiskiria dėl stipriau apgadinamo paties ir nekilnojamojo turto: išdaužiami langai, išlaužiamos durys, apgadinami turėklai. Kuo seniau padaryti nuostoliai, tuo sunkiau juos įvertinti, nustatyti priežastis, ištirti situaciją, tad svarbu laiku pastebėti nusikaltimą ir kuo greičiau apie jį pranešti. „Nelankomose sodybose apie įsilaužimą galima nežinoti mėnesiais. Tuomet kur kas sudėtingiau nustatyti priežastis, dažnai su laiku išauga ir nuostoliai. Pavyzdžiui, jei buvo išdaužtas langas ir niekas to nepastebėjo žiemos metu, žalos bus kur kas daugiau, palyginti su laiku įstiklintu langu“, – įspėja D. Strazdienė. Vienu efektyviausių vagysčių prevencijos būdų vis dar išlieka saugi kaimynystė – užmezgus ryšį su kaimynais ir sutarus, kad jie periodiškai apžiūrėtų jūsų turtą, galima jaustis žymiai saugiau. „Nors 100 proc. nuo vagysčių kaimynai tikrai neapsaugo, bendrauti su jais verta – neretai būtent kaimynystėje gyvenantys asmenys praneša apie vagystes operatyviau nei jų šeimininkai“, – teigia D. Strazdienė. Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, per praėjusius metus užfiksuotos 1983 vagystės įsibraunant į gyvenamą patalpą – 23 proc. mažiau nei 2017 metais (2590 vagysčių). Stikliniai turėklai gera kaina https://www.beremisstiklas.lt/tureklai/ Publikuota: 2019-03-07 10:25:41 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi * Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|